Kaip ir kada pajautėte, kad jums patinka molis?
Meilė moliui gimė labai seniai. Dar pradinėje mokykloje susidomėjau šiuo užsiėmimu ir pradėjau lankyti keramikos būrelį. Vėliau padariau trumpą pertrauką, bet gimnazijos klasėse vėl prisiminiau šį pomėgį ir nuo tada su keramika nebesiskiriu. Tikrai bandžiau ir kitų užsiėmimų, tačiau keramika ir molis tapo ne tik hobiu, bet ir pačia geriausia terapija po sunkios dienos mokykloje ar universitete.
Man visuomet labai patiko molio tekstūra, jo natūralumas ir tai, kad jis labai paslankus kūrybai. Keramika mane labiausiai žavi tuo paslaptingumu ir netikėtumu, nes niekuomet nežinai koks bus galutinis variantas padengus kūrinį glazūra. Ji tokia paslaptinga ir stebinanti. Aš visuomet jaučiuosi kaip vaikas, kuris nekantrauja patikrinti dovanas po Kalėdų egle, kai atidariusi krosnelę skubu pamatyti rezultatą – kaip glazūros išsilydė, kokio intensyvumo spalvos gavosi.
Ar sunki buvo pradžia, nuo ko pradėjote?
Besimokant universitete (studijavau menotyrą) į keramiką pažiūrėjau šiek tiek kitu kampu – ne tik kaip į hobį, bet kaip į vieną iš pagrindinių savo veiklų. Draugų ir artimųjų paskatinta išdrįsau sukurti kažką ne tik savo namams, bet ir kitiems.
Pradėjau kurti keramikinius papuošalus – auskarus, pakabukus, sages… Mama tapo geriausia mano vadybininke – pasirūpino, kad mano keramikiniai darbai neužsibūtų namuose ir atrastų naujus namus ar šeimininkus. Po to, kai beveik visos mamos draugės įsigijo mano molinukus, supratau, kad reikia žengti kitą žingsnį ir išdrįsau savo darbus nunešti į kelias Kauno galerijas.
Buvo tikrai nedrąsu, nes žinojau, kad čia bus ta vieta, kur žmonės vertins mano darbus, visai nežinodami kas juos sukūrė ir kokia jų istorija. Mano pirmuosius papuošalus su žmogaus motyvais galerijų lankytojai tiesiog graibste išgraibė. Galerijų savininkai jau po kelių dienų skambino pranešti, kad darbų nebeliko ir kad kuo skubiau lipdyčiau ir papildyčiau galerijos lentynas naujais. Taip atsirado visuose mano darbuose besikartojantis žmogeliukų arba veidų motyvas.
Nuo to viskas ir prasidėjo…. Supratau, kad man visai nereikia ieškoti studentiškų darbų – keramika tapo mano pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Todėl galiu pasakyti, kad pradžia tikrai nebuvo sunki, galbūt labiau nedrąsi, bet labai sėkminga. Kai supranti, kad tavo darbai patinka žmonėms, apima tikrai be galo malonus jausmas. Ir kad perka tikrai ne dėl to, kad jie yra tavo artimieji ar mamos draugai (šypsosi).
Tuomet išdrįsau parodyti savo darbus ir interneto svetainėje www.molinukai.lt. Ėme plaukti užsakymai papuošalams.
Kuriate vien papuošalus?
Be papuošalų mano asortimente yra ir tradicinių keramikinių dirbinių, tokių, kaip žvakidės, puodeliai, skulptūros, indai, vazos.
Bet labiausiai man patinka lipdyti ir kurti paveikslus, nes kiekvienas jų gali pasakoti skirtingą istoriją. Manau, kad tai – vienas iš mano išskirtinumų, nes net pasaulio kontekste nėra labai daug pavyzdžių, kad keramikai lipdytų keramikinius paveikslus. Labai dažnai iš žmonių girdžiu, kad jiems tai nematyta, nauja ir įdomu.
Kuriu visiems, kurie mėgsta molį, ir tiems, kurie per molinukus jį atranda naujai. Pamenu tikrai ne vieną komentarą, kai žmonės nustebdavo sužinoję, kad iš molio galima ne tik puodą nužiesti, bet ir kokį papuošalą ar net paveikslą nulipdyti.
Vienas iš labiausiai atpažįstamų elementų mano kūryboje – angelai, kurių, žmonės labai ieško ir nori. Juos kurdama ir galvoju apie tai, kad angelas, pripildytas gerų minčių ir šilumos, taptų kiekvienų namų sargu ar talismanu. Šį motyvą naudoju daugelyje savo darbų, todėl džiaugiuosi, kad pagal jį mane atpažįsta ir išskiria iš kitų keramikų.
Kartu su angelais mano molinukuose gyvena ir mūzos, kurios taip pat dažnai atsiranda ant įvairiausių indų, papuošalų ar vazų.
Ar buvo gaminių, kurie nepasiteisino, nerado savo pirkėjo?
Būtų sunku teigti, kad kažkurie gaminiai nepasiteisino. Ne dėl to, kad manyčiau, jog visi mano molinukai yra tobuli, bet per daugelį metų išmokau vieną pamoką, kad beveik kiekvienas darbas randa savo šeimininką. Turėjau tikrai ne vieną atvejį, kai atrodydavo, kad mano sukurtas keramikos kūrinys niekam neįdomus ir niekada jo neparduosiu. Bet kiekvienu atveju ateidavo (ir vis ateina) ta diena, kai pasirodo klientas, kuris įsimyli darbą, mano lentynose skaičiuojamtį jau ne vienerius metus.
Labai džiaugiuosi, kad nemaža dalis klientų įsigyja molinukus ir siunčia ar veža juos užsienyje gyvenantiems draugams ir artimiesiems. Tad dalis molinukų tikrai yra pasklidę po pasaulį, įsikūrę įvairių kultūrų namuose.
Čia galbūt yra vienas iš mano ateities planų – žengti į tarptautinę rinką.
Kaip manote, ar laikui bėgant moliniai gaminiai populiarėja?
Manau, kad molis ir keramika yra viena iš nedaugelių meno sričių, kuri tikrai nesensta ir yra nepavaldi laikui. Daugelis keramikų atranda įvairiausių būdų, kaip molį pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams.
Ypač šiais laikais, kai esame persisotinę masinės produkcijos pasiūla ir kompiuterizacija. Manau, kad žmonės ima vis labiau vertinti rankų darbą ir natūralumą. Todėl tikiu ir tikiuosi, kad moliniai gaminiai taps dar populiaresni, juolab prakalbus apie darnų vartojimą. Pasaulis kenčia nuo vienkartinių indų vartojimo, todėl manau, kad keramika bus vienas iš esminių būdų sprendžiant šią problemą.
Tą patį galima pasakyti ne tik apie indus, bet ir papuošalus. Molis tikrai labai šilta ir natūrali medžiaga, kurią norisi nešiotis su savimi. O kadangi moterys puošiasi net ir per karą, manau, kad keramikiniai papuošalai visuomet bus populiarūs, lengvai prisitaikantys prie laikmečio ir mados.
Ar tai yra Jūsų pagrindinė veikla?
Šiuo metu dar dirbu ir dideliame kultūriniame projekte „Europos kultūros sostinė - Kaunas 2022“, kuris reikalauja labai daug laiko, energijos ir kūrybinio potencialo, todėl keramika tapo antraplane, bet vis tiek man labai svarbia veikla, kuri mane įkvepia, dažnai atpalaiduoja ir padeda sugeneruoti daug kūrybingų minčių ir idėjų.
Prie projekto prisijungiau jau daugiau nei prieš dvejus metus, todėl labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie pokyčių, kurie tampa vis labiau ir labiau matomas. Miestas tampa daugiau bendruomeniškas, atveria duris įvairioms iniciatyvoms, žmonės patys imasi inicijuoti ir kurti.
„Kaunas 2022“ dirbu su rinkodaros projektais, rėmėjų pritraukimu ir renginiais, kurių jau dabar turime ne vieną.
Taip pat esu Tarptautinės laimės dienos organizatorė, kurią kartu su komanda nuo 2018 m. inicijavome švęsti Kaune.
Tikimės, kad ši idėja švęsti laimės dieną prilips ir kituose Lietuvos miestuose ir turėsime ypatingai laimingą dieną metuose su laimingais veiksmais!
