Tai, pasak jo, yra pamatiniai dalykai, be kurių sunkiai įsivaizduojama galimybė kurti bendrąjį gėrį. Šiomis mintimis vyskupas dalinosi Seime surengtoje konferencijoje „Gerovės valstybės link – ar geru keliu einame?“.

„Matome, kad dažnai gerovės valstybės kūrimo pagrindinė mintis būna teisingas perskirstymas, mokesčių politika ir tai yra, aišku, labai svarbi dalis. Bet, mūsų supratimu, tai yra tik dalis sprendimo. Kadangi gerovės valstybei reikalinga stiprinti tris labai svarbias sritis. Pirmiausia šeimą, nes gerovė kyla iš šeimos. Ir jeigu šeima yra darni, nereikia socialinių institucijų, kad padėtų, kai nesiseka. Tai reiškia, pačią šeimą stiprinant, stipriname visuomenę“, – pabrėžė vyskupas K. Kėvalas.

Pasak vyskupo K. Kėvalo, taip pat labai svarbu stiprinti visuomenines organizacijas.

„Nevyriausybinis sektorius yra mūsų valstybės pajėgos tvarkytis savarankiškai patiems. Tai padeda iniciatyvą, kuri kyla iš žmogaus širdies, iš bendruomeniškumo pašaukimo drauge įgyvendinti, spręsti, padėti ir tvirtinti gerovę“, – pabrėžė vyskupas K. Kėvalas.

Pasak jo, viena iš priemonių siekiant stabdyti emigraciją – smulkiojo verslo plėtra.

„Dar vienas dalykas, ką norėčiau pastebėti ir tai yra susiję su mūsų jaunimo emigracija, – tai galimybės stiprinti ir plėsti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai reiškia, kad viską turime daryti, kad jaunas protas, energija ir širdis liktų mūsų Tėvynėje. O sąlygos dirbti būtų palankios. Tiek palankios, kad nereikėtų kraštui prarasti mūsų jauno žmogaus, nes mes dabar prarandame savo vertingiausią išteklių. Tai yra daug daugiau, nei mokesčių mokėtojų pinigai, tai yra žmogus...“, – pabrėžė vyskupas K. Kėvalas.

Siekį kurti gerovės valstybę akcentuoja prezidentas Gitanas Nausėda. Pajamų nelygybė, biudžeto surinkimas, atlyginimai regionuose, Europos Sąjungos fondų lėšos ir švietimo kokybė – tai penki pagrindiniai Lietuvoje siekiamos sukurti gerovės valstybės rodikliai, kuriais dar kandidatuodamas į prezidentus G. Nausėda sakė yra pasiryžęs remtis.