„Žydrė High Heels Dance“ įkūrėja Žydrė Žukauskaitė dalinasi savo patirtimis ir įžvalgomis, kurios aplanko sukantis šiame pojūčių ir emocijų kupiname pasaulyje. Moteris veda šokių pamokas su aukštakulniais – moko moteris ne tik dailiai judėti, bet ir užtikrintai jaustis.
Šokių pasaulyje esate daugiau kaip 20 metų. Kuo jis jus žavi? Kas lėmė pasirinkimą jame pasilikti?
Šokiai visada žavėjo savo dinamika. Pirmą kartą į sportinių šokių studiją mane atvedė mama, nes turėjau didelį kiekį energijos, kurią reikėjo kur nors nukreipti. Po mėnesio treniruotes mečiau. Dar po mėnesio grįžau į šokius, nes supratau, kad net ir per tokį trumpą laikotarpį jie spėjo užkariauti mano širdį. Šokdama išsikraunu fiziškai, bet pasikraunu emociškai – tai tarsi savotiška meditacija. Be to, puikus būdas išreikšti save per judesį – gali įsikūnyti į pačius įvairiausius vaidmenis, nes kiekviena choreografija turi skirtingą emociją, kurią tu, kaip šokėjas, turi atskleisti. Šokiai ugdo pasitikėjimą savimi, padeda ugdyti graciją, judesių plastiškumą, atskleisti moterišką žavesį.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti savo šokių karjeroje?
Turbūt vienas didžiausių iššūkių – tai aplinkinių nuomonė, kad šokiai – nerimta veikla, ir „nešoksi gi visą gyvenimą“. Dėl to šalia šokių turėjau ir kitą darbą ofise bei rimtai skambančias pareigas. Galų gale nusprendžiau, kad užtenka bėgti nuo to, kas daro mane laimingą, ir 100 proc. pasinėriau į šokių veiklą.
Šokio kalba – ar lengva ją išmokti? Ko reikia, norint gražiai judėti?
Ar lengva? Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikiesi – ar nori tiesiog atsipalaiduoti ir gerai jaustis, ar nori siekti rezultatų šokių čempionatuose, dalyvauti pasirodymuose su atlikėjais, šokti spektakliuose ir t.t.
Lavinant šokių įgūdžius, reikia disciplinos, nes tai yra tęstinis mokymosi procesas. Kuo daugiau laiko skirsi praktikai, tuo greitesnį ir geresnį rezultatą turėsi, matysis, kaip tvirtėja kūnas, didėja judesių plastika, atsiranda daugiau minkštumo kūne, keičiasi ir dailėja linijos.
Šokiai yra ir sportas. Tam, kad judesiai atrodytų gražiai, neužtenka tik išmokti žingsnelius, svarbu stiprinti kūną. Kuo jis bus tvirtesnis, tuo dailesni atrodys judesiai, atsiras daugiau tikslumo, užtikrintumo, greičio ir koordinacijos. Atkreipkite dėmesį į sportinių šokių šokėjus – visi yra atletai. Jei jauti malonumą šokdamas, neskaičiuoji, kiek prakaito lašelių išlieta.
Kokią įtaką judesiui daro mūsų vidinė būsena? O gal atvirkščiai – judesys formuoja mūsų mintis?
Kai jaučiamės neužtikrinti savimi, trūksta pasitikėjimo – visa tai atsispindi ir judesiuose – žmogus žiūri žemyn, sumažėja judesių amplitudė. Vietoj to, kad rodytume save pasauliui, tarsi užsidarome – iš šono žiūrint atrodo, kad žmogus stovi ant plono ledo sluoksnio ir bijo, kad tuoj tuoj įlūš. Šokiai daro teigiamą poveikį mūsų psichologinei būsenai, jie atpalaiduoja. Dėl to šokėjai į treniruotę gali ateiti su vienokia emocija, o išeiti su visiškai kitokia.
Kaip gimsta choreografijos? Kur semiatės joms idėjų?
Mane įkvepia muzikos ritmas. Kai daina įkvepia, sukurti choreografiją yra lengva ir malonu. Ne veltui dažniausiai naudojama aplikacija mano telefone yra ta, kuri padeda atpažinti ir atrasti skambančias dainas, kad ir kur bebūčiau.
Jūsų pamokose vyrauja Jazz Funk stilius. Kas jam būdinga, ir kokie žmonės jame dažniausiai atranda save?
Šis stilius yra populiarus tarp popscenos atlikėjų – Madonnos, J. Lopez, J. Jackson’o, J. Timberlake’o, Rihannos, todėl jis dažnai dar vadinamas komerciniu. Jazz Funk ypatingas tuo, kad kombinuoja šokių elementus iš įvairių šokių stilių, todėl jame atsispindi labai plati judesių įvairovė, yra daug laisvės saviraiškai. Šis stilius puikiai tinka tiems, kurie nori kuo didesnės įvairovės tiek muzikoje, tiek choreografijose.
Kuo ypatingi šokiai su aukštakulniais?
Avint aukštakulnius pasikeičia mūsų laikysena, sėdėsena, eisena, pakinta net ir vidinė būsena. Šokiai su aukštakulniais padeda atskleisti mūsų moteriškąją pusę, kuri gali būti labai įvairialypė: jausminga, švelni, melancholiška arba, atvirkščiai, – maištinga, kupina vidinės jėgos ir energijos. Šie šokiai lavina grakštumą, plastiškumą ir suteikia judesiams minkštumo – vien iš laikysenos ir stovėsenos galima atskirti, ar mergina šoka, ar ne. Laikui bėgant susidraugauji su savo kūnu, pradedi vis labiau savimi pasitikėti. Beje, po šių treniruočių jausmas toks, lyg būtum gerai pasportavus, nes šokių metu intensyviai dirba visi kūno raumenys, net ir tie, apie kuriuos nežinojai!
Ar gali šiuos šokius šokti moterys, kurios anksčiau išvis nėra šokusios, o gyvenime kasdien mieliau renkasi sportinius batelius?
Be jokios abejonės! Pamokų metu mokomės ir bazinių dalykų, tokių kaip eisena, svorio pernešimas, balanso išlaikymas ar koordinacija. Vis dėlto, norint tvirčiau jaustis, rekomenduoju pradėti nuo mažesnių kulniukų.
Yra moterų, merginų, kurios, susidūrusios su įvairiais vidiniais ir išoriniais barjerais, jau po pirmo užsiėmimo nusprendžia, kad ši veikla – ne joms. Ar ne per anksti daryti tokias išvadas?
Esu pastebėjusi, kad šiais laikais dauguma nori rezultato čia ir dabar, ir jeigu mato, kad nepavyksta, krenta motyvacija mokytis toliau. Šokiai nėra ta sritis, kur viskas išeina per pirmą treniruotę – kai kas pavyksta iškart, o kai kam reikia skirti gerokai daugiau laiko ir pastangų. Ir tai yra normalu – kasdienybėje mūsų kūnas yra pakankamai statiškas, yra mažai judesių rotacijos, dėl to tik pradedantiems šokėjams pradžioje gali būti keistas nejaukumo ir nenatūralumo pojūtis vien dėl to, kad kūnas nėra pratęs judėti taip, kaip judame pamokų metu.
Gera žinia ta, kad raumenys, kaip ir smegenys, turi atmintį, ir kuo labiau mes juos lavinsime, tuo labiau bus išlavinti mūsų judesiai. Kita vertus, užtenka vienos treniruotės, kad pajaustume, patinka šis šokių stilius ar ne.
Kokios moterys jus įkvepia?
Moterys, kurios išlieka savo pasirinkimuose, nors visi aplinkui šaukia, kad tai, apie ką ji svajoja, yra nesąmonė. Moterys, kurios elgiasi ir atrodo taip, kaip nori, ir nelaukia pritarimo iš kitų, kad jų pasirinkimas tikrai yra teisingas. Moterys, kurios nors ir bijo, bet vis tiek peržengia savo baimes darydamos tai, kas jas veža, nes juk bebaimiai yra tik superherojai.
Kaip padrąsintumėte moteris, kurioms stinga pasitikėjimo savimi, kurioms neramu, ką apie jas pagalvos kiti? Kaip išjungti tą vidinį kritiką ir leistis visiškai užvaldoma šokio?
Svarbu po truputį plėsti savo komforto zonos ribas. Kito būdo, deja, nėra. Nebus taip, kad kažkas ateis, pamojuos burtų lazdele, ir staiga imsime pasitikėti savimi. Galime perskaityti šimtus knygų ir aplankyti daugybę seminarų, bet tas įkvėpimas bus trumpalaikis – pasvajosime, pabūsime įsikvėpusios, o jau kitą rytą motyvacija ir pasitikėjimas bus išgaravę. Kuo daugiau šoksime, tuo labiau leisime sau atsipalaiduoti ir negalvoti apie tai, ką pagalvos kiti. Kaip pasakė viena išmintinga moteris: „Pasitikėjimas savimi yra įgūdis. Kuo labiau mes jį lavinsime, tuo labiau pasitikėsime savimi.“ Ir tai galioja bet kuriai sričiai.
