Turbūt kiekvienas iš 4,7 milijono Kate Beckinsale „Instagram“ sekėjų galėtų pasakyti, kad ši aktorė ne tik atrodo, bet ir elgiasi kur kas jaunatviškiau, nei įprasta jos amžiaus moterims. It kokia tipinė paauglė, K. Beckinsale savo keturkojus augintinius – katiną Clive ir pomeranijos špicą Myf – pavertė šio socialinio tinklo žvaigždėmis. Ji ne tik juos rengia juokingais kostiumais, bet ir reguliariai, kelissyk per savaitę, filmuoja bei viešina juokingus vaizdelius. Maža to, per karantiną ji pradėjo susitikinėti su 23 metų amžiaus gražuoliu! Nors pati ir yra sakiusi netikinti aforizmu, kad amžius – tai tik skaičius, Kate Beckinsale iš tiesų spinduliuote spinduliuoja jaunatviška energija. Tiesa, pačią aktorę, pasak jos, labiau traukia žmonių talentai, nei jaunystė. Ir iš tiesų, juk Goody Grace’as, su kuriuo ji išsiskyrė dar prieš pandemiją, yra talentingas Kanados muzikantas, dainų autorius, prodiuseris ir dainininkas. Įdomu ir tai, kad G. Grace’as buvo Pete’o Davidsono, jauno komiko, draugas, o su P. Davidsonu Kate Beckinsale taip pat kurį laiką susitikinėjo. Aktorė yra dvigubai vyresnė už juos abu, tačiau taip neatrodo. Regis, moteris turi nemažai bendro su viena iš savo suvaidintų herojų – Selene iš kino filmo „Kitas pasaulis“. Šiame filme K. Beckinsale įkūnijo vampyrę karę, nuo XIV a. nepasenusią nė viena diena.

Kate Beckinsale gerbėjai norėtų sužinoti aktorės jaunystės paslaptį. Atviraudama ji yra prasitarusi, kad šiandien atrodo jauniau, nei atrodė būdama dvidešimties. Pati sako, kad taip yra, kadangi su amžiumi išmoko tinkamiau rengtis ir prisižiūrėti. Gali būti ir taip, kad anuomet jos išvaizda buvo kitokia, nes būdama vos 22 metų ji daug dirbo ir buvo vieniša mama. Kad ir kaip ten būtų, šiandien iš Kate Beckinsale paskyrų socialiniuose tinkluose matyti, kad jos gyvenime apstu linksmybių: moteris dalinasi ne tik juokingomis augintinių nuotraukomis, bet ir nerūpestingais kasdieniais vaizdeliais, išdaigomis, kurias krečia kolegoms, taip pat nuotraukomis, kuriose kopijuoja ikonines kitų aktorių fotografijas.

Šią moterį pirmąsyk sutikau visai ne spaudos konferencijoje ar kino premjeroje, o vaikų baleto studijoje Santa Monikoje. Prieš dvidešimt metų K. Beckinsale su dukrele Lily atsikraustė į Los Andželą, kur gyveno, iki teko išvykti studijuoti Rytų Pakrantėje. Taip jau sutapo, kad mūsų dukros lankė tą pačią baleto mokyklą. Amerikoje įprasta tėvams retkarčiais paslapčia stebėti repeticijas, tad sykį sėdėjau už moters, kurios veido nemačiau. Kadangi nė neįtariau, jog priekyje – Kate Beckinsale, nesikuklinau ir kone prisispaudžiau prie jos, kad geriau matyčiau savo vaiką. Buvo šiek tiek keista, kad tąsyk iš tėvų tebuvome dviese. Pamenu, negalėjau atsistebėti, kokie skanūs tos moters kvepalai, ir laukiau, kol atsisuks, kad galėčiau pagirti bei paklausti pavadinimo. Tačiau moteris sėdėjo nekrusteldama, nors įprastai mamos mėgsta persimesti vienu kitu žodeliu. Akimirką nusisukau ir pažvelgiau pro langą, kur, mano didžiai nuostabai, būriavosi minia paparacų. Apsiginklavę milžiniškais fotoaparatais jie laukė kažkokios garsenybės išeinant pro duris. Suvokiau, kad ta garsenybė sėdi tiesiai priešais mane. Man jos pagailo, nes galėjau įsivaizduoti, kaip nemalonu su maža dukrele jai bus brautis pro išskirtinio kadro alkaną minią. Po daugelio metų pagaliau galėjau apie šią dieną pasikalbėti su pačia Kate Beckinsale.

Su aktore susitikome po serialo „Našlė“, kuriame ji vaidina, premjeros. Tai istorija apie moterį, bandančią įrodyti, kad jos vyras išgyveno aviakatastrofą lėktuvui nukritus kažkur Kongo Respublikoje. Žiūrėdama žinias ji sekundę išvydo vyrą ekrane ir išvyko į Kongą ieškoti tiesos. 8 serijos buvo nufilmuotos per 6 mėnesius, o filmavimai vyko Pietų Afrikoje, Velse ir Roterdame. Pietų Afrikos karštis Kate Beckinsale pasirodė esąs nepakeliamas ir ji atsidūrė ligoninėje.

Į Beverli Hilse esantį viešbutį susitikti Kate Beckinsale atvyko dėvėdama juodas plačias kelnes ir baltą apsiaustą blizgia apykakle. Ji atrodė lyg viešnia iš svetur. Nieko keisto, kad Martinas Scorsesė būtent ją pasirinko Avos Gardner, Holivudo aukso amžiaus gražuolės, vaidmeniui atlikti savo kino juostoje „Aviatorius“. Kate Beckinsale grožis – bauginantis, o kur dar intelektas... mirtinas derinys. Čia reikėtų pridurti, kad, prieš tapdama garsia aktore, moteris Oksfordo universitete studijavo Moderniųjų kalbų programoje, o literatūrą skaito ne tik anglų, bet ir rusų bei prancūzų kalbomis. Tačiau taip susiklostė, kad ji pasuko tėvų pėdomis ir, metusi mokslus, pradėjo aktorės karjerą. Aplinka suformavo daugialypę, nerūpestingą asmenybę su puikiu, tačiau sausoku humoro jausmu. Aptarus naująjį serialą turėjau galimybę Kate Beckinsale pasiteirauti apie buvimą garsenybe bei mama. Ir, žinoma, po šitiekos metų paklausti, kokie ten buvo kvepalai, kuriuos anuomet užuodžiau, nė neįtardama, kad sėdėjau už jos. Pasirodo, tai buvo „Kai“ – tropinis baltų gėlių kvapas, kuriame dominavo gardenijos, o jį sukūrė Gaye Straza Rappaport.

Apie idėją pradėti aktorės karjerą

„Augau aktorių šeimoje, todėl nuo mažų dienų dažnai lankydavausi teatre. Mano krikšto tėvas dirbo „Royal Shakespeare Company“ – tai pagrindinė britų teatro kompanija, su šeima vykdavome stebėti kiekvieno spektaklio, kuriame jis vaidino. Šeimai tai buvo svarbu, todėl svarbu tapo ir man. Dar kai buvau 1,5 metų, žmonės ėmė klausinėti, ar užaugusi būsiu aktorė. To klausinėja ir mano dukters. Turbūt tai – normalu. Iš pradžių lyg ir priešinausi šiai idėjai, bet sėkla buvo pasėta. Vaidinti pradėjau būdama 6 ar 7 metų.“

Apie arklio kostiumą

„Pirmas mano darbas televizijoje buvo maždaug 16 metų. Uždirbau 200 dolerių ir man tai buvo dideli pinigai. Netoli namų veikė karnavalinių kostiumų nuomos įmonė, ten labai patiko vaikams, nes buvo visokio „gėrio“. Tačiau pardavėjai mums neleisdavo net paliesti kostiumų, kadangi jų nuoma kainavo nemažai. Taigi, gavusi pirmą savo atlyginimą puikiai žinojau, ką su juo veiksiu – išsinuomosiu patį brangiausią karnavalinį kostiumą. Tai buvo arklio kostiumas, skirtas vilkėti dviems. Kainavo 50 svarų – be proto didelius pinigus!

Kostiumą išsinuomojau visam savaitgaliui, todėl beveik 2 dienas jame ir praleidau, kviesdama visus iš eilės kartu su manimi jį apsivilkti. Juk jeigu nebūčiau vilkėjusi, pinigus būčiau paleidusi šuniui ant uodegos. Galų gale tai virto kone prievole. Kai Lily šventė savo 3-iąjį gimtadienį, mes su šeima šią istoriją prisiminėme ir vėl pasipuošėme panašiu arklio kostiumu. Buvo labai juokinga. Tai tapo tarsi kažkokiu vidiniu šeimos juokeliu. O per Kalėdas gavau šį kostiumą dovanų. Taigi dabar, jei man darbe ar kur kitur nuobodu, liūdna arba nėra ką veikti – aš jį apsivelku ir netikėtai išdygstu prieš žmones (juokiasi). Anksčiau niekas nežinojo, kad tai aš, bet dabar, manau, jau žino (juokiasi).“

Apie filmavimą Afrikoje

„Nekenčiu, kai aktoriai skundžiasi, koks sunkus yra jų darbas. Manau, kad tai erzina žmones – juk aktoriumi būti yra privilegija. Paskutinio serialo filmavimai truko 6 mėnėsius ir vyko toli nuo namų. Paprastai imdamasi vaidmenų, kurie fiziškai aktyvūs, namo grįžtu po 3 ar 4 mėnesių, griūnu į lovą ir valgau spurgas. Taip aš ilsiuosi. Taigi 6 mėnesiai aktyvaus darbo toli nuo namų man tikrai buvo sunkūs. O kur dar klimatas ir orai, prie kurių nesu pratusi. Žinote, viena yra lakstyti vėsiomis Budapešto gatvėmis ir visai kas kita – Keiptauno, kur be proto karšta.

Kai atvykome, pas juos buvo vasara. Tai mus labai suartino, nes jau labai greitai žinojome, kaip kvepia kitų pažastys. Tačiau sunkiausia tokiu oru buvo išlikti energingiems. Vaidmuo, kurį teko įkūnyti seriale „Našlė“, buvo ne tik fiziškai, bet ir emociškai sunkus. Tai moteriai nesiseka turbūt labiausiai šioje planetoje. Viskas, kas gali būti blogiausia, jai nutinka arba vos nenutinka. O man teko net 6 mėnesius išgyventi visas jos nesėkmes.“

Apie jaunystės eliksyrą

„Aš jo neturiu! Nors, manau, šiandien tikrai atrodau geriau, nei atrodžiau būdama 20-ies. Kur kas stilingiau rengiuosi ir nebenaudoju talko baltumo pudros, dėl kurios dantys atrodydavo geltoni. Juokingiausia, kad tuo metu to nepastebėdavau. Tiesa, aš manau, kad visų svarbiausia yra sveikata, tačiau sportuoti pradėjau tikrai vėlai. Kai augau, Anglijoje nebuvo tokios mados sportuoti, kokia yra dabar. Visi gyveno sėsliai, o dabar svarbu judėti. Dar labai svarbu visuomet būti laimingam. Tai padeda pasikelti suklupus.“

Apie mitybą

„Manau, kad maitinuosi visai neblogai. Kita vertus, per pastaruosius 8 metus tapau daug kam alergiška. Baisiausia, kad alergizuoja net įprasčiausi dalykai. Mane būtų galima nužudyti picos gabalėliu. Jį suvalgiusi iš lovos nepakilčiau mažų mačiausiai savaitę. Ačiū Dievui, vis dar galiu valgyti šokoladą ir bulvytes. Turiu labai atsargiai rinktis, ką valgau.“

Apie odos priežiūrą

„Veidą prausiu „Cetaphil“ linijos produktais. Jie pigūs, tačiau geri. Man patinka įvairūs aliejai. Pastebėjau, kad ne visi kremai man tinka, o aliejai – puikiai. Kartais naudoju ir veido kaukes. Turiu tokią vieną, kurioje LED lemputės šviečia ir su kuria tada atrodai it koks Robokopas – gali gąsdinti žmones (juokiasi). Dar kartais vykstu į veido valymo procedūras pas specialistus.

Tikiu, kad labai svarbu prieš miegą kruopščiai nusivalyti makiažą. Žinoma, visoms visko pasitaiko ir vieną ar dvi naktis per metus atsigulus miegoti su makiažu, manau, nenutiks nieko labai blogo. Taip pat būtina gerti daug vandens. Mano mamos oda buvo tobula, kaip ir senelio. Taigi, manau, man pasisekė. Tačiau kai patiriu daugiau streso ar labai pavargstu, oda viską išduoda.“

Apie fizinį aktyvumą

„Sportas man padeda atsipalaiduoti. Mano galvoje visuomet verda milijonai minčių. Labai daug skaitau – 6 ar 7 knygas per savaitę. Todėl sportas man padeda bent kurį laiką negalvoti, išsivalyti mintis, galų gale – sąmoningai kvėpuoti.“

Apie pasitikėjimą savimi

„Manau, kad labiausiai mes savimi pasitikime iki ketvirtų gyvenimo metų. Tuomet, kai dar nesuvokiame visuomenės primetamų normų, nesuvokiame savo kūno, išvaizdos ir pan. Ypač mergaitės. Vėliau ateina supratimas, kad tikrai ne rojuje gyvename. Kiekviena tai patiriame, skaudu matyti tai išgyvenant savo vaikus, jų draugus... Labai svarbu dirbti su savimi, kadangi dabartinėje visuomenėje moterys yra priešinamos, kuriama tarpusavio konkurencija ir be galo sunku nuo to atsiriboti. Net šeimoje ar artimų draugų kompanijoje moterys pirmiausia apsidairo ir svarsto, kuri iš patalpoje esančiųjų palanki, o kuri – ne. Tai yra baisu, bet toks gyvenimas. Mums plauna smegenis ir tai mus stabdo megzti gražius tarpusavio santykius. Labai džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais mane supo nuostabios kolegės aktorės, susiradau nuostabių draugių. Anksčiau dirbau vyriškame kolektyve ir auginau vaiką. Moterims labai svarbu turėti nuoširdžių draugių moterų, kurios galėtų dalintis patirtimi, įžvalgomis, patarimais... O apskritai manau, kad dėl ko nors nerimauja ar kompleksuoja kiekvienas žmogus, nė vienas savimi nepasitikime absoliučiai visada.“

Apie amžių

„Man nepatinka tokie aforizmai, kaip „amžius – tai tik skaičius“. Turiu draugų, kuriems apie 20, o vyriausiam mano draugui – 72 metai. Bičiuliaujuosi tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tiesa, nuotraukose mane dažniausiai mato su jaunais draugais, kadangi jie labiau linkę pramogauti ir fotografuotis, tačiau man brangių žmonių amžius stipriai varijuoja. Kai esi aktorius, labai nesunkiai randi draugų dirbdmas filmavimo aikštelėse. Būdama 18 metų, filmavausi kino juostoje „Daug triukšmo dėl nieko“. Tuo metu gyvenome kartu su Imelda Staunton, Phyllida Law, Keanu Reevesu ir Robertu Seanu Leonardu, o geriausia mano drauge tapo Phyllida Law, Emmos Thompson mama. Mes kartu pramogavome, keliavome po Italiją, krėtėme išdaigas ir ieškojome nuotykių. Man net į galvą nešovė, kad 60 metų amžiaus moteris negali būti mano drauge. Kaip tik labai smagu, kad mano darbas suteikia galimybių susidraugauti su žmonėmis, su kuriais nebūtum susitikęs mokyklos ar studijų laikais dėl amžiaus skirtumo.

Tiesa, viena mano draugė yra iš mokyklos laikų. Mes draugaujame nuo 11 metų. Bet man labai patinka ir mano dukros draugai – puikiai randame bendrą kalbą. Nemažai laiko leidžiu ir su savo tėvais, nors jie neretai veda mane iš proto. Tačiau mūsų pokalbiai būnant kartu yra neįkainojami. Mano mamai greit sukaks 72, o patėviui – 83 metai.“

Apie buvimą įžymybe ir mama

„Dėl to, kad esu įžymi, sunkiau mano vaikui. Ko gero, visų garsenybių vaikams taip. Juk jie negali laisvai net baleto lankyti, už lango vis matyti paparacai, kaip jau ir kalbėjome. Prisimenu vieną labai nemalonų įvykį. Lily važiuojant mašina pasidarė bloga ir turėjome tiesiog iššokti iš mašinos. Vaikas vėmė pakelėje, o žmonės stojo ir mus fotografavo. Negalėjau suvokti tokio žmonių elgesio – kam fotografuoti bloguojantį vaiką? Tai virš žmogiškumo... Mėginau kalbėtis apie tokį gyvenimą, aiškinau dukrai išvesdama paraleles: „Pameni, kai buvome Disneilende ir visi norėjo nusifotografuoti su Mike Pūkuotuku? Taip ir mane žmonės atpažįsta matę ekrane.“ Kažkokia beprotybė. Labai sunku rasti tinkamus žodžius ir paaškinti vaikui, kas vyksta, kai jis dar tik mokosi pažinti pasaulį. Manau, kad mano profesija turėjo dukrai įtakos, juk mes kartu net negalėjome leisti laisvalaikio ir pramogauti, kaip tai daro kitos šeimos. Paauglystėje niekas nenori būti fotografuojamas ant kiekvieno kampo. Kai tau 12–14 metų, labai svarbus privatumas. Todėl mes tiesiog daug ką darėme atskirai... Tai mane liūdina.“

Apie nerūpestingumą

„Nemanau, kad galime būti išties nepriklausomi, kai turime vaikų. Kartais susimąstau ir apie savo mamą. Mes susirašome 18 kartų per dieną, o jei mane ištinka krizė – ji yra pirmas asmuo, kuriam skambinu. Moterims neretai trūksta privatumo, kai turi vaikų, o vienintele erdve pabūti vienai tampa vonios kambarys. Bet kuri mane supras. Tačiau neapsakomai gera nežinoti, kas tavęs dar laukia ateityje, ir tiesiog nieko neplanuoti.“