Meditacija ir žalioji arbata
„Paprastai keliuosi 6-tą valandą ryto. Bent 15 minučių skiriu meditacijai. Atradau ją prieš gerą pusmetį ir dabar praktikuoju tai kiekvieną rytą. Šviesiuoju metų laiku medituoju prie atviro lango, grožiuosi dangumi, debesimis, brėkštančiu rytu. Tai padeda man pasitikti dieną su šypsena. Jei neskiriu sau šių ramybės minučių ir vietoj jų renkuosi ilgiau pamiegoti, dieną pradedu išgąsdinta žadintuvo skambučio, stresuodama, dėl to greit išeinu iš pusiausvyros, imu nervintis.
Po meditacijos išgeriu puodelį mačios. Anksčiau gerdavau kavą, bet pastebėjau, kad ji man energijos suteikia trumpam, paskui jaučiuosi dar labiau pavargusi.“
Sotūs pusryčiai ir ilgas kelias į mokyklą
„Pusę septynių žadinu vaikus. Su trimis susitvarkyti nelengva, kiekvienas pabunda vis kitokios nuotaikos, ko nors neranda, ko nors nevalgo. Stengiuosi vaikams paruošti sveikus pusryčius, nors daugumai amerikiečių tai nėra būdinga – pusryčiams jie pasigriebia bananą ar bandelę, ir to užtenka. Stengiuosi, kad mano vaikai pavalgytų šilto maisto. Džiaugiuosi, kad jie mėgsta kiaušinius – tai ir sveika, ir sotu. Kartais iškepu blynelių ar išverdu košės, valgome daug vaisių, uogų, jogurtų. Žinau, kad kitąkart jie valgys tik po kokių 5 valandų, tad nenoriu, kad mokykloje sėdėtų gurgiančiais pilvais.
Pusę aštuonių vežu vaikus į mokyklą. Dukra lanko mokyklą Aukštutiniame (Uptown Manhattan), o sūnūs – Žemutiniame Manhatane (Downtown Manhattan). Kol juos nuvežu ir per spūstis grįžtu namo, užtrunku porą valandų. Per tą laiką, naudodamasi nemokamomis telefoninių pokalbių programėlėmis, spėju paplepėti su mama ir broliu.
Kalbama, kad Niujorke vairuoti automobilį yra beprotybė, bet man asmeniškai sunkiau vairuoti Vilniuje (juokiasi). Jei noriu įsukti iš šalutinio kelio ar persirikiuoti, Lietuvoje jaučiuosi kone kalta. Niujorke vairuotojai, nors ir skuba, ir pasibara, ir signalą nevengia paspaudyti, yra atlaidesni kitiems eismo dalyviams.“
Sportas, grožis, sveikata
„Grįžusi pastatau automobilį ir einu sportuoti. Sportuoju kiekvieną dieną. Mano naujausias atradimas – treniruotės su baleto atrama (barre fitness). Tai sportiniai pratimai su baleto elementais. Jie stiprina raumenis, gerina lankstumą, koordinaciją. Kas antrą dieną darau kardiotreniruotes, mėgstu šuoliukus su šokdyne, taip pat nueinu į šokių pamokas.
Visą laiką stebiu, kas nauja vyksta, ir tai išbandau. Kartais sportuoju namie, turiu pratimams atlikti skirtų gumų, svarmenis, šokdynę. Sportas man padeda išsaugoti kūną stiprų ir tvirtą. Tarp sveikatinančių favoritų – ir kelios mano mėgstamos sveikatos bei grožio procedūros.
Šiuo metu Niujorke yra madinga korėjietiška pirtis: pirmiausia joje pasikaitini, paskui pirtininkė kūną gerai nušveičia šiurkščia pirštine. Taip nušveista oda iškart atsigauna ir vėl iš naujo pradeda kvėpuoti. Darau tai kartą per mėnesį, netingiu nuvažiuoti iki Naujojo Džersio (New Jersey), kur dirba tikri korėjiečiai. Jie netgi angliškai nekalba.
Labai mėgstu veido masažą. Manau, kad jie veidui tokie pat svarbūs kaip kūnui – sportas. Mano mėgstamiausias yra vadinamasis buccal masažas. Jo metu išmaigomi veido raumenys ir kiti audiniai ne tik iš išorės, bet ir iš vidinės pusės, per burnos ertmę. Stengiuosi eiti pas masažo specialistę maždaug kas dvi savaites, – jei pavyksta išlaikyti tokį reguliarumą, matau labai akivaizdžius teigiamus rezultatus. Kartais ir pati pasimasažuoju.
Taip pat reguliariai vaikštau pas kosmetologę atlikti veido valymo ir kitų procedūrų. Neseniai išbandžiau itin veiksmingą apatinės veido dalies stangrinimo procedūrą – ultragarso terapiją (ultherapy). Jos metu audiniai veikiami dideliu karščiu ir ultragarso bangomis. Pirmieji rezultatai matyti maždaug po poros mėnesių, kai pradeda gamintis naujas kolagenas, o poveikis išlieka net iki 2-ejų metų. Procedūra tikrai veiksminga, bet skausmas toks nepakeliamas, kad nepadėjo nei vaistai nuo skausmo, nei mano vyras Angelo, laikantis mane už rankos. Šaukiau, verkiau, netgi jutau pykinimą ir nutariau, kad antrąsyk to kentėti nenorėčiau. Tikiuosi, kad greitai atsiras technologijų, kurios padės atjaunėti nepatiriant skausmo.“
Darbai ir pomėgiai
„Didžiąją dienos dalį skiriu įvairiai veiklai. Nuolat tenka dalyvauti vaikų mokykliniuose renginiuose. Tėvai Niujorke labai aktyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis. Darom labdaros akcijas, panašias į mūsų „Maisto banko“. Vaikai 2 mėnesius neša negendantį maistą, skirtą nepasiturinčioms šeimoms. Tada produktus tėvai išrūšiuoja, išvežioja į punktus, o kartais – ir šeimoms. Neseniai organizavome Knygos dieną. Tėvams tenka surasti salę, išdėlioti iki 10 tūkst. knygų, pastovėti už prekystalio.
Dabar daugiausia dėmesio skiriu naujam projektui „#skinnywantstoeat“ (liet. „Liesa mėgsta valgyti“). Tai sveiko gyvenimo būdo platforma. Pradėjau šį projektą su dviem draugėmis, nes mums pabodo stereotipai, esą lieknos moterys nuolat laikosi dietų ir nieko nevalgo. Viena iš draugių kilusi iš Lietuvos, kita – iš Meksikos, viena – architektė, kita – iš mados pasaulio, bet mus visas vienija tai, kad mėgstame gaminti ir skaniai pavalgyti.
Mano vyras žino – kai aš alkana, geriau man į akis nelįsti (juokiasi). Mes kartu ieškome įdomių parduotuvėlių, kuriose būtų galima nusipirkti kokybiškų retų produktų – tam tikros rūšies sūrio, daržovių ar mėsos. Paskui gaminame maistą. Savo atradimais bei receptais dalijamės instagrame, jutube, kuriame savo internetinį puslapį. Pradėjome tai daryti prieš pusmetį, šiuo metu turime apie 6 tūkstančius instagramo sekėjų. Ši veikla užima apie 5 ar 6 valandas. Man patinka tai, ką darau. Tikiu, kad tai gali būti naudinga kitiems žmonėms, nes įrodo, kad net ir mėgaujantis valgiu galima išlikti sveikam ir lieknam. Mėgstu skanų, kokybišką, namie gamintą maistą. Dažniausiai valgau žuvis su daržovėmis, šias itin mėgstu.
Sekmadienį pas mus – mėsos diena. Saldumynais nesižaviu, man skanesni sūrūs užkandžiai. Galbūt todėl esu tokia liekna? Be to, ir genai tokie, mano tėvai irgi nėra apkūnūs. Ilgainiui tikimės su vyru išleisti receptų knygą. Vieną – apie tai, kaip maitinti vaikus, jau esame su Angelo parašę. Mes niekada nemaitinome vaikų pusfabrikačiais iš skardinių. Nuo mažų dienų jie valgė tai, ką ir mes, todėl dabar nebūna jokių prieštaravimų, kai pamato ant stalo brokolius ar kalmarus.
Kartais, kokį kartą per mėnesį, tenka padirbėti modeliu. Pati klientų neieškau, bet jie mane vis dar susiranda.“
Vaikai devyndarbiai
„Vaikai iš mokyklos grįžta 17–18 val. Jie yra labai užimti. Alessandra lanko katalikišką mergaičių gimnaziją ir labai rimtai užsiima žirgų sportu. Lanko treniruotes apie tris kartus per savaitę, dalyvauja varžybose. Tai kol kas yra jos hobis, ir, tikiuosi, jis netaps jos darbu.
Šiaip Alessandra labai domisi medicina. Nuo mažens ji mėgdavo sukinėtis tėčio kabinete, prisirinkdavo instrumentų ir vaidindavo daktarę. Dabar ji tuo domisi dar rimčiau, tikimės, eis tėčio pėdomis. Ji dažnai ateina į ligoninę, daug diskutuoja su tėčiu apie mediciną.
Berniukai labiausiai domisi sportu. Vienas žaidžia beisbolą, kitas – futbolą. Dar lanko muziką: vienas mokosi groti gitara, kitas – saksofonu. Nors jie dvyniai, atrodo, tarsi būtų iš skirtingų planetų. Kartais juokauju, kad net du visai svetimi žmonės vienas į kitą panašesni nei Nicholas su Salvatore. Jei vienas valgo vanilinius ledus, kitas – būtinai šokoladinius. Mokslai jiems sekasi neblogai. Abu mokosi tokioje progresyvioje mokykloje, kur vieną dieną pamokos vedamos anglų, o kitą – kinų kalbomis. Jie moka kiniškai kalbėti, skaityti ir rašyti. Galima buvo rinktis antrą kalbą ispanų, bet mes apsistojome ties kinų. Ne todėl, kad tai gali būti ekonomiškai naudinga dėl augančios Kinijos galios, bet todėl, kad mokantis tokios sudėtingos kalbos dirba visai kitos smegenų dalys. Be to, rytų kalbos atveria visai kitus kultūrinius kanalus, plečia akiratį. Dabar berniukai kiniškai kalba geriau nei rusiškai. Mūsų namuose aplinka – daugiakalbė. Aš su vaikais kalbu lenkiškai ir rusiškai, Angelo mama – sicilietiškai (turėčiau sakyti „itališkai“, bet tas dialektas yra tarsi atskira kalba), mano tėvai ir auklė – lenkiškai, su draugais jie kalba angliškai, berniukai mokykloje mokosi kinų, o dukra – prancūzų kalbas.
Vaikams grįžus, visi vakarieniaujame. Vakarienę dažniausiai ruošia Angelo, jis labai mėgsta tai daryti. Po vakarienės vaikai sėda ruošti pamokų. Jų Niujorke užduodama itin daug. Dukra kartais sėdi prie pamokų iki 11-os valandos vakaro ir vis tiek nespėja visko padaryti, tad tenka keltis penktą ryto, kad baigtų tam tikras užduotis iki mokyklos. Gal ir norėčiau jiems pagelbėti su namų darbais, bet mano kompetencijos neužtenka net pamokyti savo trečiokus sūnus matematikos... Kartais pasitelkiu jutubą, pasimokau pati ir tada jau mokau juos. Mokymosi krūviai vaikams šiame mieste yra tiesiog nežmoniški. Negana to, visi varžosi, kad jų atžalos lankytų kuo daugiau įvairių būrelių, patektų į prestižines mokyklas. Mūsų vaikai taip pat gana apkrauti, bet dėl papildomos veiklos mes su Angelo turim savo nuomonę. Mes nemanome, kad normalu lankyti po 5 būrelius ir grįžti namo 10 val. vakaro. Mums svarbiausia yra išsilavinimas, o į papildomus būrelius leidžiame, jei lieka laiko nuo mokslų.
Vyrauja nuomonė, kad Niujorkas – ne pati tinkamiausia vieta auginti vaikus, bet aš nenorėčiau su tuo sutikti. Nuostabiausia yra tai, kad jie šiame mieste kiekvieną dieną gali bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tai plečia jų akiratį, ugdo toleranciją. Čia neišsemiami meno, istorijos aruodai, gali lavintis kiekvieną minutę. Be to, vaikai nuo mažens prisitaiko gyventi didelio tempo ir aršios konkurencijos sąlygomis. Atvykę į Europą jie tiesiog negali atsistebėti, kaip lėtai čia viskas vyksta.“
Atgal į gamtą
„Penktadienio vakarą, iškart po vakarienės, važiuojame į savo ūkį. Jis yra dvi valandos kelio už Niujorko. Auginame ten viską – arklius, avis, ožkas, vištas. Turime savo daržą ir sodą, tad niekada nestokojame natūraliai išaugintų vaisių ir daržovių. Obuolių kartais prisiauginame tiek, kad dalį tenka parduoti. Mokslo metais į ūkį važiuojame tik savaitgaliais, o vasarą jame gyvename. Tiesa, Angelo pas mus gali atvažiuoti tik savaitgaliais.
Ūkis leidžia pasimėgauti lėtu gyvenimu, ramybe ir padeda atkurti ryšį su gamta, šį Niujorke lengva prarasti. Mūsų vaikai labai mėgsta leisti laiką gamtoje, jiems tai nėra nuobodu. Jie ravi daržus, augina daržoves, šeria gyvulius, dukra prižiūri arklius, berniukai renka vištų kiaušinius. Aišku, dalį vasaros vaikai praleidžia sporto stovyklose, dalyvauja įvairiose varžybose.
Man laikas ūkyje – tarsi grįžimas į vaikystę. Aš užaugau kaime, mes taip pat turėjome fermą. Būdama 7-erių metų aš be problemų galėjau nukirsti galvą vištai, ją nupešti, išmėsinėti ir išvirti. Mūsų aplinkoje tai buvo natūralu. Mano vaikai nežino, iš kur ant stalo – vištienos patiekalai. Visos mūsų vištos turi vardus, manau, būtų žiauru pasakyti, kad, tarkim, dabar jie valgo Braunę. Tad mūsų vištytės, sulaukusios tam tikro amžiaus, iškeliauja į Floridą (juokiasi). Vaikai žino, kad visi paukščiai migruoja į pietus, mato išskrendančias antis, tad kuo vištos turėtų būti kitokios?“
Pasimatymas su vyru
„Ketvirtadienio vakaras mudviem su Angelo yra pasimatymo laikas. Laikomės taisyklės tą vakarą nesikalbėti apie vaikus. Esame susituokę jau 13-a metų ir vis dar tebesu Angelo įsimylėjusi. Tiesą sakant, dabar myliu jį kur kas labiau nei tuomet, kai pradėjom kartu gyventi. Man tai pats protingiausias žmogus pasaulyje. Šiuo metu jis yra patentavęs tokią technologiją, kuri leidžia nuolat stebėti ligonį, šiam nesant prijungtam prie aparatūros laidais. Užtenka uždėti ant kūno tam tikrą mikroschemą. Manau, tai sukels tikrą revoliuciją medicinos pasaulyje.
Angelo nuolat mokosi, ir aš mokausi bei augu kartu su juo. Mes visada turime apie ką kalbėtis, nuolat juokiamės. Ir man nė kiek netrukdo tai, kad Angelo yra vyresnis už mane 18-a metų. Tiesą sakant, man visuomet patiko vyresni vyrai. Gal esu senos sielos? Šalia jaunesnių jausdavausi kaip mama, o Angelo rūpinasi manimi ir globoja, leidžia pasijusti tikra moterimi. Neįsivaizdavau, kad gali būti tokių santykių, kad įmanoma taip gerbti, mylėti ir vertinti žmogų, su kuriuo esi. Net mūsų dukra kartais klausia, kaip man pavyko rasti tokį vyrą ir ką daryti, kad ir jai taip pavyktų.“
Draugai ir kitos pramogos
„Mūsų savaitgaliai yra skirti šeimai, bet kitomis dienomis (kai neinam į pasimatymą dviese) susitinkam ir su draugais. Paprastai visi ateina pas mus, nes Angelo nuostabiai gamina, mūsų namuose – daug vietos. Kartais einam į kiną, muziejus, pavakarieniauti. Man labai patinka Metropolitano meno muziejus (trumpiau „The Met“). Jis toks didelis, kad neįmanoma per dieną apeiti, o parodos nuolat keičiamos. Galiu ten praleisti valandų valandas, mėgstu neskubėti, kone po centimetrą tyrinėti kiekvieną objektą.
Mėgstu Gugenheimo muziejų. Meno požiūriu Niujorkas labai turtingas – daug galerijų, parodų, spektaklių, koncertų. Restoranams esu gana lojali. Jei išsirenku kokį nors mėgstamą patiekalą, paprastai valgau tik jį, nesu linkusi eksperimentuoti. Vienas mėgiamiausių man yra sicilietiškos virtuvės restoranas „Piccola Cucina Osteria Siciliana“ Soho rajone. Priešingai nei daugumoje itališkų restoranų, šiame visada gali išbandyti ką nors nauja, čia makaronai gaminami tiesiog tau prieš akis, jie yra kaskart kitokie ir nuostabiai skanūs.
Į drabužių parduotuves užsuku vis rečiau. Man patinka parduotuvė „Kirma Zabete“, čia yra tokių prekių ženklų, kurių nėra kitur, o tas, kas užsako kolekcijas, turi nuostabų stiliaus pojūtį. Dažniausiai apsiperku internetu – tai kur kas greičiau ir pigiau. Batus, kurie parduotuvėje kainuoja 500 JAV dolerių, internete gali nusipirkti už 300. Aš mėgstu apsipirkinėti.
Man patinka derinti įvairius stilius: klasikinius drabužius – su sportiniais ar ultramadingais, pigesnius iš „H&M“ ar „Zaros“ – su prabangiais „Chanel“ ar „Christian Dior“. Man svarbiausia – geri batai ir kokybiška rankinė, o visa kita greitai keičiasi. Pabodusius drabužius išdaliju.“
Valanda prieš miegą
„Jau nuo 9 valandos vakaro negaliu sulaukti, kada vaikai eis miegoti, kad galėčiau atsigulti ir pati. Kai namie šėlsta trys padaužos, ramybės nesitikėk, visada verda gyvenimas. Kartais susipyksta ir išsivaikšto į savo kambarius, bet vos kuris nors išvažiuoja ilgesniam laikui, kiti jo pradeda ilgėtis.
Prieš miegą mėgstu paskaityti ką nors įdomaus ir atpalaiduojamo. Angelo tuo metu žiūri televizorių, o aš nelabai mėgstu. Blogos naujienos man pernelyg sugadina nuotaiką, o to, ypač prieš miegą, man visai nereikia. Žiūriu nebent serialus. Vaikams sumigus einame į lovą ir mudu su Angelo. Man labai svarbu gerai išsimiegoti, jei noriu rytą pabusti energinga ir patenkinta gyvenimu.“
Drabužiai – prekių ženklo „Nikolia“
