Partizanų dainos skamba dainuojamosios poezijos žanro atstovų Domanto Razausko, Gedimino Storpirščio, Vytauto V. Landsbergio, Vlado Bagdono ir kitų repertuaruose. Partizanų dainas atlieka sunkiojo metalo grupė „Thundertale“, džiazo dainininkė Indrė Dirgėlaitė, folk roko grupė „Žalvarinis“. Ypatingai daug dėmesio partizanų dainoms skiria folkloro žanro atlikėjai: dainininkė Veronika Povilionienė, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“, folkloro grupė „Kupolė“ .
Vieni iš ryškiausiai šioje temoje pozicionuojančių atlikėjų – tai roko grupė „Skylė“, 2010 metais išleidusi albumą „Broliai“, skirtą atminti mūsų Tėvynės tragiškai istorijai. Albume autentiškos kūrybos nedaug, dauguma kūrinių – originalios Roko Radzevičiaus dainos, kuriose įvairi dokumentinė medžiaga, gyvi pasakojimai, bunkeriai nugula kaip suvokimas mūsų tautos istorijos per kūrybą, muzikinę interpretaciją.
Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?
Projekto „Laisvės kovų dainos“ edukacinė iniciatyva, kurios autoriai partizanų istorijos entuziastas, visuomenininkas Alkas Paltarokas ir dainininkė Agnė Sabulytė šalia kitų patriotinių akcijų praeitais metais pradėjo vystyti dar vieną aktyvią komunikaciją su visuomene laisvės, istorijos, sąmoningo piliečio temoje. Kalbinami garsūs Lietuvos žmonės, jų klausiama - „Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?“.
Iniciatyvoje „Kiek, tu, žinai laisvės kovų dainų?“ jau sudalyvavo etnomuzikologė Loreta Sungailienė, lenktynininkas Benediktas Vanagas, sesės Milda ir Teresė Andrijauskaitės, dainininkė Gintarė Jautakaitė, poetas Mindaugas Valiukas, istorikė visuomenininkė Luka Sinevičienė, Amerikos lietuvė Birutė Vizgirda, moksleiviai Adomas Dimša ir Atėnė Načajūtė. Iniciatyvos autoriai baigiantis karantinui toliau planuoja tęsti šią iniciatyvą taip skleidžiant žinią apie mūsų tautos istoriją per dainas, supažindinant pašnekovą su partizanų daina, jei nė vienos nežino, ar tiesiog dalinantis dainomis, kurios jau pažįstamos.
Žinomi atlikėjai lieja širdį partizanų eilėmis
Indrė Dirgėlaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, džiazo dainininkė, atlikėja, kurios balsas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje, savo repertuare taip pat turi nemažai partizaninių dainų. Paklausta – ką jai reiškia partizanų dainos? Indrė atsako: „Partizanų dainos man reiškia Laisvę, dainuodama jas lyg prisidedu prie padėkos ją mums dovanojusiems. Suprantu, jog Laisvė, nėra savaime suprantamas dalykas, ji yra dovana ir įsipareigojimas, kad ją reikia saugoti ir kurti. Laisvės tema mūsų šeimoje visada buvo labai svarbi. Šeimoje buvo partizanų, tremtinių ir knygnešių. Ir sovietiniais laikais šeima puoselėjo lietuviškas tradicijas, mama turėjo folklorinį ansamblį, visada šventėme tautines šventes. Močiutė buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja“.
Dainos grožis – praeities sąsajos
„Man visos partizaninės dainos yra gražios“ – nedvejodama atsako Indrė. - „Jei reiktų įvardinti artimiausias širdžiai tai būtų - „Gal pavargai?”, „Slėpkis Slėpkis”, tikriausiai todėl, kad jas daugiausia esu dainavusi, o „Jei ne auksinės vasaros” dažnai dainuodavau su prosenele, močiute ir mama“.
Repertuare atsirado partizanų dainos
„Dainuoti partizanų dainas 2007 metais mane pakvietė ir paskatino aktorius, režisierius, bei muzikantas - Arnoldas Jalianiauskas. Jis sudarinėjo albumą, bei rengė aranžuotes, dalyvavo įrašant. Kadangi man ir mano šeimai ši tema labai brangi, tai apsidžiaugiau galinti dalyvauti. Vėliau darėme albumo pristatymo koncertus, iki šiol kartu jas atliekame“.
Išsirinkti dainas paskatino artimųjų praeitis
Paklausta – „kodėl pasirinkote būtent šias dainas?“, atlikėja sako: „Dainas „Gal pavargai?” ir „Jei ne auksinės vasaros?”, įrašant albumą, man pasiūlė jo sudarytojai. Man iš karto šios dainos pasirodė labai artimos. Skyriau savo prosenelei, kuri buvo ištremta ir jos sesutės sūnui - partizanui, dėdei knygnešiui, močiutei (karo, pokario vaikui) ir mamai su kuria atvažiavusios pas prosenelę eidavome į auksinius rugių laukus skinti mėlynų vosilkų. Būtent tai ir mačiau užsimerkusi įrašų studijoje. Šiuo metu, per koncertus, dainuoju ir daug daugiau partizanų dainų, kaip ir minėjau, visos jos artimos ir brangios“.
Lietuvių atlikėjai atranda ryšį ir savąjį identitetą partizanų kūryboje. Kartais tą ryšį pastiprina genealoginiai kelių vingiai. Paanalizavę dainų toną, matome, kad jos kupinos nusiminimo, nusivylimo, jose daug skaudulių ir liūdesio. Iš jų aiškiai matyti, kad partizanai mato savo kovą pralaimėtą. Jie to visai neslepia, bet drauge parodo, kad patriotui kito kelio nėra, dėlto drąsina save, kad jų žygio ir aukos neužmirš mylimoji, sesuo, motina ir pati Tėvynė, kad Lietuva vėl bus laisva, o dėlto jų auka esanti didelė, neužmirštama, prasminga. Todėl kiekviena mūsų laisvės kovotojų daina, kuri atgaivinama, iškeliama iš atminties turi daug gilesnę prasmę, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
