Tąsyk mane domino viskas – užrašai, knygos, laiškai. Per kelias savaites tespėjau tik kai ką atrinkti, surūšiuoti. Vis planavome, kad galutinai su namuose esančia archyvine medžiaga padirbėsiu vasarą. Deja, vasarop Stefa jau intensyviai grūmėsi su gyvenimo saulėlydyje užklupusiomis ligomis, o Gedgaudų dvasia traukėsi iš tuštėjančių namų.
Kai Stefos brolio Liudo ir jo žmonos Jean rūpesčiu man buvo patikėta peržiūrėti Vytauto ir Stefanijos rankraštinį palikimą, kurio saugojimo reikalais galėčiau pasirūpinti, iškart po Trijų Karalių ir išlėkiau į Klivlandą.
Ir tada, Gedgaudų namuose suradusi tas laiko ir namų šeimininkų užmirštas fotografijas, jaučiausi tarsi didžiausia atradėja. Juk suradau niekam nežinomus ir niekieno nematytus Vytauto Gedgaudo meninės fotografijos darbus! Apie kuriuos jis niekada niekam neprasitarė! O nuotraukos, kukliai sudėtos į voką, beveik šešis dešimtmečius nebyliai laukė savojo laiko. Jos darytos 1960–1963 metais. Padėtos kažkur Vytauto darbo kambary, užrakintam nuo Vytauto mirties, 1999-ųjų.
Grįžusi į Vilnių nenustygau noru pasidalyti tais vaizdais, tomis emocijomis, ką pati pajutau žiūrėdama į šiuos taurius Vytauto Gedgaudo darbus. Taip kilo mintis surengti meninės fotografijos parodą „Vienas modelis, viena meilė, vienas gyvenimas“. Parodos pavadinimas atėjo spontaniškai, vos suradus nuotraukas. Ant to voko dar Gedgaudų namuose išsyk šį pavadinimą ir užrašiau. Nes pagrindinis visų fotografijų modelis yra Stefa. Taigi – vienas, vienintelis modelis. Džiaugiuosi galėdama pasidalyti pirmąja Vytauto Gedgaudo darbų galerija.
Tikiu, jog nustebsite pamatę paprastą lietuviško kaimo peizažą. Pasirodo, tremtis ir karo siaubą išgyvenę, nublokšti toli nuo savo Tėvynės egzilio kūrėjai ieškojo Lietuvą primenančio peizažo, kitų detalių, kas nors užuomina primintų gimtąjį kraštą ir namus.
Stefa pasakojo, jog su Vytautu susipažino 1960-ųjų liepą. Nuotraukose taip pat vasara. Viliojanti, daug žadanti žurnalistui ir redaktoriui Vytautui ir skautų vadovei, spaudos bendradarbei Stefai. Viena meilė, kupina atsidavimo Idėjai.
Ir vienas gyvenimas, pilnas abipusės pagarbos ir supratimo.
Stefa Gedgaudienė (1927–2020)
Stefanija Gedgaudienė (Juodvalkytė) gimė 1927 metų sausio 5 d. Skaudvilėje, Tauragės apskrityje. Mokėsi Zarasų gimnazijoje. Buvo viena iš 1947 metais Miunchene baigusiųjų lietuvių gimnazijos pirmąją laidą. Studijavo UNRRA (angl. United Nations Relief and Rehabilitation Administration) universitete. 1949 metais kartu su Čiurlionio ansambliu persikėlė į Klivlandą, JAV. Įmonėje dirbo braižytoja, o vakarais mokėsi Klivlando Case Western Reserve universitete ir Dailės institute. Stefa Gedgaudienė buvo lietuvių sporto klubo „Žaibas“ narė, aktyviai dalyvavo Čiurlionio ansamblio meninėje, kultūrinėje veikloje.
1961 metais ištekėjusi už žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo Stefa Juodvalkytė- Gedgaudienė dar aktyviau įsitraukė į lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. 1964–67 metais Klivlande su vyru Vytautu Gedgaudu turėjo meno galeriją „Gallery International“, kurioje buvo rengiamos dailininkų A. Dargio, V. Igno, V. K. Jonyno, V. Kasiulio, A. Mončio, V. Petravičiaus, V. Rato, V. Raulinaičio, J. Rimšos ir kitų parodos. Nuo 1975 iki 1991 metų Stefa Gedgaudienė dirbo „Dirvos“ redakcijoje, talkino „Vilties“ leidyklai.
Tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje su Stefos Gedgaudienės vardu pirmiausia siejamas skautų judėjimas. Į LSS ji įstojo 1939 metais, besimokydama Zarasų gimnazijoje. Vyresniosios skautės įžodį davė 1945 m. Miunchene, nuo 1949 m. buvo skautų vadovė. Per visą skautavimo laikotarpį nuolat turėjo daug pareigų: vadovės, lektorės, instruktorės, nuo skiltininkės iki tuntininkės, nuo puošimų vadovės iki stovyklos viršininkės. 1985–1990 metais buvo LSS vyriausiąja skautininke, 1991–1993 m. – LSS tarybos nare.
1988-aisiais Stefa Gedgaudienė užmezgė ryšius su tais, kurie skautų judėjimu domėjosi Lietuvoje. 1989 metais ji buvo viena iš Lietuvos skautų sąjungos atkūrimo iniciatorių. Tais pačiais metais Stefos Gedgaudienės rūpesčiu į Lietuvą iš JAV buvo atsiųstos pirmos skautų uniformos.
S. Gedgaudienė 1997 metais žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo 85-erių metų jubiliejaus proga įsteigė Vytauto Gedgaudo premiją, skirdama savo asmenines lėšas premijų fondui. Puoselėdama savo gyvenimo Žmogaus – Vytauto Gedgaudo vertybes Stefa siekė, kad ši prestižinė Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos premija būtų paskata Lietuvos žurnalistams palaikyti profesinės pareigos ir etikos principus.
2000 metais savo ir šeimos bičiulių pastangomis Stefa įsteigė Vytauto Gedgaudo vardo stipendiją Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentams. Beveik per du dešimtmečius iškilaus žurnalisto ir redaktoriaus vardo stipendija buvo skirta kone pusšimčiui būsimųjų žurnalistų. Šiandien dauguma Vytauto Gedgaudo stipendiatų – jau žinomi žurnalistai, literatai, jaunieji mokslininkai.
