Modeliams šventinis laikotarpis – darbo ar poilsio laikas?
Tempas sulėtėja, nors modeliai visada pasiruošę netikėtumams – bet kada gali sulaukti kvietimo padirbėti. Grįžau į Vilnių porai mėnesių, nors man šios Kalėdos – įtemptas laikotarpis. Metai buvo labai įnirtingi, visko gausūs, bet kartais reikia pabūti su savimi ir pagalvoti. Noriu apsispręsti dėl ateities, galvoje sukasi daugybė klausimų.
Jūsų modelio karjera kaip reta sėkminga – šovėte tiesiai į aukštumas vos pradėjusi dirbti. Vien jau atidaryti dizainerio Alexanderio Wango kolekcijos pristatymą būtų daugelio modelių svajonės išsipildymas, o Jūs panirusi į apmąstymus.
Apie modelio karjerą niekada nesvajojau ir nemaniau, kad tai – amžiams. Mane viliojo menas, bet baigdama vidurinę mokyklą tvirto sprendimo dėl būsimos profesijos dar neturėjau. Ketinau metus pakeliauti ir apie tai pamąstyti. Mano sesuo Morta pasiūlė praleisti tuos metus prasmingiau – padirbėti modeliu. Ji pati turi nemažai šio darbo patirties. Sakė, kad mano duomenys – tai, ko reikia, o tipažas – išskirtinis.
Jos žodžiai pasitvirtino. Per modelių agentūros „DUO Management“ atranką į mane iškart atkreipė dėmesį, pradėjome bendradarbiauti, o po pusmečio pasirašėme sutartį. Viskas vyko labai greitai. Alexanderio Wango šou – pirmoji mano tolima darbinė kelionė – kaip tik sutapo su mokyklos baigimo egzaminais, juos išsilaikiau iškart grįžusi, o paskui taip įsisukau į darbus, kad neturėjau net kada susivokti, kas čia vyksta. Dabar jau praėjo daugiau nei metai, tad pats laikas priimti atidėtą sprendimą dėl ateities.
Niekam nežinomą modelį iš Lietuvos staiga pastebi pasaulinio lygio mados dizaineris. Kaip tokie pasakiški dalykai atsitinka?
Tai nebuvo visai nenuspėjamas procesas, nes mane pastebėdavo, bet tokios didelės sėkmės nesitikėjau. Paprastai modeliams, kad gautų gerą pasiūlymą, reikia labai pasistengti, o man tarsi iš niekur nukrito laiminga žvaigždė. Buvau dvyliktokė, ruošiausi egzaminams, darbų kaip modelis turėjau tik Lietuvoje. Galima sakyti, su tikruoju modelio darbu dar net nebuvau susipažinusi.
Kartą į Vilnių atvyko viena pagrindinių Niujorko agentūros „The Industry MGMT Group“ įkūrėjų Bunella Casella, – ji visada ieško išskirtinio tipažo žmonių. Labai jai patikau, pasirašėme sutartį, o paskui per šią agentūrą sulaukiau kvietimo atidaryti Alexanderio Wango šou.
Ar nuo aukščiausio taško prasidėjusi karjera klostosi lengviau, nei pradėjus kopti nuo žemiausio laiptelio?
Paradoksas – aš visiškai nieko nesitikėjau, o gavau tiek daug... Kiti dėl to labai ilgai vargsta, kartais ir penkerius metus nesėkmingai važinėja į atrankas, kad gautų rimtesnių darbų. Tiems, kurie svajoja apie modelio karjerą, tai ypač skausminga.
Po Alexanderio Wango šou mane iškart pastebėjo dar daugiau agentūrų, prasidėjo intensyvus darbas, bet iš esmės manęs laukė tas pats, kas ir visų kitų modelių, tik nepatyriau tiek daug streso kiek kiti.
Greita sėkmė – tarsi loterijoje išloštas milijonas? Neretai laimėtojai labai greitai vėl tampa neturtingi, nes nemoka tvarkytis su dideliu turtu.
Taip, kartais pagalvoju, kad geriau, kai sėkmė ateina po truputį. Staiga gauni viską, bet nežinai, kaip tai išlaikyti, kaip elgtis. Dėl to man buvo sunku. Modelio karjera per vieną sekundę gali ir baigtis, jei nemokėsi sėkme pasinaudoti, sėdėsi rankas sudėjęs ir tik lauksi darbų. Reikia palaikyti tą patį tempą ir įvaizdį, stengtis, kad tavęs nepamirštų. Daug kas priklauso ir nuo to, ar agentūra sugeba modelį gerai pristatyti, nes konkurencija – milžiniška.
Ar daug priklauso nuo paties modelio?
Sakoma, kad tik 5 procentai sėkmės priklauso nuo talento, visa kita – darbas. Norėdami būti paklausūs, modeliai turi kaupti savo darbų aplanką, daug keliauti, dalyvauti daugybėje fotosesijų, eiti į atrankas, megzti pažintis. Reikia būti nuolat matomam, kad tavęs nepamirštų, – tai irgi darbas.
Gaunu kvietimų į madų pristatymus ir vakarėlius, stengiuosi, kiek galiu, eiti visur, nors ir nelabai mėgstu tai daryti. Turi išlikti savimi, bet kartu – ir maloniai bendrauti su atrankų direktoriais. Jei kviečia, – atvykti. Žinoma, gali ir atsisakyti, bet vienas kitas toks atvejis, ir tavęs nebekvies. Rimčiau karjerą darantys modeliai paprastai bendradarbiauja su keliomis agentūromis arba priklauso labai didelei, kuri turi daug padalinių skirtinguose miestuose.
Manimi, be pagrindinės „DUO Management“ agentūros, dar rūpinasi Berlyno, Tokijo, Paryžiaus, Niujorko, Milano agentūros, o dirbu pastaruoju metu daugiausia Paryžiuje. Jei esi geras modelis, jos klientams praneša, kad atvažiuoji ir kiek būsi tame mieste. Arba pačios prašo atvažiuoti ilgesniam laikui.
Kas šiuo metu yra geras modelis?
Nėra apibrėžimo, vieno idealo ir vienos tiesos. Pasaulis dabar multikultūriškas, todėl ir mados industrija labai keičiasi, atsiranda tipažų įvairovė. Net negražūs bruožai tampa didžiausiu modelio ginklu. Aš pati žaviuosi Nina Marker, Nathanu Westlingu, Leonu Dame‘u, nes jie yra atviri, kalba apie savo problemas, iššūkius. Seku šiuos modelius socialiniuose tinkluose, nes man įdomu, ką jie kalba ir daro. Nina turi psichologinių problemų, Nathanas neseniai pakeitė lytį, o Leonas – išskirtinė asmenybė, nebijo pasirodyti kitoks.
Neseniai žingsniuodamas podiumu Leonas Dame‘as visus užbūrė agresyviu pasitikėjimu savimi, ir tai jam padėjo dar labiau išsiskirti iš kolegų minios. Kiek apskritai laisvės turite per madų pristatymus?
Sunku pasakyti, ar Leonas turėjo laisvę reikštis, ar jo paprašė tai padaryti. Kad ir kaip buvo, tai atrodė labai organiška. Dizaineris gali paprašyti modelio ir ant rankų eiti, bet tai įgyvendinti vis dėlto reikia drąsos. Leonas atsiskleidė kaip labai teatrališkas, diversiškas, įdomus žmogus. Dabar jo reitingai dar aukštesni. Galima sakyti, Leonui irgi pasisekė.
Kodėl siekiantiesiems modelio karjeros tokia svarbi tapo asmenybė?
Modelis nėra tik gražus, liesas žmogus. Dizaineriams svarbu, kas pristato jų kūrinius, todėl pastaruoju metu sakoma, kad instagramas yra tavo vizitinė kortelė. Agentūros stebi profilių turinį. Sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose taip pat yra reikšmingas – kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad koks nors dizaineris modelį pastebės, susidomės juo.
Bent jau aš, jei būčiau dizainerė, ieškočiau tokio, kuris būtų ne tik gražus. Visada žavėjausi išskirtinėmis asmenybėmis, mokančiomis save įdomiai pateikti. Žinoma, eidamas podiumu nelabai pademonstruosi, koks žmogus esi. Modelio laisvė apribota, dizaineris jam pasako, kokiu ritmu eiti, ar reikia spinduliuoti pasitikėjimą savimi, ar būti susikūprinusiam, bet tai, ką turi viduje, vis tiek kažkaip jaučiasi.
Gal akys tai atspindi?
Taip, tai kažkas neapčiuopiama, ką žmonės jaučia. Nereikia būti ekstravagantiškam, kad tave pastebėtų. Per atranką esi vienas iš daugybės to paties tipažo žmonių. Kodėl tada pasirenka vieną, o ne kitą? Žmonės pajunta energiją, pamato iš akių. Man taip atsitiko su Alexanderiu Wangu. Kai atėjau į atranką, persimetėme keliais žodžiais, o paskui atsitiktinai susidūrėme lifte, ir jis paklausė, kaip sekėsi egzaminai. Užsimezgė asmeninis ryšys.
Jus išgarsino androginiškas įvaizdis. Nekeisite?
Man šis įvaizdis patinka ir tinka. Ilgaplaukių merginų modelių pasaulyje daug, aš iš jų išsiskiriu. Androginiškas įvaizdis man atnešė sėkmę, tai – mano vizitinė kortelė. Ilgainiui papildau jį viena kita detale. Šią vasarą, ruošdamasi kitam Alexanderio Wango šou, nusišviesinau antakius.
Ar spėjote pasidžiaugti keliavimu, kaip to norėjote baigusi mokyklą?
Modelio darbas man padėjo greičiau bręsti kaip asmenybei, o kelionės nuo vaikystės yra įprastas dalykas, nes tėvai visur veždavosi kartu. Visi ankstyvosios vaikystės prisiminimai su jomis susiję. Pamenu vieną pirmųjų kelionių – tada man buvo aštuoneri – į Niujorką, ėjome į Modernaus meno muziejų (MoMA). Turiu tokią nuotrauką, kur stoviu prie kojas vaizduojančios skulptūros, kuri visa – lyg aplieta vašku. Man tai buvo vienas ryškiausių įspūdžių.
Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę keliauti ir kad tėvai stengėsi mus šviesti. Kalbant apie modelio darbą, daug kas priklauso nuo to, kuriam laikui esi išvykusi. Jei – tik kelioms dienoms, tada visą laiką dirbi, užtat pabūni išskirtinėse vietose, nes fotosesijoms paprastai parenkami patys įspūdingiausi žemės kampeliai, – retas turistas tokias aplanko.
Išvažiavęs mėnesiui ar dar ilgesniam laikui, turi pakankamai laiko tyrinėti, žvalgytis ir daryti tai, ko norisi. Kadangi aš nuo šešerių metų lankiau dailės mokyklą ir visada domėjausi menu, o keliaudama su tėvais vaikščiodavau po parodas ir muziejus, tai tą patį darau ir dabar.
Ypač nuvažiavusi į Niujorką pasižiūriu, kokios parodos ten vyksta. Paskutinį kartą ėjau į eksponuotą Whitney Amerikos meno muziejuje (Whitney Museum of American Art), kuria siekta atkreipti dėmesį į Amerikos aktualijas – kriminalinę situaciją, LGBT, diskriminaciją. Domiuosi, kas vyksta pasaulyje. Man patinka architektūra. Kartais pasiimu fotoaparatą – kuriu portretus, fiksuoju gatvės epizodus.
Jei svarstote padaryti pertrauką, rizikuojate prarasti įdirbį…
Pernelyg dėl to nesijaudinu. Gyvenime labiausiai vertinu save pačią, o darbas – laikinas dalykas. Svarstau įvairius variantus. Būtų galima atidėti studijas dar keleriems metams, bet po labai ilgos pertraukos grįžti prie mokslų, manau, yra sunkiau. Pažįstu keletą modelių, studijuojančių nuotoliniu būdu. Tai nelengva, nes turi ir visur vadovėlius vežtis, ir internetu testus daryti, bet įmanoma. Aišku, jei pasirenki studijuoti ne mediciną.
Be abejo, modelio darbas įtraukia, tampa sunku pakeisti gyvenimo būdą, užtat nemažai karjerą baigusių modelių nutaria toliau darbuotis mados industrijos srityje – užsiimti modelių atranka, būti stilistais ar patys kurti drabužius.
Prie ko labiausiai linksta Jūsų širdis?
Svyruoju tarp dviejų profesijų. Man labai įdomus industrinis dizainas, bet neseniai susižavėjau dantų technologija. Ši specialybė kaip tik skirta meninę gyslelę turintiems kruopštiems žmonėms. Tai – ir dizainas, ir juvelyrika. Gal skambės juokingai, bet gali net reperių grilzus – auksinius dantis – kurti. Esu jautrus žmogus, man reikia stabilaus gyvenimo būdo, todėl šis darbas labai tiktų. Neatmetu ir industrinio dizaino. Dar reikia pamąstyti. Be to, nesu nusprendusi, kur studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje.
Ar norėtumėte visam laikui likti gyventi svetur?
Ilgainiui Lietuva gali tapti labai puikia vieta gyventi. Čia dar daug provincialumo, tačiau viskas greitai keičiasi, kyla pragyvenimo lygis, daugėja kultūrinių renginių. Grįžta žmonės, jie atveža daug naujovių.
Vilniuje – mano šeima, artimiausi draugai. Gaila, kad praleidžiu su jais mažiau laiko, nes daug keliauju darbo reikalais, bet ryšio neprarandame. Su sese dažnai pasitariame, man reikia jos patarimų ir kaip modeliui. Mortai dabar – 24-eri metai, ji baigia tekstilės dizaino mokslus Olandijoje, Gerrito Rietveldo akademijoje. Neseniai atnaujino savo, kaip modelio, karjerą, tik ši nėra tokia intensyvi kaip mano. Mortą pastebėjo vienas agentas, jai teko pasirodyti ir viename rimtesnių dizainerės Martine’os Rose šou.
Turiu ir dvylikos metų brolį. Gal irgi pasuks modelių keliu – labai aukštas, palyginti su bendraamžiais, bet dar nežinia, nes jam ir krepšinis gerai sekasi, ir klausą turi, groja būgnais.
Kai išvažiuoji ilgesniam laikui, bendravimas nukenčia, kita vertus, pamatai, kas yra tikrieji tavo žmonės. Mano senieji draugai mane visada palaiko, džiaugiasi ir toliau nori bendrauti, nesvarbu, kokiame pasaulio krašte esu. Modelio darbas padovanojo ir naujų draugų – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daugiausia tai – mados fotografai, stilistai, dizaineriai. Kartu dirbant užsimezga ryšys.
Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ar kartotumėte tą patį scenarijų?
Tikrai kartočiau. Tiek, kiek gavau per metus, – nuostabu ir neįtikėtina. Sutikau daugybę spalvingų asmenybių, atsidūriau šalia žmonių, kuriais seniai žaviuosi, pavyzdžiui, Lotta Volkova. Ji – viena mėgstamiausių mano stilisčių. Pabuvojau ypatingose vietose.
Praėjusią vasarą dalyvavau vienoje įsimintiniausių fotosesijų su Lotta ir Johnny Dufortu. Dvi naktis praleidome Anglijoje, miestelyje prie jūros, kuris atrodo kaip angliška Palanga su atrakcionų parkais ir kazino. Du mėnesius dirbau Tokijuje. Ten jautiesi kaip ateivis iš kitos planetos.
Kita vertus, jei reikėtų rekomenduoti, nežinau, ar patarčiau rinktis modelio darbą. Jis sunkus fiziškai, vargina konkurencija, nenuspėjamumas, net jei ir sekasi. Būna, išvažiuoji į trumpą darbinę kelionę, o grįžti tik po mėnesio, nes atsiranda dar daugiau darbo. Tai kelia stresą. Kai kurie mėgaujasi spontaniškumu, o man patinka planuoti, žinoti, kur kitą dieną būsiu. Esu labiau namų žmogus, nemėgstu blaškytis, vieną dieną būti viename, o kitą – kitame pasaulio kampe. Susikrauti lagaminą man vis dar yra didelė problema, dar neišmokau.
Kaip manote, ar turite didelių perspektyvų kaip modelis?
Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Modelio darbas nežmoniškai sunkus. Vieni juo mėgaujasi, sieja su mados industrija savo ateities planus, o aš savęs klausiu, ar galiu toliau suktis tokiu dideliu tempu kaip pastaraisiais metais.
