Debiutas garsiojoje Niujorko „Metropolitan Opera“ (Samsonas Camilleˊio Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“) 2018 m. rudenį ir spektakliai 2019 metų kovą, pirmieji spektakliai legendiniame Buenos Airių Kolumbo teatre („Teatro Colón“; Kalafas Giacomo Puccini operoje „Turandot“) liepą, o gruodį – vėl „Metropolitan Opera“ (Germanas Piotro Čaikovskio operoje „Pikų dama“). Samsonas ir Germanas VCO pastatymuose ir Kalafas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 2018 – 2019 metų sezonuose, o 2020 metų Vilniaus festivalyje – tenoro partija Gustavo Mahlerio „Dainoje apie žemę“. Tai išskirtiniai dainininko darbai per pastaruosius dvejus metus, už kuriuos ir skiriama LMTA premija.
Dramatinis tenoras Kristianas Benediktas (Lietuvoje žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas) tarptautinėje arenoje išgarsėjo kaip vienas geriausių Otelo (Giuseppe Verdi operoje „Otelas“) vaidmens interpretatorių. Šį sudėtingą vaidmenį jis yra atlikęs jau daugiau kaip120 kartų: Meksiko teatre „Ópera de Bellas Artes“, Veronos filharmonijos teatre, Vienos valstybės operoje, Bavarijos operoje Miunchene, Sankt Peterburgo Marijos teatre, Modenos Luciano Pavarotti teatre, Piačencoje, Kaljaryje, Palerme, Jekaterinburge, Santjage, Grace, Bazelyje, Stokholmo karališkojoje operoje, Latvijos ir Savonlinos operos festivaliuose, Kanados teatre „Pacific Opera Victoria“ bei Monrealio operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir kitur.
Solisto koncertiniame repertuare – G. Verdi „Requiem“, G. Mahlerio „Daina apie žemę“, S. Rachmaninovo „Varpai“, A. L. Webberio „Requiem“.
2019 metų pavasarį Lietuvą pasiekė pirmasis Kristiano Benedikto CD albumas, išleistas JAV įrašų kompanijos „Delos“.
Dainininko balsas keri emociniu intensyvumu, rafinuotu atspalviu, įtraukiančia spalvine žaisme ir sodriu dramatizmu. Vadybininkų dėmesį dainininkas atkreipė atlikdamas sudėtingiausius dramatinio tenoro vaidmenis. Iki šiol Lietuvoje neturėjome nei vieno tenoro, dainavusio sudėtingiausią repertuarą garsiausiuose pasaulio teatruose.
2020 metų pandemija turėjo lemiamą įtaką dainininko biografijai ir ženkliai pakoregavo planus: nutraukti visi kontraktai užsienyje, dėl ligos (Corona-19 virusas neaplenkė visos dainininko šeimos) neįgyvendinta dalis sumanymų ir Lietuvoje.
Tačiau du išskirtiniai kūrybiniai darbai visgi liudija dainininko meistrystę ir visuomenines iniciatyvas. Tai Gustavo Mahlerio „Dainos apie Žemę“ atlikimas Vilniaus festivalyje 2020 (iškiliausias festivalio koncertas) ir Amilcare's Ponchielli operos „Lietuviai“ atlikimas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Tiesa, koncerte atliekant operos fragmentus K. Benediktas nedalyvavo dėl ligos, bet jo iniciatyva sumanytas įrašas klausytojus pasieks su Konradu – K. Benediktu.
Dainininkas yra sumanęs ir įgyvendinęs daugelį įdomų kūrybinių projektų. Jo idėja įgyvendinta ir šią vasarą – „Tenoriados“ koncertų ciklas subūrė Lietuvos tenorus žaismingai pramoginei programai, nuskambėjusiai net keliuose Lietuvos miestuose šią vasarą.
O K. Benedikto sumanymas pirmą kartą pasaulyje įrašyti A. Ponchielli operą „Lietuviai“ (iki šiol įrašyti tik keli operos fragmentai) su Lietuvos atlikėjais, regis liks svarbiu įvykiu ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio garso įrašų istorijoje. Nedalyvavęs dėl ligos koncerte, K. Benediktas įsijungė į procesą pasveikęs.
Prieš Naujuosius mūsų laukia dar viena graži K. Benedikto iniciatyva – Corona-19 persirgusių atlikėjų koncertas Santaros klinikose gydytojams ir šio koncerto transliacija internetu.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius paskelbtus ar atliktus per pastaruosius dvejus metus. Premiją finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Premijos kandidatus gali siūlyti Lietuvos meno kūrėjų organizacijos, aukštosios mokyklos, kultūros ir meno institucijos bei patys autoriai.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) – Lietuvos savarankiškų kūrybinių organizacijų bendruomenė, įsteigta 1995 m. Jos tikslas – koordinuoti meno kūrėjų ir jų organizacijų bendradarbiavimą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos profesionalių menininkų interesams Lietuvoje bei užsienio šalyse, organizuoti menininkų ir politikų disputus dėl kultūros politikos ir meno raidos.
Šiuo metu LMKA narės atstovauja keturis iš penkių valstybės pripažintų ir meno kūrėjo statusą turinčių menininkų. Jie susibūrė į 12 ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančias, aktyvia šalyje bei užsienyje kultūrinių kūrybinių industrijų veikla užsiimančias asociacijas: Lietuvos architektų sąjungą, Lietuvos dailininkų sąjungą, Lietuvos dizaino sąjungą, Lietuvos fotomenininkų sąjungą, Lietuvos kinematografininkų sąjungą, Lietuvos kompozitorių sąjungą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą, Lietuvos muzikų sąjungą, Lietuvos rašytojų sąjungą, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociaciją, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociaciją, Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją.
--------------------------------------
LMKA PREMIJA ĮSTEIGTA 1997 m. rugsėjo 12 d.
1997 12 29 Tarybos posėdyje nutarta:
1. Paskirti tris Asociacijos premijas už 1997 metų eseistikos publikacijas:
Rūtai Goštautienei, muzikologei – už straipsnius apie lietuvių muziką knygoje W kręgu muziky litewskiej (išleista Krokuvoje) ir Baltų lankų numerio, skirto muzikos semiotikai, sudarymą (2000 Lt);
Liūtui Mockūnui, eseistui, - už dokumentinės eseistikos knygą Pavargęs herojus (2000 Lt);
Almantui Samalavičiui, kultūrologui, - už eseistikos knygą XX amžiaus vizionieriai (2000 Lt).
2. Paskirti keturias paskatinamąsias Asociacijos premijas už 1997 metų eseistiką meno tematika:
Rasai Andrašiūnaitei, leidinio Teatras leidėjai, už eseistiką apie teatro menininkus ir dramaturgus (850 Lt);
Vyteniui Rimkui, menotyrininkui, už publikacijas apie tautodailę (850 Lt);
Algiui uždaviniui, dailėtyrininkui, už publikacijas apie šiandieninę dailę (850 Lt);
Stanislovui Žvirgždui, fotomenininkui, - už straipsnius apie Lietuvos fotografijos istoriją (850 Lt).
( Premijos buvo teikiamos Menininkų rūmuose (Rotušėje) 1998 m. liepos 1 d.).
2001 11 07 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Viktorijai Daujotytei, už literatūrinius 2000-2001 m. darbus (Literatūros filosofija, Kultūros šalys ir nuošalės, Esė apie poeziją ir esimą).
(Premija buvo teikiama Rašytojų klube)
2002 11 19 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Sauliui Valiui, už instaliaciją Istorijos puslapiai, 2002 m. spalio 8-13 d. eksponuotą tarptautinėje Frankfurto knygų parodoje.
(Premija buvo teikiama Rašytojų klube 2001 11 21).
2003 12 03 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Kino režisieriui Vytautui Damaševičiui ir kino operatoriui bei prodiuseriui Juozui Matoniui, už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus (5000 Lt prizą, padalijant jį po lygiai).
2004 12 01 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui, už 2003-2004 metais surengtas fotografijos parodas ir monografiją Aleksandras Macijauskas. Fotografijos (2004).
Premija įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungoje 2004 12 22.
2005 12 28 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Kompozitorei Onutei Narbutaitei, už pastaraisiais metais sukurtus ir atliktus kūrinius – simfonijų ciklą Tres Dei Matris Symphoniae ir už styginių kvartetą Nr. 4 Drappeggio.
Vakaras vyko Lietuvos kompozitorių sąjungoje.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija savo 2006 metų premiją už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius nutarė skirti rašytojui Gintarui Beresnevičiui (po mirties) už knygas „Pabėgęs dvaras“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005) ir „Paruzija“ (Tyto alba, 2005). Premija bus teikiama gruodžio 14 d. Rašytojų klubo salėje.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija savo 2007 metų premiją nutarė skirti rašytojai Vandai Juknaitei už pokalbių su vaikais knygą Tariamas iš tamsos (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007) ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei už grafikos bei tapybos darbus, iliustracijas vaikiškoms knygoms. Premijos įteiktos 2007 12 28 Rašytojų klubo salėje.
2008 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta režisierei, kino scenaristei, žurnalistei Agnei Marcinkevičiūtei už aukštą profesionalumą siekiant savo filmais suaktualinti ir atskleisti Lietuvai brangias istorines, kultūrines bei žmogiškąsias vertybes.
2009 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta dailėtyrininkei dr. Marijai MATUŠAKAITEI už vertingus memorialinės dailės paveldo tyrinėjimus monografijoje „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009).
2010 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą Urbo kalnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010) ir poezijos knygas vaikams Petriukas debesėlis (Vilnius: Gimtasis žodis, 2009) bei Senojo bokšto gyventojai (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010).
2011 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija rašytojui Vytautui Martinkui už kalendorinių novelių knygą Dvylika lieptų (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) ir už literatūros kritikos knygą Estetinė literatūros gyvybė (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011).
2012 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2012-12-04 tarybos posėdyje paskirta architektams Gintautui Vieversiui, Andriui Byčenkovui, Tomui Eidukevičiui, Redai Marcinkevičienei ir Algirdui Marcinkevičiui už bendrą darbą - „POEZIJOS“ parko kompleksinį teritorijos sutvarkymą Marijampolėje.
2013 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2013 m. lapkričio 25 d. asociacijos tarybos posėdyje paskirta rašytojui Romualdui Granauskui už apysaką „Kai reikės nebebūti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013) ir apsakymų knygą „Išvarytieji“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013).
2014 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2014 m. gruodžio 4 d. asociacijos tarybos posėdyje paskirta tautodailininkui Antanui Česnuliui už kūrybišką tradicinės skulptūros puoselėjimą.
2015 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2015-12-04 tarybos posėdyje paskirta tapytojui Aloyzui Stasiulevičiui už gilų filosofinį požiūrį, meninį bei techninį virtuoziškumą tapybos drobėse "Vilniaus ciklas", "Vilniaus baroko skulptūrų ciklas", "Pagal Motiejaus Valančiaus temas", "Žvaigždynų ciklas", už aktyvų Lietuvos kultūros puoselėjimą ir reprezentavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2016-12-15 tarybos posėdyje paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį "Apie vandenis, medžius ir vėjus" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015).
2017 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2017-12-07 tarybos posėdyje paskirta architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektams: Gintarui Balčyčiui, Jurgitai Šniepienei, Kęstučiui Vaikšnorui, Pauliui Vaitiekūnui „Už Kauno autobusų stoties meninę kokybę, istoriškai įprasmintus, šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus kuriant demokratišką viešąją erdvę, įsimenantį miesto ženklą.“
2018 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2018-12-15 tarybos posėdyje paskirta tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui ir menotyrininkei Julijai Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.
2019 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2019-12-12 tarybos posėdyje paskirta literatūros vertėjui Pranui Bieliauskui už reikšmingus šiuolaikinės prancūzų, šveicarų, italų ir ispanų prozos vertimus, tęsiant ilgametį nuoseklų darbą pavyzdinio meninio vertimo baruose.
