Prieš kelerius metus ji su gera drauge Irina nusprendė pradėti šį verslą, o šiuo metu jau gali džiaugtis vis augančiu klientų skaičiumi ir mylimu darbu.
Nelengva pradžia
Dar augindama savo vaikus Nijolė svarstė, kad šiems užaugus norėtų imtis kokios nors veiklos. „Minčių turėjau įvairių – nuo sveikuoliškos kavinukės, paslaugų sferos iki mažos krautuvėlės“, – pasakoja moteris.
Laisvu metu pasišnekučiuodavo su drauge Irina ir kartu pasvajodavo apie bendrą verslą. Vieną dieną moterys nusprendė įgyvendinti porceliano dekoravimo idėją, kuri buvo itin artima Irinai. Ji – profesionali dekoruotoja, todėl pamokė ir draugę šio darbo subtilybių. Inžinerijos studijas baigusi Nijolė neslepia – menas visada jai buvo artimas.
Verslo pradžioje menininkių galvose kirbėjo daugybė minčių: kokius piešinius rinktis, kokios formos ir kokie indai bus paklausūs, ar kaina neišgąsdins pirkėjų ir galiausiai – ar žmonės domėsis jų darbais.
Baimė kiek sumažėjo Nijolei su vyru sudalyvavus pirmoje mugėje, kurioje žmonės džiaugėsi matydami menininkių indus, gyrė juos ir pirko. Moteris įdėmiai klausėsi pirkėjų pageidavimų, norų, pastabų.
Verslui reikėjo reklamos, todėl buvo sukurtas puslapis socialiniame tinkle. Visgi gerbėjai neplūdo taip smarkai, kaip norėjosi, tad draugės nutarė surengti konkursų, kurie sėkmingai padėjo auginti sekėjų gretas ir sulaukti užklausų apie gaminius. „Grįžusi iš dirbtuvių iki vėlyvos nakties atsakinėdavau į laiškus, ryte pakuodavau siuntas. Taip per kelerius metus sekėjų skaičius viršijo 20 tūkstančių“, – teigia „ARTimi. Porcelianas“ įkūrėja.
Unikalūs darbai
Kiekvienas įmonėje gaminamas daiktas išskirtinis, nes dekoruojant nenaudojami lipdukai, todėl nebūna visiškai identiškų piešinių. Įvairius porceliano indus dekoruojanti Nijolė pastebi, kad žmonėms patinka, jei į puodelio vidų būna kas nors įpiešta, pavyzdžiui, „įkritusi“ uogytė. Pašnekovė neslepia, kad idėjų, ką piešti, kartais randa visai atsitiktinai – tarkime, nuvykus į viešbutį ir išvydus piešinį ant užuolaidos. Tai tampa puikia puošybos idėja, kurią tereikia išpildyti. Įvairių idėjų pasiūlo ir patys klientai.
Menininkės dažnai tariasi, ką sukurti naujo. „Kūryba yra laisvė, kai gali būti savimi ir tai išreikšti plunksna, teptuku. Tariamės, kaip geriau gaminys atrodys, kokias spalvas naudoti, ar palikti grafikos piešinį, kuo puošti – auksu ar platina. Ir, be abejo, visada galvojame apie žmogų, kuris iš puodelio gers, dubenėlio ar lėkštutės valgys“. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sugalvoti piešiniai nebūna paklausūs.
Nijolė neslepia, kad vienas sudėtingesnių uždavinių yra kurti individualius užsakymus, nes nėra paprasta kliento norus perkelti ant indų. Tokiu atveju būtina iki smulkmenų išsiklausinėti, kokia yra asmens vizija. „Šitie darbai atima daug laiko, todėl individualius užsakymus retai priimame“, – atskleidžia Nijolė.
Gaminiai – įvairaus amžiaus žmonėms
Moterų rankomis kuriami gaminiai tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dažnai jie tampa įvairių progų, tokių kaip vestuvės, krikštynos, gimtadienis dovanomis ir keliauja po visą pasaulį. Nijolė pasakoja turinti klientę – garbingo amžiaus inteligentišką močiutę, kuri užsako indus su savo vaikų, anūkų, draugių ar kaimynių vardais. „Ji labai džiaugiasi, kai gavę tokią asmeninę dovanėlę visi būna maloniai nustebę ir dėkoja. Moteris papasakoja, kaip kas reagavo, o jos akyse – džiaugsmas“, – teigia pašnekovė.
Menininkėms be galo malonu skaityti teigiamus klientų atsiliepimus, gerus įvertinimus, padėkas ir linkėjimus. O geriausias darbo įvertinimas – kai klientai sugrįžta vėl ir vėl.
Tuos, kas turi idėjų, ir nori kurti savo verslą, tačiau nedrįsta, menininkė drąsina nebijoti – nesvarbu, koks amžius ir kokį darbą dirbo iki šiol. „Nesakau, kad bus lengva pradžia – jausite miego trūkumą, bus abejojančių jūsų sėkme, bet tikėkite tuo, ką darote, ir pasiseks. Net jei nepasiseks iškart, juk yra galimybė viską keisti – nesėkmes priimkite kaip gerą pamoką. Savas verslas yra didelis, nuolatinis darbas ir didelis džiaugsmas, kai pasieki laukiamą rezultatą“, – šypsosi N. Kirlienė.
