Pagal Margot gyvenimo istoriją būtų galima sukurti įpūdingą holivudinį filmą. Atokiame Australijos pakraštyje ją, du brolius bei sesę augino vieniša mama. Margot teko dirbti padavėja, kasininke, barmene. Pirmosios savo sėkmės šviesiaplaukė mėlynakė gražuolė sulaukė būdama 17-os metų – nusifilmavusi australų televizijos seriale „Kaimynai“. Tiesa, vaidmenį ji gavo tik todėl, kad labai atkakliai to siekė. Jauna mergina pati pasiskambino aktorių atrankos vadovui ir paprašė leisti jai dalyvauti atrankoje. Ten Margot pasirodė puikiai. Po trejų metų ji persikraustė į Los Andželą – ten ketino pradėti savo holivudinę karjerą. Nuo tada M. Robbie dirbo su gerai žinomais ir gerbiamais režisieriais – Martinu Scorsese, Quentinu Tarantino, vaidino su Bradu Pittu, Alexanderiu Skarsgardu, Leonardo DiCaprio. Na, o pastarojo žmonos vaidmenį M. Scorsese‘ės kino filme „Volstryto vilkas“ ji gavo nusprendusi improvizuoti – užuot pabučiavusi aktorių, kaip buvo numatyta, trenkė jam antausį.
Nuo tada Margot yra praktiškai nesustabdoma. Džeinė nuotykių epe „Tarzanas: džiunglių legenda“, Karalienė Elžbieta I istorinėje dramoje „Marija, Škotijos karalienė“, Sharon Tate, miela Romano Polanskio žmona, komedijoje „Vieną kartą Holivude“... Ji atiduoda visas jėgas kurdama kiekvieną vaidmenį. Įpučia gyvybės išgalvotiems veikėjams – pavyzdžiui, Harley Quinn, ir meistriškai imituoja tikrus asmenis, tarkim, Tonya’ą Harding biografiniame filme „Aš esu Tonia“. Beje, šis filmas – kartu su vyru ir dviem draugais 2014 metais įkurtos kino filmų prodiusavimo įmonės darbas, Margot viską pati koordinavo. Tad ši aktorė – pati savo likimo kalvė, kontroliuojanti net ir tai, kas vyksta už kadro.
Per visą savo karjerą M. Robbie yra vertinama už sunkų darbą. Žmonės kalba, kad nėra nieko, kas galėtų ją sustabdyti. Šios jaunos moters, gebančios ir vaidinti, ir prodiusuoti filmus, nesustabdė net pasaulinis karantinas. Margot ir toliau nenustygsta vietoje – kartu su dar keliomis aktorėmis kuria choreografinį vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami kovos menai. Maža to, savo instagramo paskyroje ji skaito pasakas vaikams, dėl karantino priverstiems likti namuose, – taip ji siekia atkreipti savo sekėjų dėmesį ir padėti tiems, kurie maisto gaudavo tik darželiuose ar mokyklose. Įdomu ir tai, kad tuose vaizdo įrašuose M. Robbie atrodo kaip gyva barbė, linksminanti mažylius. Nenuostabu, kad būtent ji gavo pagrindinį vaidmenį naujausiame kino filme „Barbė“, – šis pasirodys po kurio laiko.
Kino juosta „Barbė“ – tai istorija apie lėlę, kuri, ištremta iš barbių pasaulio, nes yra nepakankamai tobula, realiame pasaulyje patiria daug nuotykių, o grįžusi atgal supranta, kad tikrasis tobulumas kyla iš vidaus, iš tikėjimo savimi. Beje, šio kino filmo prodiuserė – Greta Gerwig, „Boružėlės“ ir „Mažųjų moterų“ režisierė.
Šiais metais Margot Robbi nominuota „Oskarui“ už vaidmenį „Skandale“ (ji vaidino kartu su Charlize Theron ir Nicole Kidman). Ši kino juosta – apie moteris, atskleidusias seksualinio priekabiavimo „Fox News“ atvejus. Trys pagrindinės herojės – gražios, protingos blondinės. Jauniausią jų vaidinanti Margot ne kartą paneigė vyraujantį kvailos blondinės stereotipą. Tiesą sakant, ji net netelpa į jokius rėmus – nebijo imtis pačių sudėtingiausių vaidmenų ar atstovauti prekių ženklui „Chanel“. Visi žino, kad Margot, kad ir ko imtųsi, atliks tai puikiai, todėl po karantino iš šios jaunos moters visi tikisi daugybės naujų projektų, filmų ir vaidmenų.
Margot Robbie sėkmės istorija neįtikėtina. Be galo daug merginų, panašių į Jus, atkeliavo į Holivudą, bet nė vienai nepavyko tiek pasiekti. Ar tai Martinas Scorsese suteikė Jums pasitikėjimo savimi ir galimybių kilti karjeros laiptais?
Vaidmuo „Volstryto vilke“ man atvėrė daugiau durų, nei jų būtų atsivėrę įprastai. Tad tai tikrai turėjo įtakos viskam, kas vyko po to. Taip, nebūčiau pasiekusi tiek, kiek esu pasiekusi šiandien, jei ne ta galimybė. Na, o darbas su tokiu prodiuseriu kaip Martis – puiki patirtis. Jis leidžia laisvai skleistis kūrybiškumui, kurti vaidmenį taip, kaip pats jį matai. Tai padeda aktoriui augti, tobulėti. Negaliu nepaminėti, kad filmuotis su Leo – ne mažiau reikšminga patirtis.
Ar galite papasakoti apie atrankas? Dauguma jaunų aktorių atrankose susiduria su žiauria realybe, griežtais ir negailestingais žmonėmis. Koks stiprus turi būti, kad sugebėtum įveikti visą kritiką? Kaip ta patirtis paveikia žmogų?
Aš vis dar dalyvauju atrankose, ir man tai teikia malonumą. Taip, tai be galo sudėtinga, kadangi turi atskleisti savo kūrybiškumą aplinkoje, kuri absoliučiai to neskatina, kurioje nuolat jauti įtampą. Deja, tokia yra realybė. Neslėpsiu, aš visada bijau, todėl prieš atrankas dirbu su šnekėsenos ir aktorystės treneriais, o tai – brangu. Man pavyko susitaupyti pinigų iš tų laikų, kai filmavausi „Kaimynuose“ – Australijoje. Žinojau, kad jų prireiks, kai persikraustysiu į Ameriką. Pinigus aš leidau treneriams, o ne pramogoms ar prabangiam gyvenimui. Tai suteikė man pasitikėjimo, tad į atrankas ateidavau žinodama, jog padariau viską. Tiesa, kelis kartus dėl to, kad per mažai repetavau prieš atrankas, man nepasisekė. Be to, australietiškas dialektas skiriasi nuo amerikietiško, tad ir jį tenka tobulinti. Turiu draugų, kuriems per atrankas nepasisekė būtent dėl dialekto. Patariu jiems pasisamdyti šnekėsenos trenerį. Niekada nereikia imtis to, kam nesi pasiruošęs.
Kada Jums pirmąsyk šovė mintis, kad galite užkariauti Holivudą?
Na, tikrai nebuvo taip, kad staiga virš galvos užsidegė lemputė. Ši mintis progresavo lėtai. Nuo pat ankstyvos jaunystės man patiko drama, patiko vaidinti, tačiau negaliu pasakyti, kad pasirinkti aktorystės kelią buvo sąmoningas sprendimas, kadangi nepažinojau nė vieno aktoriaus, net nežinojau, kaip juo tampama. Tiesiog mokykloje man buvo smagu vaidinti spektakliuose, dariau tai be jokių minčių apie ateities perspektyvas. Viskas vyko tarsi savaime – vaidmuo po vaidmens, scenarijus po scenarijaus, galimybė po galimybės... Net pati nesuprantu, kaip pradėjau ieškoti tų galimybių ir kaip tai atvedė mane į serialą „Kaimynai“. Tada susipažinau su įvairiais žmonėmis, kurie gyveno iš aktorystės, ir vis dažniau ėmiau mąstyti, kad tai galėtų tapti mano darbu. Tikru, vieninteliu. Tad iš tikrųjų viskas vystėsi lėtai ir nuosekliai.
Galbūt jaunystėje svajojote tapti teisininke ar panašiai? Koks buvo pirminis ateities planas?
Labai juokinga, kad paminėjote teisę. Mokykloje mes turėjome karjeros konsultantus. Jie pasikviesdavo pokalbio, įvertindavo pasiekimus, perspektyvas ir pasiūlydavo tinkamiausią kiekvienam karjeros kelią. Man patarė pasvarstyti apie teisės studijas. Šis patarimas man pasirodė nieko vertas, nes teisininke būti nenorėjau, nemačiau savęs šioje srityje, tad taip ir pasakiau. Tada manęs paklausė, o ką gi aš norėčiau veikti ateityje? Atsakiau, kad dar tiksliai nežinau, galbūt mane domintų renginių organizavimas ar panašiai. Konsultantas pakomentavo, kad šiai specialybei nereikia gerų balų ar specialių gebėjimų, tad pasakiau, kad tada, baigusi mokyklą, kelerius metus tiesiog keliausiu, kol nuspręsiu, ko noriu iš gyvenimo. Tiesą sakant, tikrai ruošiausi įgyvendinti šį planą, bet gavau vaidmenį „Kaimynuose“.
Ar niekada nedirbote paprastų darbų?
Žinoma, dirbau. Tiesą sakant, imdavausi bet kokio darbo jau nuo dešimties. Mūsų šeimai svarbus buvo kiekvienas uždirbtas pinigas. O vaidmenį „Kaimynuose“ gavau tik septyniolikos. Per tuos metus pakeičiau septynis darbus, – jie tikrai buvo paprasti.
Dvejus metus dirbau banglenčių sporto prekių parduotuvėje. Esu dirbusi ir geitojo maisto užkandinėje „Subway“, vaistinėje, parduotuvėje kasininke. Taip pat valiau žmonių namus, ploviau kavinėje indus, buvau barmene. Esu tikra, kad kažką pamiršau paminėti...
Esate viena labiausiai užsiėmusių žmonių Holivude – turite kino filmų gamybos įmonę, vaidinate, imatės daugelio įvairių papildomų projektų. Kaip Jums pavyksta viską suderinti? Kaip asmeninis gyvenimas, draugai?
Jei atvirai, gana greitai supratau, kad man nepakaks laiko viskam – ir darbui, ir draugams, ir linksmybėms. Todėl viską suplakiau į viena – dirbu kartu su vyru ir draugais. Ir mums kartu labai smagu. Tiesa, kai kurie draugai sako, kad aš tik dirbu ir dirbu, bet aš jiems atsakau, kad darau tai, ką iš tiesų šiame gyvenime mėgstu. Be to, mane supa brangūs ir mylimi žmonės. Apie tai daugelis gali tik pasvajoti. Tikrai nesijaučiu pardavusi gražiausių savo gyvenimo metų.
Kada supratote turinti įtakos kino versle?
Matyt, tada, kai mano pavardė padėjo projektui uždegti žalią šviesą. Įdomus, neapsakomas jausmas. Sykį vienas mano draugas parašė tikrai keistą scenarijų, ir niekas nenorėjo į jį investuoti. Padėjo mano įtaka. Smagu padėti žmonėms įgyvendinti savo svajones.
Kiek žinau, esate rašiusi laišką Quentinui Tarantino – kaip jo gerbėja. Kaip viskas vyko?
Taip, tikrai esu parašiusi jam laišką – išsakiau, kad dievinu jo filmus, kiek save prisimenu. Taip pat paminėjau, kad labai norėčiau pamatyti, kaip jis dirba, ir pasisiūliau atlikti bet kokius pagalbinius darbus. Tada net nebuvau tikra, kad mano laiškas režisierių pasieks, bet pasiekė. Jis susisiekė su manimi ir pasiūlė susitikti. Papasakojo apie vieną būsimą projektą, prie šio įgyvendinimo vėliau ir prisijungiau. Nemeluosiu, mano darbo su Tarantino lūkesčiai buvo labai dideli, ir režisierius juos pranoko.
Kaip Jums pavyko įsijausti į Sharon Tate, jaunos, daug žadančios Holivudo aktorės, kuri buvo nužudyta 8-tą nėštumo mėnesį, vaidmenį?
Aš atlikau tyrimą. Ieškojau medžiagos, skaičiau, žiūrėjau vaizdo įrašus – kaupiau bet kokią informaciją, kokią tik galėjau gauti. Aktorius turi suprasti, kaip svarbu tiksliai perteikti kuriamą personažą, galų gale kodėl apskritai šis herojus yra viename ar kitame filme.
Apie Sharon Tate Quentinas man sakė: „Ji – šio filmo širdis.“ Žmonės ją vadina saulės spindulėliu, ir aš ją tokią matau. Tad norėjau būtent taip ją ir įkūnyti. Su visa pagarba ir atsakingumu, nes jaučiau, kad taip pagerbiu jos atminimą.
Ar pamenate, kaip pasijutote pirmą kartą pamačiusi save kino filmą reklamuojančioje iškaboje?
Puikiai prisimenu. Ir ne tik – kaip jaučiausi, bet ir kur tai įvyko. Buvau tik prieš kelis mėnesius atvykusi į Ameriką, netikėtai Taimso aikštėje pamačiau milžinišką iškabą, reklamuojančią serialą „Pan Am“. Nežinau, kiek laiko stovėjau ir tiesiog į ją žiūrėjau, – negalėjau patikėti, kad tai tikra. Pamenu, kad paprašiau praeivio mane nufotografuoti prie tos iškabos, tačiau jos nuotraukoje vis nesimatė, tad prašiau perfotografuoti darsyk ir darsyk. Žmogus niekaip negalėjo suprasti, kam man to reikia. Galų gale pavyko. Tą nuotrauką vis dar turiu.
Tokį pat jausmą dar kartą patyriau Kanų kino festivalyje. Sėdėjau salėje apsupta kolegų, su kuriais kartu filmavomės „Griovėjų gaujoje“, ir vėl apėmė toks jaudulys, besipinantis su nervingumu. Nerealu.
„Griovėjų gaujoje“ kūrėte Sharon Tate vaidmenį. Ką manote apie kostiumus? Ar patiko vilkėti tokį trumpą sijoną?
To laikotarpio apranga buvo atkurta tiesiog nuostabiai. Kai, atvykusi į pirmą primatavimą, pamačiau Ossie Clarko, dizainerio, kurį labai mėgo pati Sharon, kurtą geltoną palaidinę ir baltus šortus, kuriuos turėjau dėvėti „Playboy“ viloje, supratau, kad man kostiumai tiks ir patiks. Vos apsivilkusi ėmiau šokti. Sharon – bohemiška mergina, kurios garderobas buvo labai liberalus. Ir man ją įkūnyti bei dėvėti jos stiliaus drabužius buvo itin smagu.
Kino filme „Skandalas“ Jūsų įkūnyta herojė – visiška Sharon priešingybė. Tačiau ji yra taip pat labai patraukli moteris. Tuo metu kaip tik buvo prasidėjęs judėjimas „Mee Too“, kilo daug klausimų – esą merginos rengiasi patraukliai, stengiasi atrodyti gražiai, tačiau kartu nenori dėmesio. Margot, kaip tai pakomentuotų jauna, patraukli, graži mergina kaip Jūs?
„Skandalo“ istorijoje kostiumų estetika atspindi tam tikras normas, kurios „Fox News“ buvo nustatytos tarsi privaloma dėvėti uniforma. Prigludusios suknelės, atviros kojos – tokia buvo realybė, ir ji atspindėta kino juostoje. Man ypač įsiminė viena citata iš šio filmo. Regis, N. Kidman herojė Gretchen sakė: „Ar žinote, kodėl karių uniforma vienoda? Kad šie nepamirštų, jog nėra nepakeičiami.“ O į klausimą, kaip, mano manymu, moterys turėtų rengtis realiame gyvenime, atsakau vienareikšmiškai – taip, kad gerai jaustųsi.
Per metus nusifilmuojate maždaug dviejuose filmuose, taip pat prodiusuojate. Dirbate be galo daug. Kodėl?
Tiesiog man pasitaiko daug gerų galimybių, ir aš negaliu jų atsisakyti. Kartais pagalvoju, kad turėčiau pristabdyti – tai būtų naudinga ir mano asmeniniam gyvenimui, ir sveikatai, tačiau vos gaunu puikų pasiūlymą, iškart sutinku. Negaliu atsispirti. Stengiuosi išmokti pasakyti „ne“, bet kol kas, matyt, – dar ne laikas.
Ar esate ambicinga?
Žinoma! Aš visada buvau aktyvi, man rūpėjo karjera. Tiesą sakant, verslauti mėginau nuo pat vaikystės – vogdavau ir šalikelėje pardavinėdavau brolio žaislus (juokiasi). Man visada rūpėjo, o kas bus toliau? Ir į Ameriką persikrausčiau, nes turėjau planų, visada mąsčiau į priekį ir stengiausi kilti karjeros laiptais. Manau, kad visa tai ir yra ambicijos.
Esate viena labiausiai stebimų Holivudo aktorių. Kaip Jums patinka gyventi tarsi po didinamuoju stiklu? Ar šiuo metu gyvenate Los Andžele?
Taip, šiuo metu gyvenu Los Andžele. Nors dažnai tenka vykti ten, kur numatomas filmavimas, manęs tai neapsunkina. Mėgstu savo darbą ir talentingus žmones. Savo talentą įvertinu pagal tai, su kokiais aktoriais man tenka dirbti. Vaidindama su Nicole Kidman ar Charlize Theron didžiuojuosi savimi ir jaučiuosi laiminga.
