Ne paslaptis, kad daugelis mano, jog būti įžymiu yra didelė privilegija, tačiau garsūs žmonės išgyvena ir žemiškus jausmus, dirba kasdienius darbus ir taip pat yra jautrūs apkalboms ir nesėkmėms. Tai įrodė laidos viešnia, atvirai papasakojusi, kad švytinčios nuotraukos ir visa šlovė yra tik dalis jos žemiškos kelionės.
Justė, dažniau vadinama tiesiog Jazzu, yra be galo spalvinga asmenybė, netelpanti į jokius kasdienybės rėmus, tačiau laidos žiūrovai turėsjo progą įsitikinti, kad net tokio kalibro žvaigždės yra žmogiškos, mylinčios ir mylimos, bijančios dėl ateities, nerimaujančios ir svajojančios, o – svarbiausia – drąsiai žengiančios į priekį.
Karantino spąstai
Bet kokia tamsa veda į šviesą, neabejoja Justė, po kiekvieno išbandymo tampanti vis stipresnė. Tokia ji bus ir po šio karantino, sustabdžiusio ne tik jos kūrybinę, bet ir restorano veiklą.
Laidos vedėjos Kristinos Rimienės paklausta, kaip karantinas pakoregavo kurtus planus, atlikėja pajuokavo – „nuo Niujorko iki Varėnos – tik vienas karantinas“.
„Jau prieš du mėnesius turėjau būti Londone ir pristatinėti savo muzikinį klipą, visokių buvo didelių planų“, – laidos žiūrovams atlikėja papasakojo apie juodžiausias savo mintis ir baimes, stipriausias pirmąjį karantino mėnesį.
Justė solidarizuojasi su ta visuomenės dalimi, kuri nesupranta karantino logikos ir kartais jaučiasi nereikalinga kaip pilietė, kūrėja, o paklausta apie valstybės pagalbą verslui, ji ima kvatoti ir priduria – „tai iš tikrųjų yra labai graudu, o juokas šioje situacijoje gelbsti, nes tai, kas vyksta yra absurdas“.
Laidos viešnia dėl karantino atsidūrė duobėje ir kaip kūrybos žmogus, ir kaip verslininkė, tačiau nesiskundžia, tik jautriai išgyvena aplinkinių tragedijas, juk pažįsta kūrėjų, kurie šiandien neturi ką valgyti.
Justė neskaičiuoja svetimų pinigų, bet savuosius ji skaičiuoja puikiai, todėl jaučia apmaudą, kai jos sumokėti mokesčiai keliauja neaiškiems tikslams. „Labai noriu palinkėti visiems kantrybės, o mūsų valdžiai – adekvačių ir logiškų sprendimų“, - nevynioja žodžių į vatą atlikėja, neslepianti, kad taip pat jaučia nerimą dėl ateities.
Restoranas ant upės
Atlikėja papasakojo, kodėl savo verslui pasirinko Anykščius ir kokia jos restorano pavadinimo atsiradimo istorija, o laidos žiūrovai, dar neturėję progos apsilankyti jame, savo akimis išvys, ką sukūrė Justė, vedama svajonės.
Atlikėja neslepia, kad restorane ji ir sienas dažė, ir patiekalus nešioja, ir šluoja, kai reikia. Dirbti kartu su savo puikia komanda jai patinka, o savo kūrybiškumą išlaisvina ne tik kurdama interjerą, bet ir prisėsdama prie pianino, kuris jau tapo neatsiejama šio restorano dalimi.
Jos ryšys tarp šio restorano sienų su mylimuoju tik sustiprėjo, o karantinas, anot Justės, tikrai nėra tas dalykas, kuris galėjo juodu paveikti.
„Kas mus iš tikrųjų sieja – tai labai paradoksalus dalykas – kad mes labai gerbiame vienas kito erdvę. Taip buvo visada. Mes augame ir tai suprantame, stengiamės daug ir atvirai šnekėtis, o dar vienas labai stiprus dalykas, kuris sustiprina ryšį, yra bendra kūryba“, – atvirauja Justė, neslepianti, kad mylimasis Donatas yra tas vyras, su kuriuo ji nori šeimos.
„Mes ir esame šeima, nepriklausomai nuo parašo ar būrio bėgiojančių vaikų. Jis yra mano šeimos narys“, – džiaugiasi jau ketverius metus besitęsiančiu žydinčiu meilės periodu Justė. Abu jie turi be galo daug ambicijų ir planų, o Justė jaučia dėkingumą, kad mylimas žmogus suteikia jų santykiams lengvumo ir niekuomet nenuleidžia jos ant žemės, nes anot moters, vyras žino, kad ji visuomet grįš pati.
Jazzu atvirauja ilgai maniusi, kad nėra ypatinga. Prireikė laiko priimti save ir kol kas ji dar tik įpusėjusi savęs pažinimo kelią, tačiau, kaip sako pati, lipa į kalną. Šiandien ji jaučiasi mylima, graži ir laiminga, nepaisant viso nerimo dėl karantino padarinių.
