Užuojautą dėl žurnalisto, politinio ir visuomenės veikėjo Rimanto Pleikio mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„R. Pleikys savo gyvenimu įkūnijo veržlios, drąsios, permainų siekiančios iniciatyvos idėją. Kurdamas pirmąsias nepriklausomas radijo stotis ir joms vadovaudamas, jis ardė informacinį monopolį ir ruošė kelią naujoms žurnalistų kartoms“, – sakoma šalies vadovo užuojautoje.
Prezidentas pabrėžė, kad R. Pleikys liks Lietuvos žmonių atmintyje ir kaip atsakomybę už valstybės likimą prisiėmęs Seimo bei Vyriausybės narys.
Šalies vadovas pareiškė nuoširdžią užuojautą R. Pleikio artimiesiems, bendražygiams ir visai žurnalistų bendruomenei.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen taip pat reiškia užuojautą dėl R. Pleikio mirties jo artimiesiems.
„Įkūręs pirmąsias nevalstybines radijo stotis Lietuvoje, Rimantas Pleikys tapo vienu iš informacinio Lietuvos sąjūdžio lyderių. Jis rodė pilietiškumo ir drąsos pavyzdį tiek lemtingąjį 1991-ųjų sausį, tiek vėliau, prisiimdamas atsakomybę darbui Seime ir Vyriausybėje. Rimanto Pleikio nuveikti darbai liks vertingu palikimu mūsų šaliai ir įkvėpimu jos žmonėms“, – teigia Lietuvos parlamento vadovė.
Užuojautą dėl žurnalisto, kovotojo už informacijos laisvę, pilietinės visuomenės kūrėjo, buvusio Seimo ir Vyriausybės nario R. Pleikio mirties pareiškė ir ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
„Netekome vieno iš laisvosios Lietuvos žurnalistikos pradininkų, žmogaus, kuris siekė kurti ir stiprinti demokratijos pamatus, kuo greičiau įdiegti moderniuosius komunikacijos principus, suprato žodžio laisvės ir atsakomybės svarbą. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams – visiems, kuriems Rimantas buvo, yra ir bus profesionalios žurnalistikos ir tikro žmogiškumo pavyzdžiu“, – sakoma premjerės užuojautoje.
R. Pleikys gimė 1957 metais Vilniuje, vidurinę mokyklą baigė Druskininkuose. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. Dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoju, Lietuvos radijo laidų užsieniui redakcijos bendradarbiu. 1989 metais įkūrė pirmąją nepriklausomą radijo stotį „M-1“, 1990 metais – radijo stotį „Radiocentras“. 1996–2000 metais buvo Seimo narys, 1996–1998 metais vadovavo Ryšių ir informatikos ministerijai.