Kovo mėnesio „Moteris“ kviečia pajusti laisvės vėją

Kovo mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – modelis Ieva Mikalauskaitė. Viršelio fotografė – Žymantė Štankelytė, stilius – Alminos Venclovaitės, makiažas, šukuosena – Evos Marijos Šidlauskaitės.

Kovo mėnesio „Moters“ numeris – tarsi laisvės vėjo gūsis. Ir jis kužda savitai laisvę, tapatybę, lietuviškumą suvokiančių herojų – Nepriklausomybės akto signatarės Nijolės Oželytės, projekto „Misija Sibiras“ vadovės Aistės Eidukaitytės, pasaulyje išpopuliarėjusio filmuko apie Lietuvą kūrėjo Jokūbo Laukaičio, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ir kitų – balsais. Pasak filosofo Kęsto Kirtiklio, valstybė – tai ne politikai, o mūsų tėvai, vaikai, galbūt kaimynas iš antro aukšto, kasryt vedžiojantis šunį... Atsigręždami į juos kuriame visa aplinkui.


Duetas


Algirdas ir Vilija Kaušpėdai tvirtina, kad jų vidinės, vertybinės šerdys yra identiškos, o apie šį bendrą turinį kuriasi individualios kiekvieno formos.
Algirdas ir Vilija Kaušpėdai tvirtina, kad jų vidinės, vertybinės šerdys yra identiškos, o apie šį bendrą turinį kuriasi individualios kiekvieno formos.
MOTERIS / D. Labučio nuotr.



Laisvės šaukliu laikomos grupės „Antis“ lyderis architektas Algirdas Kaušpėdas prisipažįsta Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu tapęs gana atsitiktinai ir pataiso žmoną Viliją, kai ši primena, kad viename pirmųjų grupės koncertų būsimas vyras parodė ranka į ją ir ištarė: „Šią dainą skiriu gražiausiai šio vakaro merginai.“ Pasak Algirdo, tai jis pasakęs anksčiau. Nors Algirdas save vadina chaoso genijumi, o Viliją – tvarkos valdove, šie skirtumai jiems anaiptol netrukdo, netgi priešingai – sukuria santykių dinamiką. Pora neslepia ir to, kad, norėdami džiaugtis buvimu kartu, turėjo atlaikyti nemažai išbandymų.


Pažintis



Aistė Eidukaitytė vis dažniau pagauna save žiūrinčią į žmones gatvėse, kavinėse ir galvojančią: „Viskas. Esame labai laisva šalis, darome fantastiškus dalykus, nebeliko sovietmečio kvapo, o šio palikimu netgi sugebame pasinaudoti.“
Aistė Eidukaitytė vis dažniau pagauna save žiūrinčią į žmones gatvėse, kavinėse ir galvojančią: „Viskas. Esame labai laisva šalis, darome fantastiškus dalykus, nebeliko sovietmečio kvapo, o šio palikimu netgi sugebame pasinaudoti.“
MOTERIS / D. Markūno nuotr.


Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė interviu „Moteriai“ duoda likus dviem dienoms iki kelionės į JAV. Čia ji pasakos apie 15 metų organizuojamas ekspedicijas į lietuvių tremties vietas, taip pat apie per Gedulo ir vilties dieną rengiamą akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu skaitomi tremtinių vardai ir likimai. Tremtį Aistė suvokia be graudulio, ji jaučia pasididžiavimą, kad šį etapą perėjome ir nugalėjome.


Iš arčiau



Jokūbas Laukaitis įsitikinęs, kad lietuviai yra geriausias balansas tarp Šiaurės, Vakarų ir Rytų – esame gana nuoširdūs, tikri, kartu gebame išlaikyti distanciją, nesikišti.
Jokūbas Laukaitis įsitikinęs, kad lietuviai yra geriausias balansas tarp Šiaurės, Vakarų ir Rytų – esame gana nuoširdūs, tikri, kartu gebame išlaikyti distanciją, nesikišti.
Asmeninio albumo nuotr.


• Nuotaikingo, visame pasaulyje išpopuliarėjusio filmuko apie Lietuvą kūrėjas Jokūbas Laukaitis norėtų būti panašiausias į Mažąjį princą – smalsų, nuoširdų keliautoją, niekada nepamirštantį, kad vieną dieną teks palikti planetą, į kurią atskrido. Jokūbas sako, kad to turėtume nepamiršti visi, nes mirtis yra didžiausia motyvacija gyventi.


Lietuvą kuriančios moterys



Nijolė Oželytė yra visiškai tikra, kad anksčiau ar vėliau tautybių, skirtingų kalbų ir papročių neliks, o mes visi būrime vienos Žemės žmonės.
Nijolė Oželytė yra visiškai tikra, kad anksčiau ar vėliau tautybių, skirtingų kalbų ir papročių neliks, o mes visi būrime vienos Žemės žmonės.
J. Stacevičiaus (lrt.lt) nuotr.



• Ji niekada nesirenka žodžių. Kalba, kaip jai atrodo, niekada nesibaimindama, kad kam nors jos mintys nepatiks. „Laisvė – sunki našta, ne kiekvienas ją pakelia“, – įsitikinusi Nijolė Oželytė, buvusi aktorė ir buvusi politikė, moteris, pasirašiusi Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo aktą.


Tema



Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška mano, kad lietuviu tampi tada, kai asmeniškai apsisprendi ir stengiesi išlaikyti tautiškumą.
Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška mano, kad lietuviu tampi tada, kai asmeniškai apsisprendi ir stengiesi išlaikyti tautiškumą.
MOTERIS / D. Labučio nuotr.



• Ką iš tikrųjų mūsų valstybei ir tautai reiškia emigracija? Tarpdisciplininio meno projektais atsakymų į šį klausimą ieškantys sutuoktiniai kultūrologas Vytautas Jonas Juška ir žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė yra įsitikinę, kad nėra tokio dalyko kaip absoliuti asmeninė laisvė. Žmogus visada turi eiti į kompromisus, kad visi gyventų geriau. Tai pasakytina ne tik apie žmones, bet ir apie valstybę.


Tema


Supermodelis Svetlana Griaznova, dizainerio Juozo Statkevičiaus mūza, bene pirmoji iš lietuvių padarė tokią ryškią tarptautinę karjerą
Supermodelis Svetlana Griaznova, dizainerio Juozo Statkevičiaus mūza, bene pirmoji iš lietuvių padarė tokią ryškią tarptautinę karjerą
MOTERIS



Šviesūs ilgi plaukai, mėlynos išraiškingos akys, švelnūs veido bruožai – toks dar lietuvių tautosakos išpopuliarintas lietuvaičių grožio etalonas yra tolima praeitis. Mados istorikai teigia, kad stipriausias grožio kaitos lūžis įvyko griuvus Berlyno sienai ir pasibaigus Šaltajam karui. Lietuvoje tai sutapo su Nepriklausomybės atkūrimu. Labiausiai lietuviško grožio etaloną per tą laiką formavo Vilniaus modelių namai, gražuolių konkursai ir supermodeliai. Koks jis?


Atradimai



Radvilaitės ir Radvilienės buvo geidžiamos nuotakos, sumanios turto valdytojos, mecenatės, protestantizmo rėmėjos, menininkės.
Radvilaitės ir Radvilienės buvo geidžiamos nuotakos, sumanios turto valdytojos, mecenatės, protestantizmo rėmėjos, menininkės.
MOTERIS


„Reikia valios pastangų, kad numestume romantikos šydą nuo Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos ir pažvelgtume į kitas šios giminės atstoves“, – sako istorikas Donatas Jokūbaitis ir kviečia pažvelgti į ne grožiu, o aštriu protu apdovanotos Onos, vienos ryškiausių XVII a. LDK kultūros ir protestantų istorijos mecenačių Liudvikos Karolinos ir keliautojos Teofilės Konstancijos Radvilaičių istorijas.


Psichosalonas



Nusprendžiant, kas yra gerai, o kas ne, geriausiai remtis į savo gilųjį „aš“, arba širdies balsą. Tik ne paviršutiniškų emocijų, aistrų, o meilės, tikros empatijos.
Nusprendžiant, kas yra gerai, o kas ne, geriausiai remtis į savo gilųjį „aš“, arba širdies balsą. Tik ne paviršutiniškų emocijų, aistrų, o meilės, tikros empatijos.
Shutterstock nuotr.


• Joks augalas negalėtų išgyventi be šaknų, bet ar jos būtinos žmonėms? Galbūt per giliai įleidę jas į savo tėvų ir protėvių žemę apribojame savo veikimo laisvę ir, užuot tapę atviri pasauliui, liekame provincialai? Filosofas dr. Povilas Aleksandravičius, išskiriantis atvirąją, uždarąją ir kiaurąją tapatybes, teigia, kad pastarosios dvi gimdo nuolatinę tuštumą, kai jauti, kad nebenori gyventi taip, kaip gyvenai. Ir šie iš gelmių ateinantys juausmai – puiki proga ieškoti savęs, pakeisti savo gyvenimą.


Laisvės vėjo!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis