Pokalbį pradėsime nuo džiugios naujienos – Jūs laukiatės. Nuoširdžiai sveikinu ir noriu pasiteirauti, ar lengva nėštumo pradžia?
Labai ačiū už sveikinimus. Deja, nėštumo pradžia ypatingai sudėtinga. Kamavo labai stipri toksikozė, teko ir ligoninėje gulėti. Dabar jau po truputį lengviau, galima gyventi.
Tai jau antras Jūsų laukimas – ar galite palyginti abu nėštumus?
Su pirmuoju nėštumu toksikozė prasidėjo 7-ą savaitę ir tęsėsi iki pat gimdymo. Šį kartą pykinimas ir migrena pradėjo „džiuginti“ jau nuo 4-os savaitės. Dabar 17 savaičių, tai jaučiuosi kiek lengviau. Bet apibendrinant galiu pasakyti, kad mano organizmas labai sunkiai tvarkosi su nėštumu.
Kaip į šią žinią reagavo Jūsų vyras, dukrytė, Tėveliai?
Su vyru kartu apsikabinę verkėmė iš laimės, nes antrasis vaikelis tikrai ilgai planuotas ir lauktas. Dukrytė kelis kartus perklausė: ar mes rimtai? O tada suraukusi antakius pasiteiravo manęs, ar žinau, kiek daug kainuoja toks didelis vežimas! (juokiasi) Buvo daug juoko. Ji labai džiaugiasi, vis prašo telefono programėlėje parodyti, kokio dydžio jau yra vaikelis, vis klausia, kodėl taip ilgai reikia laukti.
Tėveliai irgi labai džiaugiasi, nes išties visi labai laukė ir niekam nebuvo staigmena.
O Jūsų pačios neišgąsdino ši žinia? Juk pirmas nėštumas, o ir gimdymas buvo ne iš lengvųjų.
Abu nėštumai pas mus planuoti ir laukti. Dukrytę, vos panorėjus, Dievas iškart ir atsiuntė. Šį kartą teko palaukti žymiai ilgiau. Turbūt, kai ilgai lauki, ramini save, kad, matyt, Dievulis taip nori.
O kai sužinojome, neslėpsiu, tikrai pirmas dienas buvau išsigandusi mąstydama, o kaip dabar viskas bus, juk manęs laukia darbai, projektai, diplominis darbas, kaip reikės viską padaryti, juolab kad ir toksikozė kamuot pradėjo iškart – nuo ketvirtos nėštumo savaitės.
O gimdymo tikrai bijau, bet taip pat suvokiu, kad viskas praeina ir visos kažkaip pagimdo.
Pirmąjį kūdikį gimdėte Airijoje – kokie prisiminimai?
Nėščiosios priežiūra išties puiki. Kaskart apsilankius atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, laukia išsami konsultacija, nėščioji sveriama, matuojama. Tikrai viskas puiku ir man patiko.
Na o pats gimdymas buvo labai sudėtingas. Gydytojai labai ilgai laukė, kol nutarė atlikti cezario pjūvio operaciją. Mat po 43 ar 44 sąrėmių valandų ėmė stoti dukrelės širdis ir tik tada nutarta galutinai operuoti. Sakau „galutinai“, nes per nepilnas dvi paras mane operacijai ruošė net kelis kartus, tačiau gydytojui susisiekus su ligoninės vedėju vis nebūdavo išduodamas leidimas. Buvo liepiama dar laukti ir didinti skatinamųjų dozę.
Ačiū Dievui, galiausiai viskas baigėsi laimingai. Airijoje gimdyvę vyras gali lankyti tik kelias valandas per dieną, naktį likti neleidžia. O pagalbos tikrai norėjosi... Bet juk kažkaip mes, moterys, su viskuo susitvarkome... Buvo ašarų, bet laimė turėti kūdikėlį atpirko viską.
Galiu pagirti maitinimą Airijos ligoninėje: garinta lašiša, jautienos didkepsnis, daržovės ir t.t. Kas vakarą paklausia, ko iš meniu norėsi valgyti kitą dieną. Beveik kaip restorane (juokiasi). Man kaip mitybos specialistei labai patiko, kad toks didelis dėmesys skiriamas mamos mitybai.
Įdomu paklausti, o kaip būsima dietistė žiūri į nėščiosios mitybą? Kaip maitinatės – ar pakito mitybos planas?
Kadangi kankino labai stipri toksikozė, džiaugiausi galėdama apskritai kažką isidėti į burną. Tad mityba buvo skurdi ir nepilnavertė: džiuvėsėliai, trapučiai, makaronai, balta duona su riekele sūrio. Vienintelis sveikas produktas, kurį galėjau valgyti – trinta varškytė.
Dabar, kai jau jaučiuosi kiek geriau, stengiuosi valgyti kuo panašiau kaip ir iki nėštumo, tik, deja, daugelio produktų, kurie sveikatai naudingi, negaliu net užuosti. Tad šiuo metu mano mityboje labai daug graikiškų salotų, graikiško jogurto, kefyro, varškės, kruopų, trintų sriubų.
Kaip vertinate nieko nestebinančius nėščiųjų įgeidžius kasdien valgyti karštą šokoladą, bulvių traškučius ar pan.? Jums tokių norų nekyla? Ar sulaukiate klienčių, kurios nėštumo metu neatsispiria nesveikoms pagundoms?
Et, pagundos aplanko ir mane, ir tikrai nėštumo metu, būna, dažniau joms pasiduodu. (šypsosi) Bet tikrai stengiuosi, kai tik sveikata leidžia, valgyti sveikatai palankų maistą. Manau, svarbiausia yra suprasti, kad mityba nėštumo metu yra ypatingai svarbi tiek mamai, tiek vaikeliui. Tad nereikėtų nėštumo metu galvoti, kad galima viską valgyti iš eilės.
Taip, didžiuma moterų į mane kreipiasi būtent po gimdymo, nes priauga labai daug svorio, kadangi laukdamosi visiškai neribojo savęs ir nestebėjo savo mitybos. Kažką komentuoti labai sunku, nes kiekviena situacija, kiekvienas nėštumas yra labai skirtingi. Lengva pasakyti: būkite fiziškai aktyvi ir maitinkitės sveikai. Tik kad ne visada pavyksta (šypsosi).
Neseniai surengėte lėšų rinkimą likimo nuskriaustiems vaikams – papasakokite apie šią akciją. Ar ji dar tęsiasi?
Labai dažnai žmonės galvoja, kad socialiniai tinklai yra blogis, o žmonės, kurie yra populiarūs juose, ieško naudos tik sau. Todėl aš kas kelis mėnesiai stengiuosi susirasti kokią nors organizaciją, kuriai renku pinigėlius. Kadangi turiu tą galimybę būti labiau išgirsta, tad kodėl ja nepasinaudojus geriems tikslams?
Vieną penktadienį gulėjau lovoje, eilinį kartą labai pykino ir čia mano akis užkliuvo už akcijos, kur žmonės tampa ambasadoriais ir renka pinigus. Pamaniau, kodėl gi ir man neprisijungus. Greitai sugalvojau idėją, kaip galėčiau motyvuoti sekėjus (pasiūliau aukojantiesiems, kam norisi, padovanoti mano sulčiavimo programėlę arba desertų knygutę) ir susiradau fondą, kurio veikla mane iškart sujaudino. Vytauto Kernagio fondo tikslas – praskaidrinti onkologija sergančių vaikučių kasdienybę įvairiomis veiklomis.
Tuomet pabandžiau realiai įvertinti situaciją, kiek lėšų galėčiau surinkti. Svajojau apie 1000 eurų, tačiau mano lūkesčiai buvo labai smarkiai viršyti, nes vos per 5 dienas surinkome net 5000!
Šiuo metu mano tikslas pasiektas, tačiau fondui aukų, palaikymo ir pagalbos reikia ištisus metus. Esu labai dėkinga savo šeimai, draugams, tinklaraštininkėms, nes visi ne tik prisidėjo, bet ir skleidė žinią per visus socialinius tinklus. Tai va, kai esi sąmoningas – socialiniai tinklai yra nuostabus dalykas.
Kūdikio laukiate pavasarį, o kokie dar darbai numatyti šiam laikui?
Dabar su artimaisiais juokauju, kad jeigu išgyvensiu pavasarį – nusipirksiu medalį ir išsigraviruosiu (juokiasi). Šiuo metu ruošiu savo pirmąją receptų knygą, kuri turi pasirodyti pavasarį. Taip pat tai yra paskutiniai biomedicinos (dietetikos) studijų metai, tad laukia ir dvi praktikos, ir kvalifikaciniai egzaminai, ir diplominis darbas. Ir viskas – pavasarį.
Na ir dar prie viso to lieka pagimdyti – o ir jo data numatyta panašiu metu pavasarį. Su vyru juokaujame, kad svarbu viena – kad tik tos datos nesusidubliuotų. Bet gyvenimas turbūt tuo ir žavus, kad visada pateikia siurprizų (šypsosi).
Sėkmingo Jums laukimo.
