M. Mayoras ir jo kolega Didier Queloz antradienį tapo Nobelio fizikos premijos laureatais už tyrimus, padėjusius jiems atrasti egzoplanetas – už Saulės sistemos ribų esančias planetas.
„Jei kalbame apie egzoplanetas, viskas turėtų būti aišku: mes ten nemigruosime“, – naujienų agentūrai AFP Madride sakė M. Mayoras, paklaustas apie galimybę žmonijai persikelti gyventi į vieną tokių egzoplanetų.
„Šios planetos yra tiesiog gerokai per toli. Net optimistiniu atveju, atradus gyvenamą planetą visai netoli, tarkime, už kelių dešimčių šviesmečių, o tai nėra labai daug, kaimynystėje, iki ten nusigauti užtruktų pernelyg daug laiko“, – pridūrė Nobelio premijos laureatas.
„Keliaujant dabartinėmis priemonėmis, kalbėtume apie šimtus milijonų dienų (Šimtus tūkstančių metų. – ELTA). Turime rūpintis savo planeta, ji labai graži ir visiškai gyvenama“, – saugoti Žemę ragino M. Mayoras.
77-erių astrofizikas sakė jaučiantis poreikį „numarinti visus pasisakymus, neva mes galime vieną dieną persikelti į gyvenamą planetą, jei Žemėje gyvybei sąlygos nebus tinkamos“.
„Tai visiška kvailystė“, – pridūrė jis.
Pasinaudodami pačių susikurtais įrankiais, M. Mayoras ir D. Queloz 1995-ųjų spalį atrado pirmąją planetą už Saulės sistemos ribų.
Tuo metu M. Mayoras buvo Ženevos universiteto profesorius, o D. Queloz buvo jo doktorantas. Mokslininkų atradimas pradėjo tikrą revoliuciją astronomijoje. Nuo tada atrasta daugiau nei 4 tūkst. egzoplanetų.
„Tai buvo labai senas filosofinis klausimas: ar Visatoje yra kitų pasaulių?“ – aiškino M. Mayoras.
„Mes ieškome planetų, kurios yra arčiausiai mūsų, kurios gali būti panašios į Žemę. Kartu su mano kolega mes pradėjome šią planetų paiešką, mes parodėme, kad įmanoma jas tyrinėti“, – sakė astrofizikas.
M. Mayoro teigimu, kitos kartos mokslininkai turės atsakyti į klausimą, ar atrastose planetose yra gyvybė.
„Mes nežinome! Vienintelis būdas tai išsiaiškinti yra sukurti technikas, kurios leistų mums atrasti gyvybę per atstumą“, – kalbėjo Nobelio fizikos premijos laureatas.
