„Visada buvau jautri grožiui ir estetikai. Mane be galo traukė mada, galėdavau valandų valandas žiūrėti kolekcijų pristatymus. Analizuodavau drabužių konstrukcijas, spalvas, atkreipdavau dėmesį į tai, kaip dizaineriai sujungia makiažą, šukuosenas ir drabužius į vieną visumą, sukurdami mados istorijas pasakojančius įvaizdžius. Už rūbo visada slypi kažkas daugiau ir man malonu būdavo pasistengti tai atskleisti. Vėliau patekau į kosmetologijos ir makiažo pasaulį. Dalyvaudavau body art konkursuose, juose už sukurtą harmoningą stiliaus visumą ne kartą laimėjau prizinę vietą.“
Rūta pasakoja, jog drabužius sau kurti pradėjo todėl, kad nieko panašaus į tai, ko norėdavo, parduotuvėse tuo metu nebuvo: „Aš visada siekiau atrodyti ryškiai ir išsiskirti iš minios. Tada pradėjau kurti, mano nuomone, ryškiausius moterų garderobo akcentus – rankines ir skrybėlaites. Puošnumo suteikdavau siuvinėdama jas akmenėliais, kriauklelėmis, skirtingų spalvų siūlais. Siuvinėjimo pasaulis mane labai įtraukė. Supratau, kokią didelę galią drabužiams ir jų idėjai turi tie iš pirmo žvilgsnio nedideli dygsniai. Rygoje susiradau siuvinėjimo Luneville technika mokytoją, o šis mano gebėjimus pakėlė į gerokai aukštesnį lygmenį. Panašiu stiliumi dirba meistrai garsiausiose pasaulio ateljė, aptarnaujančiose „Chanel“ ir kitus mados namus.“
Šią siuvinėjimo techniką kūrėja panaudojo ir didesnės apimties darbuose. Taip gimė rankomis siuvinėti paltai ir švarkai: „Daugybę idėjų parsivežu iš kelionių po užsienį. Štai, regis, rankomis siuvinėtas paltas Lietuvoje yra neįprastas, bet nemažai tautinių kostiumų kūrėjų užsienio šalyse net viršutinius drabužius siuvinėja rankomis. Keliaudama visada ieškau audinių ir aksesuarų krautuvėlių. Taip galiu sukurti dar originalesnius ir autentiškesnius kūrinius.“
Kalbėdama apie asmeninį savo stilių, Rūta sako, kad jai labai svarbu kasdien susikurti mažytę šventę. Šį jausmą ji perduoda ir savo klientėms bei ją supančiomis moterims: „Man labai svarbi elegancija ir puošnumas. Tikiu, kad kiekvienos mūsų diena gali tapti mažyte švente. Moterys dažnai nusiperką gražų rūbą ir tarsi laukia progos jam apsivilkti, bet ta proga gali niekada ir neateiti. Taigi mano pagrindinė žinutė visoms – ne laukite tos ypatingos dienos, bet puoškitės šiandien. Patinkanti apranga suteikia pasitikėjimo savimi, paįvairina kasdienybę ir šiandieninėje pilkoje masėje leidžia pasijusti tarsi karalienei“, – apie magiją, keičiančią kasdienybę, pasakoja kaunietė.
Dizainerė ragina nebijoti spalvų, puošnių aksesuarų, siuvinėjimų, netgi plunksnų: „Nemanau, kad mano kuriami drabužiai yra per puošnūs vilkėti kasdien. Tikrai ne. Prie itin ryškaus ir dekoratyvaus rūbo priderinus ramesnius aksesuarus ir rūbus, galima sukurti harmoningą įvaizdį. Siuvinėtą paltą drąsiai galite derinti su sportine avalyne, klasikinio stiliaus kelnėmis ar sijonu. Taip susikursite įvaizdį, kuris bus autentiškas“, – mintimis dalijasi Rūta ir prideda, kad originalios detalės leis kiekvienai susiformuoti tik jai vienai būdingą stiliaus parašą.
Moters nuomone, gatvėse šiuo metu per daug pilkos, juodos spalvos, džinsų ir sportinės aprangos: „Pernelyg patogiai, pernelyg skubama. Galima pagalvoti, kad moterims jų pačių apranga tapo nebesvarbi. Dėl tos priežasties raginu drabužius siūdintis, nes tokie gaminiai nepavaldūs laikui ir ilgai tarnaus. Nesmerkiu greitosios mados, bet manau, jog moterų spintoje turėtų būti bent keletas suknelių, kad neiškiltų klausimo, ką apsirengti, esant kokiai nors progai. Įsivyraujant greitajai madai moterys praranda individualumą ir stiliaus savitumą. Dažnai pamirštama apie aksesuarus, šukuosenas ir aukštakulnius batus.“
Kaip asmeninį savo stiliaus parašą Rūta įvardija rankų darbo skrybėlaites, lankelius, prisegamas šilkines gėles. Paskutiniu potėpiu visada tampa raudoni lūpų dažai: „Aš labai mėgstu žiūrėti istorinius filmus, žaviuosi žymių žmonių biografijomis. Visada iš jų pasisemiu idėjų ir vidinės stiprybės. Kodėl man svarbu skrybėlaitės? Yra dvi priežastys. Viena – jos labai praktiškos: skrybėlė gali būti užbaigiamuoju komplekto akcentu, nukreipiančiu dėmesį nuo kokių nors netobulumų ir išgelbėjančiu „blogų plaukų dieną“. Kita mintis šiek tiek gilesnė, slypinti už skrybėlės pasirinkimo: ji tarsi sustabdo dabartinį, kiek išprotėjusį gyvenimo tempą. Leidžia moterims pasižiūrėti į save kaip į moterį, asmenybę. Skatina iškelti galvą, išsitiesti, neskubėti. Juk skrybėlėta moteris neneš sunkių krepšių ir tikrai nesileis užgauliojama. Mano nuomone, galvos apdangalai suteikia didžiulio pasitikėjimo ir pasimėgavimo savimi.“
