Porcelianinių lėlių kolekcionierė R. Vrubliauskienė: „Pažiūrėjus į jas, galima išvysti drąsią ir savo tikslo siekiančią moterį“

Ramunė Vrubliauskienė, dirbanti Prancūzų institute – tikras energijos vulkanas. Elegantiška moteris ne tik skatina prancūzų kultūrą Lietuvoje, bet ir kolekcionuoja porcelianines lėles, taip skatindama susimąstyti apie moteris ir moteriškumą.

Lėles ji perka pati, taip pat gauna dovanų iš keliaujančių draugų. Jau tapo įpročiu dovanų gautą lėlę pavadinti ją dovanojusio žmogaus vardu.

 

Nuo spalio 21 dienos, Vilniuje, Žaislų muziejuje, eksponuojama nedidelė dalis visos moters kolekcijos. Iš 140 lėlių žiūrovų akiai yra atrinkta 30 eksponatų.



Asmeninio albumo nuotr.



Tai jau trečioji lėlių paroda, kurią pavadinau Cherchez la femme – ieškokite moters. Taip pavadinti parodą mane įkvėpė pasipuošusios lėlės, kurios yra taip pat – moterys. O moterys asocijuosi su paslaptimi. Dėl jų vyksta karai, griūna imperijos, rezgamos intrigos, priimamai svarbūs istoriniai sprendimai. Parodoje, kaip ir gyvenime, ten, kur grožis, paslaptingumas, elegancija, intriga ar aistra... ten visada Ieškokite moters - Cherchez la femme. Ir kaip yra sakiusi garsioji prancūzų mados ikona Coco Chanel: „Mergina turi pasižymėti tik dviem savybėmis - ji turi būti prašmatni ir nepaprasta", – pasakoja R. Vrubliauskienė.



Asmeninio albumo nuotr.


 

Kolekcionuoti lėles Ramunė pradėjo prieš vienuolika metų visai netikėtai vienoje senamiesčio parduotuvėlėje atradusi pačią pirmą savo kolekcijose lėlę.


„Iš pradžių maniau, kad tai bus tik graži interjero detalė namuose, bet ilgainiui pradėjau vis dažniau pirkti lėles, vėliau draugai pradėjo jas dovanoti. Taip ir prasidėjo mano porcelianinių lėlių kolekcijos kelias. Tai labai smagus užsiėmimas, nukeliantis į vaikystę, sukeliantis daug įvairių emocijų. Puošnūs drabužiai, išraiškingos akys, skrybėlaitės. Kiekviena lėlė – elegantiška ir paslaptinga. Tai – savotiška meditacija“, – apie kolekcionavimo motyvaciją sakė Ramunė ir priduria, kad analizuojant lėles galima atrasti moterų taip trokštamas savybes. – „Nepaisant to, kad mano lėlės labiau primena praėjusio amžiaus herojes, iš tiesų jas drąsiai galima sieti ir su šiuolaikinėmis moterimis. Jos gražios, elegantiškos, savimi pasitikinčios. Ir anuomet, ir šiais laikais moterims buvo labai svarbu gerai atrodyti. Juk turbūt nerastume moters, kuriai nerūpėtų jos išvaizda, apranga, tvarkingai sušukuoti plaukai. Visai tai puikiai atsispindi ir eksponuojamose lėlėse. Galbūt nuskambės keistai, bet pažiūrėjus į šias lėles, galima išvysti jose drąsią ir savo tikslo siekiančią moterį. Tai labai įkvepia.“



Asmeninio albumo nuotr.


Tyrinėdama šiandieninio Vilniaus gyventojas moteris sako, kad kai kurios vertybės ir siekiai nesikeičia, o kolekcijos eksponatai byloja apie kiekvieną iš mūsų: „Mes norime palikti įspūdį aplinkiniams, sužavėti savo stiliumi, laikysena. Apranga labai daug reiškia daugeliui iš mūsų, o ypatingai tai labai svarbu moterims. Puošnios suknelės, nėriniai, dailios skrybėlės, papuošalai – visa tai atspindi kiekvieno laikmečio visuomenę ir joje gyvenančias moteris.“   



Asmeninio albumo nuotr.


 

Daugiau nei šimtą keturiasdešimt eksponatų savo kolekcijoje skaičiuojanti moteris sako, kad visi eksponatai yra vienodai vertingi ir brangūs: „Dauguma kolekcijos lėlių primena brangius žmones, kurie man jas padovanojo. Yra tokių lėlių, kurios vizualiai primena konkrečius žmones. Taip pat yra ir tokių, kurios asocijuojasi su istorinėmis asmenybėmis ar literatūros kūrinių personažais (Napoleono mylimoji Žozefina, karalienė Margo, L.Tolstojaus romanų veikėjos Nataša Rostova, Ana Karenina ir kt.). Kiekviena lėlė turi vardą. Turiu tradiciją pavadinti lėlę žmogaus, kuris man ją padovanojo, vardu. Kalbant apie materialinę vertę, reikia pripažinti, kad tai pakankamai brangiai kainuojantis hobis. Bet kita vertus, tai, kas gražu ir vertinga, atrinkamai ir kainuoja. Juk tai tikri meno kūriniai“.

 

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis