„Labai daug įvykių susijusių su Lietuvos kariuomenės kūrimu ir vystymusi. Visgi šią dieną prieš trisdešimt metų laikyčiau tokios kariuomenės, kokia yra ji yra šiandien, pradžia. Turinti savo struktūrą ir tvirtą karininkų korpusą, moderni, stovinti šalia stipriausių šalių ginklo brolių ir prilygstanti jiems savo žiniomis bei vadovavimo patirtimi. Kalbame ne tik apie pirmųjų laipsnių įteikimo faktą, bet ir personalo atrankos bei rengimo, infrastruktūros ir struktūros užuomazgas ir spartų vystymąsi,“ – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Pirmoji karininkų laipsnių įteikimo ceremonija įvyko tuomečiame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, dalyvaujant pirmajam Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui, ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui ir krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Tuo metu karininko (nuo j. leitenanto iki pulkininko laipsnio) antpečius ir pirštines gavo apie 400 Tėvynės gynėjų, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Karininkų laipsnių įteikimas reiškė, kad valstybę ginti susitelkę pilietiški žmonės pagaliau tapo Lietuvos kariuomene su visais būdingais karinės organizacijos ir struktūros bruožais, o Lietuvos Respublika atkūrė vieną iš svarbiausių valstybinių institucijų, kurios vaidmuo yra esminis užtikrinant valstybės išlikimą.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, jos vadovybė, siekdama neprovokuoti SSRS ir išvengti galimo kraujo praliejimo, pasirinko taikių demonstracijų kelią ir vengė viešai kalbėti apie Lietuvos kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos kūrimą. Tačiau po realios karinės SSRS agresijos 1991 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad kariuomenė Lietuvos Respublikai yra būtina.
Pirmieji atkurtos Lietuvos karininkai buvo mūsų valstybei sunkiu metu jos ginti savanoriškai atėję žmonės. Jie aktyviai prisidėjo prie Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynybos per 1991 m. sausio 13-osios agresiją, tarnybą atliko ir 1991 m. rugpjūčio pučo metu. Dėl įtemptos tuometinės padėties, kai pavojus dėl Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų panaudojimo prieš nepriklausomą valstybę nuolatos kybojo ore, jie karininko tarnybai ruošėsi realios grėsmės sąlygomis.
1918 m. Lietuvos Respublikos kariuomenė pradėjo formuotis karo aplinkybėmis. Tuomet pirmieji Lietuvos karininkų kariniai laipsniai buvo suteikti 1919 m. liepos 6 d., kai Karo mokykla išleido pirmąją karininkų laidą – absolventai iškart išvyko į frontus ir dalyvavo realiuose kovos veiksmuose, gindami besikuriančią valstybę.
Dabar Lietuvos kariuomenėje pirmasis suteikiamas karininko laipsnis – leitenanto laipsnis. Lietuvos įstatymai nustato, kad pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, kurie baigia karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir prisiekia Lietuvos Respublikai karininko priesaika. Šis laipsnis gali būti suteikiamas Lietuvos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karininkų karinio rengimo programą. Karininkų pirmieji laipsniai įteikiami S. Daukanto aikštėje Vilniuje ar kitose išskirtinėse Lietuvos valstybei bei kariuomenei svarbiose vietose.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, ketvirtadienį pirmoji karininkų laipsnių suteikimo ceremonija bus prisiminta Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame renginyje, į kurį rinksis prieš 30 metų pirmuosius karininkų laipsnius gavę Lietuvos karininkai. Laikantis koronaviruso prevencijos priemonių, trumpam susitikę renginio dalyviai pasidalins išskirtinio įvykio prisiminimais, skambės Lietuvos kariuomenės orkestro, vadovaujamo kapelmeisterio mjr. Egidijaus Ališausko, atliekami kūriniai.
