„Baltojo kaspino“ iniciatyvą palaikau iš visos širdies tuo pat metu galvodama, kad linkiu, jog tokių iniciatyvų ateityje nebeliktų, – sako renginių ir komunikacijos agentūros „Olive“ įkūrėja Agnė Grigaliūnienė. – Kad tiesiog nebeliktų smurto prieš moteris ir visus žmones. Festivalio organizatoriai, žvelgdami į šią problemą kūrybiškai elgiasi teisingai, plėsdami moterų savivertę, įkvėpdami jas veikti ir svarbiausia – linkėdami moterims meilės sau. Mano akimis visuomenėje egzistuoja begalės smurto formų prieš moteris. Pradedant užslėptais „patarimais”, kaip, kad „čia ne tau, nedaryk, patylėk ir būk savo vietoje”, ir, baigiant prieš žmogų pakelta ranka dvidešimt pirmame amžiuje. Linkiu mums visoms stiprybės, gyvenant savo gyvenimus ir auginant sveikos savivertės vaikus, jei jų turime ar norime turėti. Nes visa yra mūsų pačių reikalas“.
Pasak dainininkės Ericos Jennings, ši tema yra labai svarbi mūsų visuomenėje, nes smurtą patiria viena iš trijų moterų. „Mes turime apie tai kalbėti, kad atkreipti dėmesį, jog ši problema egzistuoja, yra labai reali ir arčiau mūsų nei manome. Ir tai nėra vien moterų problema, todėl labai svarbu įtraukti į diskusiją ir vyrus, kad galėtume kartu ieškoti sprendimų situacijos pagerinimui tiek mums, tiek ateities kartoms“, – teigia E. Jennings, dalyvausianti „Baltojo kaspino“ spaudos konferencijoje Seime.
„Kai esi viešas žmogus, pradedi galvoti, kuo tas viešumas gali pasitarnauti kitų labui. Nutariau savo žinomumą išnaudoti didžiulės mūsų visuomenės problemos – smurto artimoje aplinkoje – sprendimui, – atvirai sako televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva . – Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog pasakodama apie savo skaudžias patirtis, nesiekiau pasipuikuoti ar sulaukti asmeninio dėmesio. Man nereikia ir gailesčio: viskas jau praeityje, nieko nebegaliu pakeisti. Kalbu tam, kad mano patirtis kam nors šiandien atvertų akis arba taptų šviesa tunelio gale, suteiktų jėgų, stiprybės ir vilties“. Pasak Renatos, taip pat svarbu suvokti, jog pagalbos šiandien laukia ne tik smurto aukos, bet ir smurtautojai. Daugelis jų tiesiog nelaimingi žmonės, dažnai patys iškentę baisių dalykų. Juk smurtas – neretai uždaras ratas, bet iš jo ištrūkti įmanoma.
„Nuoširdžiai noriu tikėti, kad ne sykį mano viešai pasidalinta istorija palietė žmonių širdis. Gal net paskatino imtis radikalių pokyčių savo gyvenime. Žinau tik viena, kad kartais reikia labai mažo lašelio, jog užtvanka pagaliau prasiveržtų“, – įsitikinusi R. Šakalytė-Jakovleva. – Jei mano patirtis kuriai nors moteriai ar vyrui, o gal vaikui tapo tuo lemtingu lašeliu – vadinas, misiją įvykdžiau. Iškart po to, kai pirmąsyk viešai žurnale pasirodė interviu su manimi apie patirtą smurtą vaikystėje, sulaukiau ne vienos žinutės ir laiško, kuriuose žmonės dalijosi savo išgyvenimais. Buvo ir keletas moterų, kurios tikino galutinai po mano interviu supratusios, kad gyvenimas su smurtaujančiu vyru tik dėl vaikų yra pražūtingas ir niekur nevedantis. Aš labai noriu tikėti, jog šios moterys šiandien yra saugios ir laimingos.“
Televizijos laidų vedėja mano, kad pandemija, karantinas tik paaštrino šią opią problemą: statistika rodo, kad smurtą patiriančios moterys tapo situacijos įkaitėmis. „Dabar žmonės priversti daugiau laiko būti namie, o tai pradeda kelti įtampą. Kai santykiai ir taip toksiški, kritinėmis sąlygomis jie tik dar labiau paaštrėja, todėl atsiranda didelė rizika smurto proveržiui. Namie, kur turėtų jaustis saugiausiai, moterys ir jų vaikai susiduria su nuolatine grėsme būti sužaloti ar net nužudyti“, – nuogąstauja Renata.
Televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė taipogi atvira: „Kadangi pati esu patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, ši tema man visada buvo ir bus aktuali bei svarbi. Jaučiu didžiulę pareigą imtis bet kokių veiksmų, kad smurto atvejų mažėtų ir kad visuomeneje didėtų nepakantumas šiam reiškiniui.“ Pasak žurnalistės, pandemijos laikotarpiu, tai – ypatingai svarbu, nes pasak jos, būtent pastaruoju metu visame pasaulyje smurto artimoje aplinkoje atvejų tik daugėja. Drauge su sutuoktiniu D. Žeimytė-Bilienė yra įsteigusi labdaros ir paramos fondą „Žmogaus namai”, kurio vienas iš tikslų imtis veiksmų prieš smurtą. „Manau, kovojant su smurtu, bet kokios iniciatyvos, tame tarpe ir „Baltojo kaspino“ festivalis, yra reikšmingos, kiekviena jų vėl ir vėl atkreipia dėmesį į šį reiškinį ir skatina visuomenę ne tik jo netoleruoti, bet ir kreiptis pagalbos“, – sako
D. Žeimytė-Bilienė.
Kaip sako renginių vedėjas, iliuzionistas Mantas Wizard, žmonija kalba apie keliones į Marsą, bet vis dar XXI amžiuje neišsprendžia smurto problemos: „Regis, gyvename pažangos, jautrumo socialinėms problemoms laikais, bet smurtas vis dar egzistuoja. Guodžia tik tai, kad apie tai atvira ir drąsiai kalbama, kad imamasi iniciatyvos, jog ši problema išnyktų. Džiugu, kad atsiranda tokių socialinių akcijų, kaip „Baltojo kaspino“ festivalis ir kitų būdų, kuriais galime padėti ir palaikyti.“ Moterims, kurios artimoje aplinkoje patiria smurtą, M. Wizard palinkėtų nepasiduoti gniuždymui, neprarasti valios, vilties, ieškoti išeities kelių ir pagalbos. „Socialiniai projektai, o gal ir artimo žmogaus patarimas, rūpestis gali pagelbėti. Mylėkite save, o visuomenė tinkamai tepasirūpina pagalba skriaudžiamiems“, – sako artistas.
Teniso treneris ir modelis Simas Kučas atvirai sako, kad niekaip negalintis suprasti, kas nutinka tų vyrų galvose, kokie demonai juos užpuola, kad jie galėtų pradėti taip elgtis: smurtauti, o ypač – prieš moteris, vaikus. Smurtą patiriančioms moterims S. Kučas patartų tikrai nekentėti ir netylėti, o kaip tik drąsiai apie tai kalbėti ir nebijoti kreiptis į atitinkamas institucijas.
Smurtas mūsų visuomenėje vis dar yra įsišaknijęs nuostatose ir tapęs savotiška „kultūrine norma” („muša, nes myli“). Per metus policija į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta apie 50 tūkstančių kartų ir tai Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, tėra tik ledkalnio viršūnė, nes apie 60 procentų nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipia. 85 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, smurto liudininkais tampa kartu su jomis gyvenantys vaikai (tuo pačiu ir jie yra traumuojami).
Labdaros ir paramos fondas „Frida“, nevyriausybinė moterų ir su jaunimu dirbanti organizacija, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau šeštąjį kartą lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis Kaune ir Vilniuje organizuoja „Baltojo kaspino“ festivalį. Tai kultūrinių prevencinių renginių ciklas, skirtas tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.
„Vienintelis būdas bent perspektyvoje pakeisti smurto prieš moteris situaciją yra vykdyti plačią prevenciją: ugdyti visuomenę, ypač jaunimą, keisti žmonių nuostatas ir smurtauti verčiančius stereotipus, nusitaikyti į smurto priežastis – lyčių nelygybę, galios disbalansą, nevienodą vyrų ir moterų vaidmenų traktavimą bei nemokėjimą taikiai spręsti konfliktų, – įsitikinusi fondo „Frida“ vadovė, „Baltojo kaspino“ festivalio sumanytoja Daiva Baranauskė. – Todėl pagrindinę prevencinę veiklą organizuojame per kultūrinius renginius. Jų įvairovė ne tik padeda pritraukti skirtingas visuomenės grupes, bet ir nestandartine menine kalba prabilti apie opią socialinę problemą.“
Festivalio organizatoriai tikisi, kad tiek jo kultūriniai, tiek edukaciniai renginiai padės ištransliuoti pagrindinę žinutę: „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“ pačioms įvairiausioms auditorijoms, taip pat – skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą. Baltasis kaspinas akcentuojamas šio festivalio pavadinime ir simbolikoje – pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis. Šiuo simboliu festivalio dienomis savo socialinių tinklų profilio nuotraukas papuošė ne vienas žinomas Lietuvos žmogus.
Šių metų, šeštasis „Baltojo kaspino“ festivalis dedikuojamas moterų galios problematikai, todėl jo renginiuose – pozityvūs stiprių moterų pavyzdžiai. „Manome, kad visuomenės, pačių moterų ir merginų įgalinimas per geruosius pavyzdžius yra veiksminga smurto prevencija, tai svarbiau nei moralizavimas: „Nu nu nu, smurtauti negražu...“, – sako festivalio organizatorė D. Baranauskė. Festivalį atidarys Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis–koncertas „Graži ir ta galinga"; jo programoje rasime Fridai Kahlo, Virginijai Woolf, Rutth Bader Ginsburg dedikuotus renginius. Ypatingai laukiama festivalio premjera – iš Kauno kilusios Emos Goldman, vadintos ir feminizmo bei anarchizmo simboliu, ir net „pavojingiausia moterimi Amerikoje“ 150-ies metų jubiliejui skirtas SPOKŠOK spektaklis „Emmos šokis“.
Covid -19 pakoregavo festivalio planus, visi renginiai (filmai, spektakliai, parodos, diskusijos, seminarai) persikėlė į virtualią erdvę, tačiau bus ne mažiau įdomūs ir aktualūs.
Festivalio rengėjai kviečia pasinaudoti galimybe sudalyvauti seminaruose – viešose konsultacijose su teisininku „Moterys ir skyrybos: saugiai ir oriai“, iniciatyvos „Apsigink“ diskusijoje „Drąsios, Stiprios, Vikrios” arba „Kaip net bijant vilko išdrįsti eiti į mišką”, interaktyviame seminare tėvams ir specialistams: „Kaip auginti vaikus be lyčių stereotipų?“ bei jau tradicinėje Švedijos karalystės ambasadorės Inger Buxton paskaitoje studentams ir visuomenei.
Festivalio renginiai nemokami, visą programą rasite čia:
