Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonija surengta Lietuvos ir Lenkijos parlamentams kartu nuotoliniu būdu minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
J. Malickiui ir K. Czyżewskiui apdovanojimas įteiktas Varšuvoje, E. Piurko – Vilniuje, o K. Sabaliauskaitei – Londone.
Premijos laureatus pristatė ceremonijoje kalbėjusi Lenkijos delegacijos parlamentinėje asamblėjoje vadovė Lenkijos Seimo vicemaršalka Małgorzata Gosiewska ir Lietuvos delegacijos vadovas parlamentinėje asamblėjoje, Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Jis pranešė, kad apdovanojimo ceremonijoje Vilniuje negalėjusi dalyvauti K. Sabaliauskaitė apdovanojimą atsiims Londone, kur šiuo metu yra. Beje, K. Sabaliauskaitė iš ten lenkų kalba kreipėsi vaizdo įrašu į ceremonijos dalyvius.
„Leiskite kreiptis į Jus buvusia Abiejų Tautų Respublikos abipusio bendravimo kalba.
Man, visą savo sąmoningą gyvenimą paskyrusiai Abiejų Tautų Respublikos kultūros paveldo tyrinėjimui ir sklaidai, šioji Abiejų Tautų premija yra labai reikšminga. Nuo pat mano sovietinės vaikystės būtent mūsų buvusios bendros valstybės paveldas man pirmiausiai intuityviai bylojo estetiniu grožiu: Vilniaus Baroku, Krokuvos Renesansu. Vėliau turėjau galimybę studijuoti jau Nepriklausomoje Lietuvoje, taip pat ir Lenkijoje, ir suprasti, kaip smarkiai ši epocha Lietuvos pavergimo laikotarpiais buvo trinama iš lietuvių tautinės sąmonės. Taip kilo sumanymas pasidalinti savo žiniomis apie Abiejų Tautų Respublikos kultūrą literatūrine forma. Taip gimė „Silva rerum“ romanų ciklas, išgarsėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, kur buvau skaitytojų priimta kaip sava, o kritikai ir žurnalistai mane titulavo „Abiejų Tautų rašytoja“ ir tai, neslėpsiu, man buvo didelis komplimentas, kadangi manau, jog menas ir literatūra privalo jungti žmones, tautas, kultūras“,– sakė rašytoja.
Pasak jos, mūsų – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės daugiatautės kultūros buvo ir ryškiai regioninės, ir tuo pačiu bendros.
„Unija mums atnešė didelės galios Europoje, o kartu iš abiejų pusių išsaugojome savo identitetą − nieko neuzurpuojant ir neprimetant, o tampant tarsi Europos Sąjungos idealų prototipu. Ta buvusi simbiozė yra man didžiausias Abiejų Tautų Respublikoje vyravusios laisvės dvasios liudijimas“,- sakė K. Sabaliauskaitė, padėkojusi už šią garbingą Abiejų Tautų premiją.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas pabrėžė, kad Kristina Sabaliauskaitė per pastaruosius metus itin prisidėjo prie gerų santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos stiprinimo bei dvišalio kultūrinio ir visuomeninio, mokslinio bei politinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo.
„2015 m. lenkų kalba išleistas Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ I tomas buvo itin palankiai įvertintas lenkų literatūros kritikų, meno ir literatūros istorikų, lenkų istorikų ir skaitytojų bei pateko į vieno svarbiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros apdovanojimų „Angelus“ finalą. Puikiai sutikti buvo ir 2018 m. išleistas romano „Silva rerum“ II tomas bei 2021 m. pasirodęs romano III tomas.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė yra kviečiama į svarbiausius Lenkijoje literatūros ir meno festivalius, radiją ir televiziją, kuriuose pristato ne tik savo, bet ir kitų Lietuvos rašytojų bei menininkų kūrybą, pasakoja apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir svarbiausias Lietuvos asmenybes, tuo prisidėdama prie Lietuvos kultūros ir meno sklaidos Lenkijoje“, − pristatydamas laureatę sakė P. Saudargas.
Sveikindamas 2021 m. laureatą, lenkų kalbos vertėją Eduardą Piurko Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas atkreipė dėmesį, kad laureatas, nuo 1991 metų dirbdamas Seime lenkų kalbos vertėju, vertė visus Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjos, Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinio komiteto bei Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių tarybos posėdžius. Pasak P. Saudargo, nuo 1991 m. jis verčia ne tik Lietuvos Seimui, bet ir prezidentūrai, Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Užsienio reikalų ir kitoms ministerijoms bei įstaigoms, institucijoms bei Lietuvos nacionalinei televizijai.
„Svarbu pažymėti itin aukštą Eduardo Piurko vertimų kokybę – tiek verčiant sinchroniškai, tiek raštu. Jis yra pripažintas savo profesinės bendruomenės. Eduardas yra ilgametis Lietuvos vertėjų asociacijos valdybos narys.
„Būdamas aktyvus pilietis, nuo 1988 metų E. Piurko įsitraukė į Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos veiklą, vėliau daugelį metų dalyvavo Tautybių tarybos prie Tautybių departamento veikloje kaip Lietuvos lenkų kultūros fondo atstovas. Lemtingomis 1991 m. Sausio dienomis Eduardas budėjo prie parlamento ir išdalijo susirinkusiems kelis tūkstančius proginių atvirukų su Vyčio ir Baltojo aro simboliais bei užrašu dviem kalbomis „Už Jūsų ir mūsų laisvę!“
E. Piurko išvertė ne vieną Lietuvos ir Lenkijos kultūriniams ryšiams svarbų veikalą: „Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917–1994“, „Römeriai Lietuvoje XVII–XX a.“, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos konstitucinių teismų bendrų konferencijų medžiagą, taip pat ne vieną knygą, o 2008 m. pirmą kartą išvertė į lietuvių kalbą Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų raštus“, − sakė Seimo delegacijos parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas.
Abiejų Tautų apdovanojimas skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurių veikla ir darbai reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.
Šis apdovanojimas anksčiau skirtas tokioms garsioms asmenybėms, kaip Česlovui Milošui, Tomui Venclovai, Alfredui Bumblauskui ir kt. Pirmą kartą jis buvo skirtas 1999 m.
Gegužės 3-iąją Lietuvos ir Lenkijos parlamentai kartu nuotoliniame posėdyje paminėjo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
Šventinio renginio dalyvius sveikino Lenkijos Seimo Maršalka Elžbieta Vitek (Elzbieta Witek) ir Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbas sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris tuo metu lankėsi Lenkijos parlamente, ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda).
ELTA primena, kad Seimas, pažymėdamas šią sukaktį, 2021-uosius yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.
