Kalbamės su Laura Prievelyte-Jukne ir Migle Makuškaite, „zero waste“ parduotuvės “Urban Earth Lovers” įkūrėjomis. Jos atsako į klausimus ir dalinasi patarimais, kaip išvengti perteklinio drabužių pirkimo bei visada atrodyti stilingai.
Minimalistinė kapsulinė spinta, kas tai?
Perkrautoje spintoje sunku matyti visus turimus daiktus ir galimus jų derinius. Dažnam iš mūsų vis trūksta laiko, todėl savaitė po savaitės rengiamės tais pačiais ar panašiais drabužiais. Spinta lūžta, tačiau atsistojus prie veidrodžio atrodo, kad neturi ką apsirengti.
Drabužius derinant kapsulės principu, kiekvienas daiktas kruopščiai atrenkamas ir dera tarpusavyje. Spintoje drabužiai kabinami taip, kad būtų vienodai matomi. Todėl viena pakaba skiriama vienam daiktui.
Minimalistinę kapsulinę spintą sudaro baigtinis drabužių skaičius, iš kurių galima sukurti skirtingus aprangos variantus. Svarbu, kad jie visi tarpusavyje dera stilistiškai ir spalviškai. Mano spintą sudaro 30-40 daiktų, įskaitant lauko drabužius, batus ir aksesuarus. Pasirinkus kokybiškus ir nesensatančio dizaino darbužius tokia kapsulė gali tarnauti kelis metus.
Sukurti minimalistinę spintą nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Sudėtingiau atsispirti išpardavimams ir greitos mados parduotuvėms, kurie žada greitą pasitenkinimą ir trokštamą įvaizdį, tačiau dažniausiai sukuria netvarką mūsų spintoje ir plonina piniginę.
Dažnai nauju drabužiu norisi pakelti sau nuotaiką, palepinti save, tarsi kompensuoti laiką, kurio negalime sau skirti. Tokiais atvejais užėjus į parduotuvę galima pasimatuoti trokštamą drabužį, tačiau neskubėti jo pirkti. Jei po kelių dienų drabužio vis dar norisi ir jis atitinka kapsulinės spintos konceptą, galima įsigyti.
Tvarkantis spintą mūsų išmesti daiktai, deja, niekur nedingsta. Todėl nusprendus sumažinti jų kiekį labai svarbu tai daryti atsakingai – rūšiuoti, aukoti, dovanoti arba prikelti naujam gyvenimui.
Ar privalumas pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse, o galbūt turite savo mėgstamų mados kūrėjų, kurie suderina kūrybinius procesus ir tausoja gamtą?
Ieškant tvaresnės drabužių spintos verta atsižvelgti į kelis aspektus. Galima rinktis natūralius ir ekologiškus audinius kaip medvilnė, linas ar kanapių pluoštas. Vengti drabužių ir aksesuarų iš gyvūnų odos bei kailio. Domėtis, kas, kur ir kaip pagamino mus sužavėjusį drabužį. Atrasti batus, rankines ir aksesuarus iš perdirbtų medžiagų. Pirkti iš antrų rankų – tai padeda sutaupyti ir taip galima rasti itin kokybiškų laimikių.
Deriname skirtingus tvarios mados principus. Perkame rečiau, bet itin kokybiškus ir tikrai patinkančius daiktus. Mėgstame lėtai ir etiškai gaminamus lietuvių kūrėjų darbus. Vienas iš tokių atradimų – „Tata paper“ rankinės ir kuprinės iš plaunamo popieriaus. Taip pat lietuvių kurti tvarūs marškinėliai „Urban Yoga Stories“, „Useless“, „Another Unicorn“. Neseniai atradome drabužių ir batų taisymo paslaugas. Suplyšus daiktui neskubame jo išmesti ar paaukoti, pirmiau bandome sutaisyti. Pavyzdžiui, Vilniuje senus kedus atnaujina „Sneaker Spot“ komanda.
Jūsų gyvenime kapsulinės spintos principas derinant aprangą atsirado natūraliai, ar visgi tai buvo planuotas sprendimas?
Laura: Minimalsitinė kapsulinė spinta tikriausiai vienas sėkmingiausių mano tvarios gyvensenos eksperimentų. Šiandien mano spintą sudaro 30-40 daiktų, neįskaitant apatinio trikotažo, sportinės aprangos, vestuvinio žiedo. Man patinka skaičiuoti savo turimus daiktus, tai man primena, kad esu už juos atsakinga.
Kad turiu per daug, suvokiau vienos kelionės metu. Pasirodo, kad iš didžiulio lagamino prikimšto drabužių, batų ir papuošalų, skirtų „o jeigu“ progoms, aš naudojau tik 20 proc. Tai buvo kvaila ir brangu, kelionės metu reikėjo mokėti papildomus mokesčius už tokio dydžio lagamino transportavimą. Tuo metu pasižiūrėjau filmą „The True Cost“ (liet. „Tikroji kaina“). Filmas mane sukrėtė ir privertė susimąstyti apie greitąją madą, mūsų vartojimo mastus, aplinkosaugines, etines ir socialines problemas, kokias mūsų vartojimas sukelia.
Dabar kiekvieną dieną dėviu savo mėgstamiausius drabužius. Jaučiuosi gerai ir rytais nebekvaršinu sau galvos klausimu, kuo apsirengti. Renkuosi kokybę vietoje kiekybės, todėl ilgalaikėje perspektyvoje sutaupau laiko ir pinigų. Svarbiausia – esu patenkinta savo stiliumi.
Miglė: Mano spintos minimalizmas prasidėjo prieš maždaug trejus metus. Ieškojau internete idėjų, kaip susitvarkyti spintą ir atradau drabužių derinimą kapsulės principu. Tuomet turėjau didžiulę spintą, prikrautą nuo lubų iki grindų. Dalis drabužių man net nepatiko.
Mane sužavėjo kapsulinės spintos tvarka ir švara. Tačiau nenorėjau drastiškų sprendimų – tiesiog viską išmesti ir nusipirkti iš naujo. Atsirinkau drabužius, spalvas, stilių, kuris man tinka labiausiai, ir turėjau įsivaizdavimą, kaip mano kapsulinė spinta galėtų atrodyti. Didžioji dalis mano nemylimų drabužių nukeliavo į vaikų namus, o naujus pirkinius derinau prie naujojo įvaizdžio. Po mažiau nei metų jau džiaugiausi savo maža moduline spinta. Šiuo metu turiu labai nedaug drabužių, kurie dera tarpusavyje, yra labai prižiūrimi ir mylimi
Akivaizdu, kad drabužiai ir aksesuarai iš gyvūnų odos ir kailio yra nesuderinami su aplinkosauga, tačiau kaip vertinate gyvūlinės kilmės medžiagų imitacijas?
Renkantis drabužius ir aksesuarus vertiname kelis aspektus. Vengiame daiktų, pagamintų iš gyvūnų odos ir kailio, tačiau sintetinės medžiagos – ne visada geresnis pasirinkimas. Drabužiams, pagamintiems iš poliesterio ar kitos sintetikos, suirti gali prireikti net kelių šimtų metų, o juos skalbiant susidaro mikroplastikas, kuris per nuotekų sistemas pasiekia vandens telkinius. Tuo tarpu natūralios odos drabužių ir aksesuarų gamybai reikia daug vandens ir kitų resursų, tačiau jie tarnauja ilgai ir palyginus greit suyra. Iš antrų rankų pirktas odinis švarkelis gali būti gamtai draugiškesnis pasirinkimas nei naujas sintetinės medžiagos lietpaltis. Tuo tarpu kuprinė iš perdirbtų plastiko butelių gali būti etiškesnis pasirinkimas nei nauja odinė rankinė.
Kokios grožio rutinos reikalauja daugiausia gamtos resursų? Kaip siūlote išvengti šių rutinų ar pritaikyti alternatyvas joms?
Grožio ir higienos produktai produktai yra sukurti galvojant apie komfortą juos naudojant, todėl dažnai tai yra vienkartinio naudojimo prekės dailiose plastikinėse pakuotėse, kurioms pasibaigus perkame vėl. Dažniausiai kosmetikos pakuotės nėra rūšiuojamos, todėl patenka į sąvartynus, gamtą, vandenynus. Mūsų voniose gausu „pasislėpusio“ plastiko. Nagų lakas, akių šešėliai su blizgučiais. Tai – mikroplastikas, kuris kaipmat patenka į vandenynus, nes yra per smulkus išfiltruoti.
Negalime 100 proc. būti tikri dėl pakuotei naudojamo plastiko kokybės. Cheminės medžiagos gali sunktis į kosmetikos priemones, kurias naudojame ant savo odos. Yrantis plastikas įgauna naujų cheminių savybių, pritraukia toksinus.
Savo grožio rutinoje vengiame plastikinių pakuočių. Renkamės kietuosius šampūnus, dušo žele iškeitėme į natūralų drėkinantį muilą, naudojame ekologišką kosmetiką perdirbamose pakuotėse. Plastikinius vienkartinius skustuvus pakeitėme į stilingą metalinį skustuvą. Vietoje medvilninių makiažo padelių, kurių sudėtyje yra plastiko, renkamės daugkartinę alternatyvą. Džiaugiamės atradę ekologiškos dekoratyvinės kosmetikos produktus, kuriems pasibaigus juos galima papildyti iš naujo – taip nereikia kiekvieną kartą išmesti pakuotės.
Minimalizmas – ar tai reiškia, kad kosmetologinėms rutinoms skiriame mažesnį dėmesį, o gal jų atsisakome visai?
Mums svarbu, kad vonios kambarys būtų neperkrautas ir nesusidarytų bereikalingų atliekų, todėl vadovaujamės principu turėti tik vieną kokybišką priemonę kiekvienai sričiai. Vieną šampūną, vieną prausiklį, vieną blakstienų tušą.
Taikant minimalizmo principus grožio rutinoje atsiranda daugiau tvarkos, švaros ir laiko. Atsakingai atsirenkame priemones, skaitome sudėtį, įvertiname pakuotę. Taip mūsų kūną pasiekia sveikiausi ir naudingiausi produktai, o grožio ritualai suteikia daugiau pasitenkinimo.
Mažamečių apranga tarsi niekaip negali atitikti kapsulinės spintos principams. Ar turite konkrečių patarimų mažamečius auginančioms šeimoms?
Vaikams taip pat galima taikyti minimalizmo principus atrenkant daugiafunkcinius, tarpusavyje derančių spalvų drabužius. Labai svarbu, kad vaikai dėvėtų kuo natūralesnių medžiagų darbužius – medvilnės, lino, kanapių pluošto, geriausia nedažytus. Vaikams drabužius reikia keisti gana dažnai, todėl siūlome išbandyti daiktų dalinimosi platformas, Vilniuje organizuojami išskirtinai vaikų daiktų blusturgiai – tai ne tik ekonomiškas, bet ir tvarus pasirinkimas.
