Esate viena iš septynių „L’Oréal Baltic“ įgyvendintos programos „Moterims moksle“ apdovanojimais įvertintų Baltijos šalių mokslininkių, prisidedančių prie mokslo pažangos įvairiose srityse – nuo išmaniųjų medžiagų kūrimo iki vėžio gydymo ir COVID-19 pandemijos suvaldymo. Jūsų moksliniai tyrimai ir darbai pasitarnauja būtent suvaldant pandemiją. Paradoksalu, bet galima sakyti, kad mokslui virusai naudingi?
Mokslas jau seniai tapo labai svarbia žmonių veiklos sritimi ir todėl reikėtų sakyti, kad ne virusų atsiradimas naudingas mokslui, o mokslas yra pagrindinė priemonė kovojant su virusų padariniais. Šiuo metu egzistuoja daugybė virusų, kurie skirtingai veikia mūsų organizmą: vieni gali būti labai pavojingi ir mirtini, o kiti sukelti tik lengvus ar besimptomius negalavimus. Paskutinių metų įvykiai patvirtina, kad atsiranda vis naujų virusų, todėl labai svarbu apie juos kuo daugiau sužinoti, nes taip lengviau galėsime įveikti su virusais iškylančius iššūkius. Taigi mokslininkai ne vienus metus skiria tyrimams, o naujos žinios padeda sukurti diagnostinių įrankių virusams nustatyti, taip pat vaistų ar priemonių jiems valdyti.
Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?
Šis apdovanojimas man ir mano kolegoms, su kuriais dirbu, svarbus ne tik kaip ilgo ir kantraus darbo įvertinimas, bet ir kaip paskatinimas ir toliau vykdyti mokslinę veiklą šia kryptimi. Savo lig šiol sukauptas žinias ir patirtį, atsiradus poreikiui, galėjau greitai pritaikyti būtent COVID-19 sukėlusio viruso antigenų ir antikūnų sąveikos tyrimams, šia tema parengiau projektą. Tikiuosi, kad tyrimų rezultatai pasitarnaus ir visuomenei, ir kartu su viso pasaulio mokslininkų darbais prisidės prie spartesnio pandemijos suvaldymo.
Taip pat šis apdovanojimas man daug reiškia kaip moteriai, labai malonu, kad mano veikla tampa labiau matoma visuomenei. Pasaulyje vis dar vyrauja tendencijos, kad moterų mokslininkių darbai yra matomi ir įvertinami rečiau nei vyrų. Todėl labai svarbu, kad mergaitės, kurios ruošiasi ateityje dirbti mokslinį darbą, matytų sektinus moterų mokslininkių pavydžius.
Kur ketinate investuoti 6 tūkst. eurų stipendiją?
Dalį stipendijos ketinu skirti dalyvavimui tarptautinėse konferencijose, o kitą dalį investuoti ateičiai.
Spektrinės elipsometrijos taikymas optinių biologinių jutiklių srityje yra aktyviai vystomas Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete bei Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur dirbate ir pedagoginį, ir mokslinį darbą. Kuri sritis Jums yra prioritetinė?
Negalėčiau išskirti, kas svarbiau – mokyti studentus ar dirbti mokslinį darbą, nes abi šios sritys labai susijusios ir vienodai svarbios. Vilniaus universitete dirbantys dėstytojai yra ir tyrėjai. Turime nuolat sekti naujausias mokslo tendencijas, kad galėtume jas perteikti studentams, nuolat tobulėti. Dabar dėstytojas nebėra tik žinių šaltinis, kaip būdavo anksčiau, kai tiek daug informacijos nebuvo lengvai pasiekiama. Dauguma studentų iš dėstytojų tikisi ne tik žinių, bet ir mentorystės. Todėl labai svarbu dirbti ir mokslinį darbą, kad jaunus žmones būtų galima supažindinti su mokslo naujienomis ir užauginti jaunus specialistus bei būsimus mokslininkus.
Ar yra studentų, kurie maloniai nustebina? Kaip matote, koks potencialas auga Vilniaus universiteto auditorijose?
Tikrai tenka sutikti daug labai gabių ir žinių trokštančių jaunų žmonių. Jie yra mūsų valstybės ateitis. Labai džiaugiuosi galimybe dirbti ir dėstyti VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Labai smagu, kad studentai vis dažniau užduoda klausimus, kurie juos domina, nebijo klausti. Daugelis studentų domisi naujausiais moksliniais tyrimais savo studijuojamoje srityje, todėl į paskaitas stengiuosi įtraukti pavyzdžių iš mokslinių publikacijų ar tyrimo metodų taikymo. Šiuolaikiniai studentai yra drąsūs, reiklūs ir tai padeda dėstytojams tobulėti. Dažnai paprasti klausimai gali mus atvesti iki didelių atradimų, todėl ieškoti atsakymų studentams labai svarbu. Sudėtingi mokslo procesai praverčia kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kaip, panaudojant cheminių reakcijų energijos skaičiavimus, galima prognozuoti virusų mutacijas ir plitimą pasaulyje ar kaip sukurti vaistus, pasižyminčius reikiamomis savybėmis.
Džiugu ir tai, kad su studentais ryšys išlieka net jiems baigus studijas. Labai malonu, kai studentai susidomi ir mano atliekamais tyrimais bei noriai prie jų prisijungia, taip jie gali pamatyti mokslininko darbą iš arčiau. Šiuo metu vadovauju daktaro disertacijai, su dabartiniu doktorantu kartu dirbame nuo jo bakalauro studijų. Taip pat prie mūsų tyrimų prisijungia kiti bakalaurai ir magistrantai.
Kokius tikslus esate užsibrėžusi šiuo metu vykdydama tyrimus?
Turiu labai daug planų savo tyrimams. Šiuo metu kaip tik esu išvykusi į Prancūzijos membranų institutą Monpeljė mieste, kur kartu su kolegomis prancūzais bandome pagaminti specialius padėklus mūsų grupėje kuriamiems optiniams biologiniams jutikliams. Tokie padėklai iš metalų oksidų nanostruktūrų padės padidinti jutiklių selektyvumą, o tai labai svarbu norint aptikti konkrečias analites.
Taip pat artimiausiuose planuose yra pritaikyti mūsų grupėje kuriamus jutiklius realiems mėginiams tirti. Džiugu, kad VU „NanoTechno“ kolektyve, kuriame dirbu kartu su savo stažuotės vadove prof. Almira Ramanavičiene (ji taip pat vadovauja šiam centrui) ir į tyrimus įsitraukusiais studentais, visi nariai labai motyvuoti ir negali nei laiko, nei pastangų moksliniam darbui.
Esate viena iš nedaugelio grupių pasaulyje, atliekančių tokius unikalius tyrimus. Papasakokite apie juos plačiau. Kur pritaikomi optiniai biologiniai jutikliai?
Optiniai biologiniai jutikliai naudojami labai plačiai. Optiniais jutikliais jie vadinami todėl, kad sąveikai tarp biologinių molekulių identifikuoti naudojama šviesa. Pats paprasčiausias optinis biologinis jutiklis yra greitasis testas, pavyzdžiui, juostelė, kuri esant teigiamam rezultatui dėl konkrečių biologinių molekulių sąveikos nusidažo tam tikra spalva. Spalvas mes matome todėl, kad tam tikri objektai, šiuo atveju molekulės, atspindi arba sugeria šviesą. Tokie jutikliai naudojami nėštumui, COVID-19 sukėlusio viruso antigenams ar antikūnams, ŽIV ir kt. dalykams nustatyti. Tačiau būtent šie jutikliai yra tik kokybiniai, jie duoda atsakymą taip arba ne. Norint daugiau sužinoti apie tai, kaip tarpusavyje sąveikauja biologinės molekulės, kuriami sudėtingesni optiniai biologiniai jutikliai, kurie pasitelkiant šviesą įgalina nustatyti molekulių sąveiką realiuoju laiku. Tokie jutikliai turi daug privalumų dirbant su biologiniais objektais: jie neardo baltymų, yra didelio jautrio, pasižymi selektyvumu ir leidžia nustatyti sąveikas esamu metu. Taip pat tokias sąveikas reikia aprašyti matematiniais modeliais, kad gautume kiekybinę informaciją.
Būtent tokius jutiklius kuriame ir tobuliname VU Chemijos ir geomokslų fakultete, Chemijos institute esančiame medžiagotyros ir nanotechnologijų centre „NanoTechnas“. Šio centro tikslas – suburti mokslininkus bendriems, pažangiems, tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams bei projektams vykdyti, įtraukti į mokslinę veiklą skirtingų pakopų studentus bei ugdyti jaunuosius mokslininkus. Nuo 2017 m. centrui vadovauja prof. (HP) dr. A. Ramanavičienė, kurios vykdomų mokslinių tyrimų svarbą tarptautiniu mastu patvirtina gausus publikacijų citavimas, aktyvus bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais ir bendrų veiklų vykdymas. Prof. A. Ramanavičienė turi didelę patirtį fermentinių ir giminingumo biologinių jutiklių kūrimo, tyrimo ir tobulinimo srityse. Centre „NanoTechnas“ kuriami ir tiriami fermentiniai ir imuniniai jutikliai, tam panaudojant elektrocheminius, optinius ir pjezoelektrinius signalo registravimo metodus. Atliekama skirtingų nanodalelių (metalinių ir polimerinių) sintezė, charakterizavimas, modifikavimas baltymais ir taikymas analizės sistemose. Imuninių jutiklių jautrumui pagerinti vykdoma kryptinga antikūnų imobilizacija paviršiuje, taikant skirtingus metodus.
Šiuo metu „NanoTechne“ vykdomas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ Marie Sklodowskos-Curie veiklos projektas „Naujos ID fotoninės metalo oksidų nanostruktūros ankstyvos stadijos vėžiui aptikti“. Šio projekto tikslas – sukurti jautrų optinį jutiklį, gebantį aptikti vėžines ląsteles, taip pat prisidėti sprendžiant ES visuomenei svarbias sveikatos problemas. Tarptautinis projektas vykdomas bendradarbiaujant mokslo institucijoms ir privačioms įmonėms iš skirtingų šalių, taip siekiant efektyviau dalintis naujomis idėjomis ir pagreitinti mokslinių rezultatų diegimą praktikoje.
Džiugu, kad į „NanoTechno“ veiklą sėkmingai įsilieja studentų, kurie aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamose ES fondų investicijų veiksmų programos priemonių veiklose. Taip pat studentai ir doktorantai turi galimybę išvykti į mūsų partnerių laboratorijas užsienyje, kur įsisavina naujus metodus, atlieka mokslinius tyrimus ir susipažįsta su kitų šalių mokslininkais. VU Chemijos ir geomokslų fakultete magistro studijas baigę ir toliau mokslinę veiklą tęsiantys doktorantai sėkmingai įsilieja į jau vykdomų projektų veiklas ar tęsia studijų metais pradėtus mokslinius tyrimus. Podoktorantūros stažuočių projektai papildo mokslinę grupę jaunais mokslininkais bei naujomis aktualiomis mokslinėmis temomis.
Pernai savo patirtį, įgytą dirbant su optiniais biologiniais jutikliais, pritaikėte tirdama SARS-CoV-2 viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, antigenų ir antikūnų sąveikas. Antigenai, kuriuos naudojote, buvo pagaminti lietuviško startuolio. Kam naudinga gautoji informacija?
Ši informacija svarbi tiek mokslininkams, kurie tiria virusus ir jų baltymus, tiek ir biotechnologijų įmonėms. Mokslininkams šie duomenys leidžia kuo daugiau sužinoti apie COVID-19 ligą sukeliantį virusą, kaip jis gali būti neutralizuotas ir kaip kuo greičiau sukurti įrankius virusui nustatyti ir valdyti. Taip pat tokie tyrimai gali ženkliai praplėsti medicininės diagnostikos galimybes. Šiuo metu tai gali pasitarnauti tiriant antikūnus, kurie susidaro persirgus COVID-19 arba po vakcinacijos. Biotechnologijų įmonėms, kurios kuria produktus, tokius kaip baltymai, būtina kuo daugiau žinoti apie savo produktą ir charakterizuoti jį įvairiais metodais. Tikiuosi, jog šiam tikslui gali pasitarnauti ir mūsų atliekami tyrimai.
Ar Jūs – taip pat ir verslininkė, įkūrusi minėtą lietuvišką startuolį?
Ne, aš nesu verslininkė, esu mokslininkė ir dėstytoja. Tačiau su verslu stengiamės glaudžiai bendradarbiauti. Apie lietuvišką startuolį „Baltymas“ sužinojau iš spaudos. Susisiekėme ir pradėjome bendrą mokslinę veiklą, kurios startas buvo labai sėkmingas, jau esame kartu publikavę straipsnį aukšto lygio moksliniame žurnale ir bendrus tyrimus planuojame tęsti. Anksčiau taip pat teko bendradarbiauti su biotechnologijų įmonėmis, kuriančiomis generinius vaistus, atlikti tyrimus, skirtus sužinoti, kaip jų kuriami vaistai sąveikauja su žmogaus organizme esančiais receptoriais. Šia tema kartu su kolegomis esame paskelbę ne vieną mokslinį darbą.
Kaip ir kodėl pasirinkote mokslininkės kelią? Gal tęsiate mokslininkų dinastiją?
Mokslininkės profesija man visada atrodė garbinga ir reikalinga. Mokslininkai padeda sukurti žmonėms geresnį gyvenimą, būtent dėl mokslo šiuolaikinis gyvenimas yra toks patogus, o medicina pažengusi, todėl gyvename geriau ir ilgiau. Šį kelią pasirinkau, nes savo aplinkoje mačiau daug teigiamų pavyzdžių. Mano giminėje daug mokslininkų, augau akademikų šeimoje. Mano senelis Zigmas Balevičius buvo VU Teisės fakulteto dekanas, o jo hobis buvo matematika. Tėtis ir brolis – fizikos profesoriai, mama – anglų kalbos dėstytoja. Dar mokykloje traukė tikslieji mokslai, galbūt todėl, kad visada mačiau mokslą iš arti. Džiaugiuosi pasirinkusi eiti mokslo keliu, man labai patinka dirbti tokį darbą.
Ko iš moters reikalauja mokslininkės pašaukimas?
Kadangi esu ne tik mokslininkė, bet ir mama, mokslinio darbo kelią galėčiau palyginti su motinyste. Abi šios sritys reikalauja kantrybės, atsidavimo, laiko, o rezultatas ne visada matomas iškart. Tiek būnant mama, tiek mokslo srityje kasdien nutinka kažkas naujo, nepatirto. Džiugina maži pasiekimai, kurie perauga į didelius atradimus. O kai pagaliau pamatai galutinį rezultatą, apima laimė ir pasitenkinimas, kad tai pavyko, supranti, kad visas laikas, skirtas tam tikslui pasiekti, ir pastangos buvo įdėtos ne veltui.
Mokslinės karjeros pradžia po doktorantūros studijų įprastai sutampa su laiku, kai sukuriama šeima. Moteriai tenka motinystės rūpesčiai. Kaip Jums sekėsi derinti mokslinę karjerą ir socialines atsakomybes?
Tai, kad mokslinės karjeros pradžia sutampa su motinyste, yra viena iš priežasčių, dėl ko moterų mokslininkių pasaulyje yra mažiau. Nors studijuoti tiksliųjų mokslų ateina maždaug vienodai merginų ir vaikinų, pasaulyje mokslo keliu vis dar dažniau pasuka vaikinai. Ne visos moterys ryžtasi tęsti mokslinę karjerą dėl laiko stygiaus, taip pat ne visada būna sudaromos sąlygos motinystei ir mokslinei karjerai derinti. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje mes tikrai turime geras sąlygas. Mūsų šalyje moterų mokslininkių ir inžinierių yra apie 58 procentus. Dalį mokslinio darbo galima atlikti iš namų arba pirmaisiais metais derinti darbo laiką pagal poreikius. Taigi mano atveju ypatingų sunkumų nekilo, mane labai palaikė ir padėjo vyras, todėl į darbą grįžau po metų motinystės atostogų.
Įnikusi į mokslus mergina neturi kada ir kur žvalgytis, kad pamatytų tą vienintelį. Kaip Jūs sutikote savo vyrą? Kokia tai buvo draugystė, meilė? Ar rasdavote laiko pasimatymams?
Mokslas, kaip ir bet kuri kita profesija, yra darbas, todėl, manau, reikia mokėti dirbti, bet reikia ir ilsėtis. Nors mokslui skyriau ir skiriu tikrai didelę laiko dalį, tačiau randu jo ir sau, ir šeimai. Mus su Algirdu supažindino draugai, susipažinome kaip tik tą vasarą, kai rengiau savo daktaro disertaciją. Rasdavau laiko ir pasimatymams, nes tai man padėdavo pailsėti nuo disertacijos rašymo ir įkvėpdavo naujų minčių. Esu dėkinga savo vyrui, kad nuo pirmų pažinties dienų mane labai palaikė ir domėjosi mano darbu.
Ar greitai Jūsų vyras Jums pasipiršo? Kaip tai įvyko? Kokia buvo santuokos šventė? Kas Jus papuošė?
Susižadėjome po pusantrų metų draugystės, o susituokėme po pusmečio nuo sužadėtuvių. Mano vyras labai ilgai ir kruopščiai rinko sužadėtuvių žiedą, jį man įteikė prie jūros leidžiantis saulei. Tai buvo tikra staigmena.
Vestuvių šventė buvo labai graži, iki šiol abu ją prisimename, šiemet švęsime penktąsias vestuvių metines. Susituokėme senamiestyje esančioje Šv. Ignoto bažnyčioje vasaros pabaigoje. Esame labai laimingi, kad vestuvėse galėjo dalyvauti visi mums brangūs žmonės, sulaukėme daugybės nuoširdžių sveikinimų. Vestuvių dieną mus papuošė tuo metu veikęs mūsų draugų salonas.
Ar aukšti Jūsų reikalavimai sutuoktiniui? Koks yra Jūsų vyras, vaikai?
Manau, reikalavimus ir lūkesčius reikia kelti ne kitiems, o sau. Sau šeimoje esu reikli, dažnai noriu viską padaryti kuo geriau. Mano vyras, taip pat kaip ir aš, kilęs iš akademikų šeimos, abu jo tėvai matematikai, tėtis dirbo ir dėstė VU Matematikos ir informatikos fakultete. Galbūt todėl, kad esame atėję iš panašių šeimų, gerai suprantame vienas kitą, vyras visada mane palaiko ir skatina, nes supranta, koks svarbus yra mokslininkės darbas.
Esame labai laimingi, kartu auginame 4 metų dukrytę Kotryną, ji kasdien mus nustebina ir nudžiugina. Mums labai svarbu užauginti dukrą drąsią ir savimi pasitikinčią.
Kas lemia gražius santykius šeimoje?
Gražių santykių pagrindas šeimoje yra tarpusavio supratimas ir palaikymas. Šie aspektai labai svarbūs tiek kuriant šeimą, tiek siekiant karjeros tikslų, tarp jų ir mokslinių. Šeima ir mokslas – tai komandinis darbas, o komanda turi būti vieninga. Antrosios pusės palaikymas suteikia pasitikėjimo ir neleidžia užsisėdėti, jei ištinka nesėkmė. Taip pat svarbu turėti bendrų tikslų, reikia kurti bendrų projektų, kad pasaulį galėtume pažinti kartu.
Šeima padeda ar trukdo siekiant mokslininkės karjeros?
Vienareikšmiškai padeda. Šeimos ir artimųjų palaikymas labai svarbus, ypač moterims, nes joms šeimoje vis dar tenka daugiau socialinių atsakomybių. Šeima yra tai, kas įprasmina. Būdama mokslininke noriu daryti naudingus darbus visuomenei ir taip pat būti pavyzdžiu dukrai.
Prisimenu A. Baltakio eilutes: „Koks nors akiniuotas ištįsėlis laboratorijų tyloje galva dirba kaip tikras dyzelis, nors žino, kad jo pavardės į laikraščius neįdės.“ Ar mokslininkės yra pakankamai matomos mūsų visuomenėje?
Nors pasaulyje stereotipinį požiūrį apie moteris mokslininkes turinčiųjų sparčiai mažėja, jos vis dar nėra pakankamai matomos. Mokslininkės moterys turėtų būti matomos dažniau. Vien tai, kad Nobelio premijos laureačių moterų yra tik apie 3 procentus, rodo, kad jų moksliniai darbai rečiau pripažįstami reikšmingais ir yra mažiau matomi.
Taip pat pasaulyje vyrauja tendencija, kad moterys mokslininkės užima tik 17 procentų vadovaujančių mokslinių grupių ar akademinių lyderių pozicijų, tai lemia ir mažesnį jų darbo atlygį. Labai svarbu ir tai, kad moterys mokslininkės būtų įtraukiamos į tokias sritis kaip dirbtinio intelekto kūrimas, nes kitaip sukurti įrankiai ateityje negalės būti taikomi moterims, jei bus išbandomi ir kuriami tik vyrų.
Kokios mokslininkės Jus įkvepia?
Mane įkvepia daug mokslininkių, kurios atsidavusios savo darbui. Viena iš tokių įkvepiančių istorijų man – matematikės Katherine Johnson. Ji, nepaisydama tuometinių aplinkybių, stereotipų ir kitų kliūčių, dirbo savo darbą su aistra ir atsidavimu. Žaviuosi ir Nobelio premijos laureate Maria Goeppert Mayer, jos mokslinės karjeros istorija be galo įkvepianti. Galiu pasidžiaugti, kad savo darbo aplinkoje taip pat turiu sektinų pavyzdžių. Viena iš jų – mano stažuotės vadovė prof. dr. Almira Ramanavičienė. Esu laiminga, kad galiu dirbti kartu su tokia patyrusia mokslininke ir daug iš jos išmokti.
Portreto štrichai
„Esu trokštanti žinių.“
„Man padeda atkaklumas ir nuoseklumas.“
Yda: „Kartais būnu nekantri.“
„Vertinu ištikimybę.“
„Nemėgstu neteisybės.“
„Mane erzina, kai žmonės meluoja.“
„Mane prajuokina mano dukra.“
„Verkiu, kai ką nors prarandu.“
Gražiausia studentų padėka: „Dėstytoja yra labai nuoširdi.“
Pomėgiai: „Važinėjimas dviračiu ir laikas su šeima, serialai.“
„Geriausiai pailsiu žiūrėdama serialus ir skirdama laiko sau.“
„Nepamirštamas vyro komplimentas: „Esi man pavyzdys.“
