Marijus Mikutavičius: „Kuo mane galima nuginkluoti? Gerais čanachais!“

Atlikėjas, žurnalistas Marijus Mikutavičius ir jo pamąstymai svarbiais klausimais.


1. Pasižadėjimai


Nieko sau nežadu ir neįsakinėju. Pasaulyje aš – kaip koks sumautas arbūzas – priklausau nuo aplinkybių – vėjo, saulės ir lietaus. Mano ambicijos ir norai gali keistis pagal energiją ir nuotaiką. Tam tikrą discipliną palaiko įsipareigojimai kitiems, šeimai, sportas ir hobiai, tačiau armijos iš savo gyvenimo stengiuosi nedaryti. Ir į mokyklą negrįšiu...


2. Muzika


Kai esi jaunas, tarnauji muzikai. Muzikologas D. Užkuraitis sakė, kad tai pradeda keistis, kai tau – trisdešimt. Ne visiškai, bet sutinku su juo. Tada žmogaus gyvenime muzika tampa fonu. Tebesu ištikimas savo jaunystės muzikai, tačiau ji nebėra vienintelė. Kai noriu užsivesti, prabusti ir netrukdau aplinkiniams, dar ir šiandien būtinai visu garsu pasileidžiu „AC/DC“, kratau galvą mašinoje klausydamasis „Metallicos“, „Clutch“, „Limp Bizkit“. Būdamas namie, kaip foną pasileidžiu „Public Service Broadcasting“, „Greta Van Fleet“, tuos pačius „Depeche Mode“, LP, „Pink“, „First Aid Kit“ ar Billie Eilish. Nusiteikęs mąsliai ar melancholiškai – Leonardą Coheną, Nicką Cave’ą, Johnny Casho įrašus, P. J. Harvey ar Vytautą Kernagį.


Vida Press



3. Autoritetai


Kažkada svarsčiau, kad mano pasaulėžiūrą laiko keli banginiai. Tai – vaikystės roko grupė „AC/DC“, propagavusi darbininkų klasės stoicizmą, šiurkštoką požiūrį į gyvenimą ir su ironija bei be ašarų vertinusi gyvenimą. Tada – lietuvių literatūra, tarp jos – I. Simonaitytė, Žemaitė, J. Biliūnas ir daugybė kitų autorių, skleidžiančių labiau niūrią nebūtį nei šviesą. Pridėkime E. Hemingway’ų, E. M. Remarque’ą ir J. D. Salingerį, paauglystės šviesulius, – iš jų apie vyriškas nuodėmes sužinojau anksčiau, nei spėjau patirti. Ir ant visko užmeskime nepasitikėjimą religija, nulemtą F. Nietzsche’ės ir visos egzistencializmo filosofijos. Štai ir visas paketas, kurį tebenešu ant kupros. Visa to šūkis tebūnie „Stiff Upper Lip“. Tai „AC/DC“ daina, tačiau frazės ištakos – anglų stoicizmas. Iš esmės tai reiškia „nevirpink lūpos“, lietuviškas atitikmuo greičiausiai būtų „nemyžk į batą“.



Redakcijos archyvo nuotr.



4. Kinas


Dabar domiuosi animė žanru, todėl pasiūlysiu kelis jo kūrinius. „Akira“ – šis filmas įeina į visus animė klasikos dešimtukus, tai tas pat, kas Bachas klasikinės muzikos pasaulyje. Kitas kūrinys – kelių dalių „Berserk. The Golden Age Arc“ (būtent šis, o ne vėlesnis serialas). Atrodytų, paprasta riterių tema mane visiškai ištaškė savo emociniais posūkiais, hiperbolizuotais žmonių santykiais ir tamsiomis spalvomis su demoniškais nukrypimais. Ir trečias animė serialas – „Death Note“. Yra meninis filmas, bet animė šimtą kartų geriau.


5. Ritualas


Vienintelis mano ritualas ryte – tai dušas arba vonia. Išprotėčiau, jei reikėtų gyventi smėlynuose. Be vandens aš tiesiog nepabundu.



Shutterstock nuotr.



6. Skonis


Kuo mane galima nuginkluoti? Gerais čanachais.



Vida Press



7. Tikrasis


Kartais svetimas jaučiuosi televizijoje. Ne visur, tačiau kai kuriuose projektuose. Kai kartais reikia juoktis iš to, kas nejuokinga, arba verkti, dėl ko verkti nemoku. Man labai patinka rašyti, tačiau tik tada, kai noriu, o ne tada, kai reikalaujama. Tada jaučiuosi nenuoširdus. Ir absoliučiai visada patinka rėkauti namuose su gitara ar prie pianino... Be to, jaučiuosi visiškai laimingas slidinėdamas, žaisdamas tenisą ar futbolą ir žvejodamas.



Shutterstock nuotr.



8. Vertybė


Ramybė. Tik pradedu mokytis ja mėgautis.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis