Tokį „rūbą“, išskirsiantį Lietuvos sostinę iš kitų, kartu su komanda jam ruošia multidisciplininio meno kūrėja Julija Janus.
Jau kurį laiką įvairioms vietovėms identitetus kuriančios žinomos autorės dėmesyje šįkart – garsi slaptos meilės istorija, atgimsianti pačiais įvairiausiais meniniais pavidalais: per audio gidą, saldumynus, drabužius ar interjero detales.
„Kuriu išplėstinę kapsulę, dedikuotą Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilei. Joje – ir tarptautiškai prieinamas turistinis maršrutas po Vilnių, kurį pristatysime jau visai netrukus. Prieš kurį laiką jam buvau sukūrusį vizualizaciją, tapusia naujų potyrių pažįstant miestą, akcentu. Norisi pasauliui naujai atverti šią įstabią jausmų dramą“, – pasakojo J. Janus.
2018 m. Vilnius buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo Romantiškosios Europos maršrutą. Tai, pasak J. Janus, įkvėpė prisiminti iškiliausius ir daugiausiai aistrų sukėlusius istorinius pasakojimus.
„Nuo 16 amžiaus menininkai vis savaip bando prisiliesti prie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto bei Lietuvos didikės Barboros Radvilaitės meilės, virtusios slapta santuoka, kuri vėliau per didžiulius išmėginimus buvo įteisinta“, – sako J. Janus.
Tai, kam ryžosi abu įsimylėjėliai, kūrėjos nuomone, buvo neeilinės drąsos ir karštų jausmų pavyzdys, įtakojęs ne tik daugybę aplinkinių ar valstybinius sprendimus, bet ir madą bei interjerą.
Istoriniai šaltiniai, pasak J. Janus, byloja, jog Žygimantas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene ir kartu su Barboros broliu Radvila Ruduoju bei pusbroliu Radvila Juoduoju energingai ėmė ruoštis Barboros karūnavimui. Lietuvos bajorija, kuriai 1548 m. balandžio 17 d. buvo pristatyta naujoji karalienė, buvo šokiruota, tačiau šią žinią sutiko santūriai ir nesipriešindama Žygimanto Augusto valiai. Tačiau visai kitaip buvo Lenkijoje. 1548 m. rudenį vyko Piotrkovo seimas, kuriame Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais.
Prieš išvykdamas į Lenkiją, jis savo mylimąją, bijodamas dėl jos gyvybės, įkurdino Radvilų dvare ir... įsakė Barborai pagaminti itin brangius, skaidraus stiklo indus.
„Išvalyti stiklą ir suteikti jam ne žalią spalvą, tuo laiku buvo ir sudėtingas, ir didžiulius pinigus kainavęs uždavinys. Skaidrūs indai, kuriuose buvo aiškiai matyti patiekalo sudėtis ir to, kad tar ingredientų nėra nuodų, Barborai buvo pagaminti ir laikyti užrakintoje skrynioje, padėtoje atskiroje indaujoje. Raktą teturėjo vienas asmuo, indus iš slaptavietės paimdavęs tik prieš pat Barborai patiekiant maistą“, – pikantiškomis detalėmis dalinosi J. Janus.
Įsimylėjėliai garsėjo ir savo aistra madai ir papuošalams. Ryškesnių veido bruožų ir tamsesnės odos Žygimantas Augustas savo juodus kailio apsiaustus prašydavo dekoruoti aukso spalvos akcentais, o jo žmonos kasdieninis papuošalas buvo perlai.
„Menas turi didžiulę pridėtinę vertę. Iš jo gimsta ne tik emocinis penas, bet ir objektai, visuomenei tampantys pragyvenimo šaltiniu. Barboros ir Žygimanto istorija turėtų tapti vienu iš iliustratyviausių to pavyzdžių“, – neabejoja J. Janus, rytoj, spalio 15 d. dalyvausianti naujai atidaromos dizaino galerijos „Interjero akcentai“ inicijuotoje diskusijoje.
Kartu su kūrėja apie pridėtinę meno vertę kalbėsis ir galerininkas Edvidas Žukas, architektas Arūnas Liola, vienas iš „Low Air” šokio teatro įkūrėjų Laurynas Žakevičius bei kitos iškilios asmenybės. Pokalbį moderuos „Interjero akcentų“ įkūrėja, architektė Edita Righetto.
Ta proga pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje bus atidaroma aukščiausios kokybės prekinių ženklų interjero dizaino ekspozicija. Visuomenei atvirame renginyje, į kurį galima patekti užsiregistravus ir turint galimybių pasą, bus galima pamatyti ir pajausti iki detalių išgrynintai, šiuolaikinei bei harmoningai interjero aplinkai kurti pristatomus inovatyvius dizaino sprendimus: baldus, šviestuvus, aksesuarus. Vakaro metu įtakingi ir žinomi Lietuvos architektai, dizaineriai, galerininkai ir menininkai kels klausimus bei ieškos atsakymų apie pridėtinę meno vertę, o vakarą vainikuos šiuolaikinio šokio improvizacija.
