Fakto, kad į „Metų knygos rinkimų 2019“ penketuką neįtraukta šiuo metu perkamiausiųjų sąrašuose esanti Kristinos Sabaliauskaitės dilogijos „Petro imperatorė“ I dalis, kontekste labai aktualiai skamba spalio „Moters“ žurnale esančiame interviu rašytojos išsakyta mintis, kad dažnai buitinis, šliaužiantis, nepastebimai įsiėdantis mizoginizmas yra nukreiptas prieš tuos, kurie gyvena kaip nori ir kaip išmano.

Kultūros ministrės postą neseniai palikusios Lianos Ruokytės-Jonsson idealas taip pat yra laisvas žmogus. Jaunosios kartos aktorei Paulinai Taujanskaitei laisvė būti savimi yra nepasiduoti šiandienos efektyvumo, produktyvumo madai, plaukikei Ugnei Mažutaitytei – nesitaikstyti su sporto pasaulyje pasitaikančiomis patyčiomis... Arba... elgtis sutariant su savimi. O kai sutari su savimi, pasak filosofo Kęsto Kirtiklio, įgytos ramybės, savotiško nemirtingumo, niekas nepajėgs sudrumsti.

Viršelio herojė

Kristina Sabaliauskaitė teigia, kad visos moterys, kurios skaitė (net ir tos, kurios turi gana tvirtas pozicijas gyvenime) romaną, sakė – „šiurpas eina“, „skaudėjo skaitant“, „tapatinausi“, „vietomis buvo nepakeliamai sunku skaityti, nes pataikyta į esmę“

MOTERIS

• „Paklausta, ko neleido sau rašydama dilogijos „Petro imperatorė“ I dalį, ryškiausia istorinio romano kūrėja ir skaitomiausia autorė lietuvių literatūroje Kristina Sabaliauskaitė tarė: „Neleidau sau atsipalaiduoti.“ To sau neleidau ir aš besirengdama šiam pokalbiui. Apmąstydama „Petro imperatorės“ istoriją, vis grįždavau prie mudviejų su Kristina pokalbio prieš trejus metus Varšuvoje, juodojo moterų protesto išvakarėse. Tąkart legendinėje kavinėje „Blikle“ gerdamos kavą ir valgydamos pončką su rožių džemu diskutavome apie tai, kaip vyrai visada juto ir jaučia pareigą aiškinti moterims apie jų gyvenimus ir jų kūnus. Ši diskusija tęsiasi ir šiame pokalbyje – kuriuo žvalgome naująjį, jau bestseleriu tapusį K. Sabaliauskaitės romaną“, – sako interviu autorė literatūrologė Jūratė Čerškutė.

• Iš arčiau

„Aš labai myliu gyvenimą, noriu čia ir dabar džiaugtis kiekviena, net ir sunkia, akimirka, turėti gerų žmonių oazę aplink save“, – sako Liana Ruokytė-Jonsson

MOTERIS

Neseniai kultūros ministrės postą palikusi kultūros diplomatė, literatūros vertėja, kultūros vadybininkė, aktorė Liana Ruokytė-Jonsson karjeros iššūkius priima kaip gyvenimo pamokas, padedančias skleistis asmenybei, nukreipti kūrybinę energiją į vertybiškai svarbius egzistencinius dalykus, pažaboti asmeninį egoizmą. „Bandau kuo daugiau savęs atiduoti kitiems. Mokausi būti laisvu žmogumi – toks žmogus yra mano idealas“, – sako L. Ruokytė-Jonsson žurnalistei Virginijai Majorovienei.

• Proga

Milda Ivanauskienė tvirtina puikiai suprantanti, kad tarptautinio lygio menininkams MO muziejus negali pasiūlyti tokio finansinio stimulo kaip kiti Vakarų muziejai, bet turi kitų juos pritraukti galinčių argumentų. Danielio Libeskindo pastatas – vienas svariausių

MOTERIS

į MO muziejaus pirmtaką Modernaus meno centrą kaip savanorė atėjusi Milda Ivanauskienė galiausiai tapo šios institucijos direktore. Milda vyriausiajai redaktorei Ievai Rekštytei-Matuliauskei pasakoja, kaip ją ir visą komandą grūdino pirmieji muziejaus veiklos metai, – sutikusi su pasiūlymu vadovauti MO muziejui M. Ivanauskienė dar kelis mėnesius jautė jaudulio gumulą gerklėje, turėjo išmokti daugybę naujų dalykų ir bando įsikvėpti iš minties, kad tiesiog toks yra jos gyvenimas – be skirstymo, kur darbas, o kur ne.

Atradimas

Ugnė Mažutaitytė pripažįsta vaikystėje bijojusi šokti į vandenį – į baseiną ją atlydėdavusi močiutė turėdavo įkelti į vandenį, o per pirmas varžybas net piršto pajudinti negalėjo

MOTERIS

• „Plaukikė, nacionalinė rekordininkė Ugnė Mažutaitytė, kai kalbėjomės, atliko vasaros praktiką Mičigane, mamos pusseserės fotostudijoje. Ugnė sako, kad JAV įgytos žinios ir žurnalistės priesaika laikytis tiesos žodžio jai suteikia drąsos atstovėti savo bei kitų plaukikių poziciją – nesileisti žeminamoms, nesitaikstyti su sporto pasaulyje pasitaikančiomis patyčiomis“, – teigia interviu autorė žurnalistė Virginija Majorovienė.

Pasirinkimas

Nerijus Milerius teigia, kad Audrius Mickevičius prašymą baigti filmą „Pavyzdingas elgesys“ jis įvykdė su visa komanda, ir už tai jai yra labai dėkingas

MOTERIS

• Vilniaus universiteto docentui, filosofijos daktarui, scenaristui Nerijui Mileriui vieną lapkričio rytą iš ligoninės paskambino draugas kino režisierius profesorius Audrius Mickevičius ir paprašė – jei mirs, pažadėti baigti jo filmą. Pasak N. Mileriaus, filme apie žmogžudžius ir aukas, vienatvę, atleidimą, teisingumą, bėgantį laiką nesiekta žudikų nei teisinti, nei demonizuoti. „Niekas šiame pasaulyje nėra vienprasmiška, daugiaprasmiškumas, arba dvi medalio pusės, man yra ypač svarbus dalykas“, – sako Nerijus žurnalistei Virginijai Majorovienei.

Kūnas

Treniruotės su atrama padeda atrodyti gražioms, grakščioms ir moteriškoms

MOTERIS

• „Apie treniruotes su atrama, angliškai vadinamas barre, pirmąsyk išgirdau kalbėdamasi su Niujorke gyvenančiu supermodeliu Svetlana Griaznova. Pasirodo, tai – viena madingiausių (ypač – Niujorke, Los Andžele ir San Fransiske) pastaruoju metu sporto tendencijų. Jos išties nėra tokios alinamos kaip jėgos, funkcinės ar treniruojančios širdį. Kita vertus, nėra ir pernelyg lengvos“, – sako treniruotę išbandžiusi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.

Sveikata

Prilašinti organizmą skysčių gali būti pavojinga – tai didelė apkrova inkstams, gali sukelti ir plaučių, smegenų edemą

MOTERIS

• Dar viena pastarojo meto madų – lašinės. Vieni taip stiprina organizmą vitaminų dozėmis, kiti bėga nuo gresiančio peršalimo, treti bando atkurti prarastus skysčius po ilgo skrydžio. Šį būdą, kaip papildomą sveikatinimo priemonę, mėgsta nemažai mūsų pramogų pasaulio žvaigždžių, verslininkių ir studentų. Ar iš tikrųjų užpuolus virusams, išsekus nuo sunkaus darbo, pajutus vitaminų trūkumą, nuovargį, galvos skausmą ar pritrūkus energijos, tereikia susilašinti specialiai parinkto tirpalo ir visos problemos bus išspręstos, aiškinasi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.

Psichosalonas

Gabūs vaikai dažniau yra nerimastingesni negu kiti vaikai, jautresni, linkę į perfekcionizmą ir savikritiką, jaučiasi brandesni už savo bendraamžius, mėgsta ieškoti teisybės ir taisyti kitus

MOTERIS

• Atrodytų, kad auginti išskirtinių gabumų vaiką tėvams turėtų būti pati didžiausia laimė, tačiau kartu

su šia dovana tiek tėvai, tiek vaiko mokytojai gauna ir didžiulės atsakomybės naštą. Kad šis lobis būtų atrastas ir tinkamai panaudotas, tenka skirti nemažai laiko ir pastangų. Į tai, kaip atpažinti gabų vaiką ir kaip elgtis tėvams, kad jų atžalos žvaigždė neužgestų, gilinasi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.

Laisvos minties ilgėjančiais rudens vakarais!