A. Pocius gimė 1930 m. rugpjūčio 28 d. Ketūnuose, Mažeikių rajone. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje. 1952 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1952 m. dirbo Klaipėdos radijo komiteto redaktoriumi, korespondentu, nuo 1954 m. buvo radijo korespondentas Šiauliuose. 1955 m. perkeltas dirbti į Vilnių, radijo literatūros laidų redaktoriumi. Nuo 1956 m. dirbo „Švyturio" žurnale. 1958-1963 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1963-1981 m. - valdybos sekretorius, 1981-1986 m. -pirmininko pavaduotojas. 1992-1996 m. buvo Seimo narys. Nuo 1956 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

A. Pocius debiutavo apsakymų rinkiniu "Rytmetis Užgirių kaime" (1955), vėliau išleido dar kelis apsakymų rinkinius, kuriuose atsispindi paprasto žmogaus buities, darbo, dorovės tematika, jo dvasinio grožio poetizavimas. Kituose apsakymų rinkiniuose vyrauja kaimo šiokiadieniai, doroviniai konfliktai, gamtos aprašymai. Istoriniame romane "Įkaitai" (1987) pasakojama apie dviprasmišką Žemaitijos politinę padėtį šešioliktame amžiuje. A. Pocius parašė ir apsakymų vaikams. Taip pat išleido apysakų.

Jo knygų yra išversta į rusų, latvių ir estų kalbas. Pagal jo apsakymą „Žlugimas" 1967 m. sukurta kino novelė „Suaugusių žmonių žaidimai".

A. Pocius 1967 m. buvo apdovanotas Žemaitės literatūrine premija už apsakymą „Tik du sūnūs", 1982 m. Lietuvos SSR valstybine premija už knygą „Išskridę iš lizdo", o 1985 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Liepos šešėlyje". 1980 m. jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.