„Šviesūs plaukai – šviesi ateitis“, – sakoma. Mielo veido, visuomet besišypsanti aktorė Reese Witherspoon, panašu, šią patarlę pateisina. Juk nuo tų laikų, kai atliko pagrindinį vaidmenį kino filme „Užsispyrusi blondinė“, ji pasiekė tikrai daug. Po sėkmės šiame filme 2006 m. R. Witherspoon suvaidino tamsiaplaukę kantri atlikėjo Johnny Casho žmoną kino juostoje „Ties jausmų riba“. Šis vaidmuo pelnė jai daugelį apdovanojimų, įskaitant „Auksinį gaublį“ bei taip visų trokštamą „Oskarą“. Nedelsdama, po poros metų, ji įkūrė savo kino kompaniją ir jau labai greit užsitarnavo kolegų pripažinimą ne kur kitur, o pačioje kino industrijos širdyje – Holivude. Savo kino studijoje R. Witherspoon sukūrė tokius genialius filmus kaip „Laukinė“ bei „Dingusi“, o įsitvirtinusi 2017 metais žiūrovams pristatė televizijos serialą „Nekaltas melas“. Iš pradžių buvo planuota, kad tai bus mini serialas, tačiau sulaukus sėkmės jį nuspręsta tęsti. Verta paminėti ir tai, kad, „Nekaltam melui“ laimėjus ne vieną „Auksinių gaublį“, pati Meryl Streep pareiškė, jog be galo norėtų gauti vaidmenį antrajame sezone. Skamba įspūdingai? Tačiau tai tebuvo R. Witherspoon kelio į sėkmingą prodiuserės karjerą pradžia. Visai neseniai ji sulaukė pasiūlymo bendradarbiauti iš kompanijos, kurios pristatinėti nereikia. Technologijų ir inovacijų gigantė „Apple“, nusprendusi įsilieti į vaizdo transliavimo internetu rinką, kreipėsi į kelis prodiuserius, įskaitant ir Reese Witherspoon. Taip gimė dešimties serijų serialas „Ryto šou“, kuriame vaidina pati R. Witherspoon, Jennifer Aniston ir Steve’as Carellas. Tada aktorė įrodė, kad ne tik įkūnija sėkmingas moteris, bet ir pati tokia yra.
Su R. Witherspoon susitikome viešbutyje „Four Seasons“ prieš metus. Ji dėvėjo violetinę suknelę ir avėjo kūno spalvos aukštakulnius. Neaukšta moteris šviesiais plaukais kiekvieną pasitinka holivudine šypsena ir iškart pasijunti, lyg pažinotum ją šimtą metų. Prieš interviu aktorė pageidavo susipažinti su klausimais ir įsigilino į kiekvieną, norėdama atsakyti kuo išsamiau. Iš vienos pusės, tai labai palengvino darbą, iš kitos – buvo nelengva protu ir sąmoju jai prilygti. Tie, kam pasisekė nors sykį gyvai sutikti Reese Witherspoon, žino, kad ji yra visiška priešingybė šviesiaplaukėms veikėjoms, kurias dažniausiai įkūnija kino filmuose. Tiesa, juostoje „Užsispyrusi blondinė“ rožiniame pasaulyje gyvenanti mergina juk galų gale įgyja teisininkės diplomą Harvardo universitete. Per pokalbį Reese Witherspoon išdavė paslaptį, kad 2022 m. planuoja prikelti Ellę Woods ir pastatyti trečiąją šios kadais populiarumo viršūnėse karaliavusios romantinės komedijos dalį. Žinoma, pagrindinį vaidmenį atliks ji pati.
Kas jums yra sėkmė? Kur išmokote šitaip savimi pasitikėti?
Sėkmė, mano nuomone, pasiekiama, kai nusistatai tikslą, susidėlioji planą ir darai viską, kad to pasiektum. Būtent taip aš darau. Norėjau įkurti kino kompaniją, kuriančią tokius filmus moterims, kuriuose ir vaidina moterys, – įkūriau. Tada pamaniau, kad dabar norėčiau padėti įvairių rasių ir LGBTQ bendruomenei priklausantiems žmonėms būti labiau matomiems ir girdimiems. Todėl įkūriau kompaniją, kuri leistų jiems padėti papasakoti savo gyvenimo istoriją, kurios galbūt jie iki tol neturėjo kaip ir kur papasakoti. Esu labai susikoncentravusi į šį projektą ir sunkiai dėl jo dirbu. Dar mane domina šviesti moteris finansinio raštingumo klausimais. Šiuo metu esu pasinėrusi į tai stačia galva, kadangi žinau labai daug moterų, kurių gyvenimas yra finansiškai sunkus dėl nesėkmingos santuokos ar žalingos aplinkos, kurioje jos gyvena. Aš ir pati turiu įvairios patirties asmeninių finansų valdymo srityje – tiek geros, tiek ir blogos. Tikiu, kad galiu padėti jaunoms moterims ir išmokyti jas tvarkytis su savo pinigais.
Kas jus įkvepia? Kada nusprendėte keisti savo gyvenimą iš pagrindų?
Greičiausiai tai nutiko prieš aštuonerius metus. Gavau scenarijų ir jis buvo bene blogiausias, kokį kada nors esu skaičiusi. Paskambinau savo vadybininkui ir pranešiau, kad scenarijus – siaubingas ir aš tikrai nevaidinsiu tame kino filme. O jis teatsakė, kad visos Holivudo aktorės labai nori šio vaidmens. Tada įvyko sprogimas. Aš greitakalbe išbėriau jam, kad tai nėra geras scenarijus, nepakankamai geras nė vienai Holivudo aktorei, kuri sunkiai dirba visą gyvenimą, yra savo srities profesionalė ir industrijos lyderė ir iš kurios filmo žiūrovės ima pavyzdį. Ir net jei pati nesiimi vaidmens, bet ekrane pamatai moteris, kurias gerbi, atliekančias kvailiausius vaidmenis, – tai tikrai nei įkvepia, nei motyvuoja. Tada išsikėliau tikslą kurti geresnius vaidmenis moterims, suteikti daugiau galimybių moterims prodiuserėms bei scenaristėms ir šis kelias yra nuostabus. Žinoma, ir nelengvas. Juk aš pati jau aštuonerius metus investuoju asmenines lėšas ir laiką, tačiau žinau, kad tai – naujas ir reikšmingas mano gyvenimo etapas. Aš privalau nesustoti.
Ar galite papasakoti daugiau apie savo kino kompaniją?
Jos pavadinimas – „Hello Sunshine“ (liet. „Labas, saulės spindulėli“). Mūsų iniciatyva ir misija yra suteikti daugiau galių ir dėmesio moterims, pasakoti įvairias istorijas, leisti būti išgirstoms tiek Holivude, tiek ir įvairiose socialinių tinklų platformose – „Instagram“, „YouTube“ ir pan. Tikiu, kad kurdama platformą, kurioje reikštis gali įvairių rasių ir LGBTQ bendruomenės žmonės, atlieku ypatingą misiją. Papildomai vykdau projektą, kurio metu kas vasarą į Holivudą pasikviečiu 20 merginų iš įvairiausių socialinių aplinkų ir supažindinu jas su kasdieniu kino industrijos darbu: pradedant scenarijaus kūrimu, filmavimo procesais, baigiant marketingo subtilybėmis. Nepakartojamas jausmas galėti dalintis patirtimi. Niekuomet nemaniau, kad mokysiu jaunas merginas, tačiau projektas pavyko ir jau dvejus metus iš eilės buvo sėkmingai įgyvendinamas. Šie mokymai vyksta liepos mėnesį. Galiu drąsiai teigti, kad taip pildosi mano svajonės – vis daugiau įvairių žmonių įtraukiu į kino industrijos procesus. Turbūt tik prieš trejus metus Holivudas pradėjo įsileisti į savo ratą daugiau įvairių žmonių ir padėti jiems realizuoti save, perteikti savo vizijas ir pasakoti istorijas. Jaučiuosi, lyg būčiau kino industrijos revoliucijos dalis.
Ar tenka aukoti savo kaip aktorės laiką tam, kad skirtumėte laiko prodiusavimui?
Žinoma, ir labai daug. Tačiau tai yra gerai, nes išsikeliu naujų iššūkių, nestoviu vietoje. Tenka labai kruopščiai planuoti laiką, nes turiu žongliruoti galybe užduočių: tai aktorės darbas, įsigyvenimas į vaidmenį, susikoncentravimas į tą akimirką vykdomą darbą, postprodukcijos darbai, paruošiamieji filmavimo darbai, darbas su scenarijumi, bendravimas su aktoriais, išklausant juos ir įsiklausant... Ir tai – tik dalis man tenkančių darbų filmavimo aikštelėje. Tačiau man visa tai labai patinka, iš tiesų! Labai stengiuosi būti gera vadove, suteikti žmonėms galimybes augti ir tobulėti, galų gale, suteikti galimybes tiems, kurie jų anksčiau neturėjo. Stengiuosi išklausyti kiekvieną, atsižvelgti į jų pageidavimus ir nuomones, kadangi manausi turinti unikalią galimybę dirbti su talentingais žmonėmis. Noriu, kad jie manimi pasitikėtų ir į darbą žiūrėtų taip pat rimtai, kaip aš.
Ar tai yra tai, apie ką visą laiką svajojote?
Iki vėlyvųjų savo 30–40 metų aš nežinojau, kokius vaidmenis noriu vaidinti ir kokius kino filmus kurti. Būtent tuomet supratau, kas mano gyvenime atsikartoja ir yra įdomu, kokias istorijas noriu pasakoti žmonėms. Būtent tuomet, skaitydama knygas, pradėjau jausti, kurios naratyvas nugultų į nepakartojamą scenarijų. Tačiau iki tol tikrai viso to nejaučiau ir nežinojau – nebuvau pakankamai gyvenimo nugyvenusi ir įgijusi pakankamai patirčių. Dabar turiu užtektinai žinių ir kompetencijų verslui Holivude kurti. Kad ir kaip ten būtų, tikiu, kad dar daug ko turiu išmokti. Ir būtinai išmoksiu.
O kaip atsirinkdavote vaidmenis anksčiau?
Anksčiau man teko išgyventi ir tokių periodų, kai niekas manęs nesamdė dvejus su puse metų. Pamenu, atlikau Tracės Flick vaidmenį kino juostoje „Rinkimai“, o po jo manęs niekas nenorėjo samdyti, nes tapatino tik su šiuo personažu. Kai dalyvaudavau atrankose, sakydavo, kad turiu eiti pas režisierių ir jį patį įtikinti, jog nesu tokia kaip Tracy, o būtent tokią mane visi matė. Man tai buvo keista ir kėlė juoką. Tačiau tokia ta kino industrijos virtuvė – kartais tenka nemažai paplušėti, kad įtikintum žmones, jog nesi vieno personažo aktorė. Po to gavau vaidmenį filme „Užsispyrusi blondinė“ ir visi buvo kone nustebę, kad gebu vaidinti (juokiasi).
Niekam ne paslaptis, kad jūs labai mėgstate skaityti ir skaitote iš tiesų daug knygų. Kaip randate tam laiko?
Paprastai skaitau naktimis. Kai jau vaikai paruošę pamokas ir yra sumigdyti, galiu skirti laiko sau. Kartais skaitau gulėdama vonioje. Romanus paprastai skaitau naktimis, o kitokio tipo literatūrą – rytais.
Kiek knygų per naktį perskaitote?
Per savaitę perskaitau apie tris knygas. Aš tikrai greit skaitau. Kai buvau maža, mane to išmokė močiutė. Bet nemanau, kad galėčiau atsakyti į klausimus apie tai, kas rašoma mano perskaitytose knygose – greit užmirštu (juokiasi). Beje, jei knyga manęs nesudomina, dedu ją į šoną. Skaitau tik tai, kas įtraukia.
Jums taip patiko romanas „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, kad nusprendėte pagal jį sukurti televizijos serialą, kuriame jūs ir Kerry Washington vaidinote absoliučiai skirtingas mamas. Kaip jums patiko šis darbas?
Vos prieš kelias dienas su Kerry kalbėjomės apie mamų vaidmenis ir abi, pasirodo, turėjome tokią pat patirtį. Kai dar buvome jaunos aktorės, mums abiem buvo griežtai rekomenduojama nesiimti mamų vaidmenų – esą tokie aktores sendina. Pamenu ilgiausius pokalbius su įvairiais kino industrijos žmonėmis, kuriems įrodinėjau, kad tokių vaidmenų nesiimu, nors būdama būdama 36-erių pati jau turėjau tris vaikus! Iš tiesų kino industrija mus labai riboja... Sakoma, kad netinkamas vaidmuo gali net tris kartus sumažinti pasiūlymų skaičių ateityje. Ir tada bijai... atsisakai vaidmenų, kurie patiktų, nes dėl jų gali netekti darbo ateityje. Man tai buvo sunkus periodas, nes vaidmenų moterims buvo kuriama išties mažai ir niekaip negalėjau rasti savo vietos, savo balso.
Tačiau dabar tai keičiasi!
Ar esate savikritiška?
Pamenu, kad būdama maža mergaitė mačiau, kokia savikritiška buvo mano mama. Ji verkdavo prie veidrodžio kartodama, kad yra nepakankamai plona ar nepakankamai graži. Pamenu, kaip nesupratau, kodėl ji apie save šitaip kalba, nes man ji buvo pati gražiausia ir nuostabiausia. Kai buvau devynerių, prisiekiau sau, kad niekada apie save negalvosiu negatyviai. Tai tikra tiesa, taip ir buvo! Šiuos prisiminimus nešiojuosi su savimi visą gyvenimą. Būna visko, tačiau kai pradedu save nepelnytai engti, prisimenu tą pažadą ir pagarsinu vidinį pozityvųjį „aš“. Mačiau, ką savikritika padarė mano mamai, ir man buvo skaudu. Tad pozityvus mąstymas man yra visa ko pagrindas.
Ką jums reiškia šeima?
Augau šeimoje, kurioje kartu gyveno kelios kartos. Ne tik tėvai, bet ir seneliai. O mes, būdami maži, tiesiog lakstydavome jiems aplink kojas (juokasi). Šeima man reiškia iš tiesų daug. Juk būtent šie žmonės labiausiai tave myli ir labiausiai tavimi tiki.
