Sugauti Giedrę Paryžiuje – šį miestą pastaruoju metu ji vadina savo namais – be galo sunku. Elektroniniuose laiškuose mirga šalių ir miestų pavadinimai – Meksika, Niujorkas, Kolumbija... Instagrame, kur modelį seka 47 tūkstančiai vartotojų, ji dalijasi naujausių garsių prekių vardų, žurnalų viršelių fotosesijų nuotraukomis, kurių autoriai yra geriausi pasaulio fotografai. Vienose Giedrė – fatališka, dramatiška moteris su ryškiu makiažu, kitose – mergaičiukė su švelnius veido bruožus įrėminančiomis besiplaikstančiomis garbanomis ir žaismingų strazdanų puošiama riesta nosimi. G. Dukauskaitė niekada nėra banali, nuobodi. Jos nuotraukos pulsuote pulsuoja stiprios, neeilinės asmenybės energija.
„Esu Paryžiuje“, – rašo ji. Šį kartą šiek tiek ilgiau – čia turės kelis darbus vienu metu, vadinasi, galės ilgiau pabūti ir su čia gyvenančiu mylimuoju Arthuru Karakoumouchianu. Sutariame susitikti vienoje Šeštosios apygardos kavinėje – netoli nuo Giedrės namų. Pamatau ateinančią. Beveik nepasidažiusi, su paprastu žalsvu vintažiniu švarku, juodu vintažiniu golfu, margomis kelnėmis ir tokio pat rašto batais, – ji išsiskiria iš klasikinės šio rajono paryžiečių minios. „Laisva, tikra ir labai drąsi asmenybė“, – pamanau.
Štai sėdi priešais – dar gražesnė negu nuotraukose. Įsižiūriu į jos tobulus klasikinius veido bruožus ir negaliu patikėti, kad šiai moteriai – jau trisdešimt, nes atrodo tokia jauna! Giedrė ką tik nusileido iš Niujorko, o veide nematyti jokio nuovargio. Užsisako makaronų su pomidorų padažu, atsiprašo, kad yra išalkusi. „Man labai patinka tai, ką darau, kuo gyvenu, – sako karjeros aukštumas pasiekusi moteris. – Tačiau jaučiu, kad artėja permainų laikas.“
Iš Slabados į Niujorką
Praėjus vos kelioms minutėms nuo pokalbio pradžios jaučiuosi taip jaukiai, tarsi būtume susitikusios ne vieną kartą. Nejuntu jokios arogancijos, nors G. Dukauskaitė puikiai žinoma mados pasaulyje, jos stilius aptarinėjamas įtakinguose mados portaluose. „Bet juk esu tiesiog mergina iš kaimo, kuri gyvena Paryžiuje, – trūkteli pečiais modelis. – Niekada neapsimetinėjau tuo, kas nesu.“ Moteris nemėgsta kalbėti apie savo įspūdingus pasiekimus. Gal dėl to jai neįdomu dalyti interviu, nebent tai būtų galimybė pakalbėti apie tai, kas tikrai svarbu, – apie planetos išsaugojimą.
Giedrė – tikras kaimo vaikas. Gamtą, žemę ji pažįsta ne iš pasakojimų ar knygų – gyveno gamtos ritmu. Kai pasakoja apie gimtąjį Raseinių rajone esantį Slabados kaimą, kuriame augo iki 18-os metų, net balsas pasikeičia. „Ilgiuosi miškų, laukų, kaimo sodybos, kvapų, – pasakoja pašnekovė. – Tėvų ūkyje buvo pora karvių, šios atsivesdavo veršiukų, laikėme kiaulių. Mes, trys seserys, mokame gaminti viską: nuo uogienės iki mėsos. Ir – jei gali nurinkti bulvių laukus ar mėžti mėšlą, gali viską, niekas nenustebins, nebus sunku.“ Prisiminimai apie gimtąsias vietas, mylimus žmones – Giedrės stiprybės šaltinis. „Kai suvokiau, kad nebegaliu gyventi kenkdama žemei, atgijo visi gyvenimo kaime prisiminimai. Ten žmonės rūpinosi gamta ir vieni kitais, mes visada rūšiavome atliekas, perdirbome produktus, – sako modelis. – Gyvendamas didmiestyje visa pamiršti. Dabar vėl noriu žinoti, iš kur yra produktai, kuriuos vartoju, ir kaip mano vartojimas veikia planetą.“
G. Dukauskaitė tvirtai žino – vieną dieną ji grįš į kaimą. Tai jiedu nuspręs kartu su Arthuru. Kol kas, kol sandoris veja sandorį, sunku pakeisti prieš dvylika metų įsisukusį gyvenimą. „Tai buvo seniai ir nebeatrodo taip įdomu“, – šypsodamasi atsako ji į klausimą, kaip mergaitei iš Slabados kaimo pavyko patekti į Niujorką. Giedrė nuėjo į modelių atranką mokykloje. „Pirmąją savo, kaip modelio, sutartį pasirašiau dėl darbo Taivane. 18-os patyriau tikrą kultūrinį šoką: šimtai žmonių, karštis, nesuvokiama bendravimo maniera. Kartu su manimi buvo vos 14-os metų mergaitė. Ji tikrai blogai jautėsi, ilgėjosi namų. Suvokiau, kad neturiu kada verkti, man reikia pasirūpinti ir ja, ir gerai atlikti savo darbą.“ Po kelių be proto ilgų fotosesijų dienų mergina nusprendė, kad modelio karjera – ne jai. „Vaikystėje daug skaičiau, mėgau rašyti, sekėsi matematika. Mokyklą baigiau su pagyrimu, tad galėjau stoti bet kur. Bet kai grįžau iš Taivano, agentė ėmė gundyti vykti į Niujorko mados savaitę. Pamaniau – gal bus smagu. Nors teko sunkiai dirbti, įklimpau. Matydama, kiek jėgų, energijos įdedama į tai, ką tu demonstruoji ant podiumo vos porą minučių, ir pati nori atiduoti viską, ką gali.“
Modelis pripažįsta, kad iki šiol eidama podiumu patiria sunkiai nusakomą euforiją. „Pamiršti apie nemiegotas naktis ir apie ilgas dienas. Pamiršti apie sugadintus plaukus ir odą. Apie minias žmonių, tave liečiančių dieną ir naktį. Kartais jau griūni į lovą, o tau paskambina: „Sugrįžk, dar norime pamatyti tavo demonstruotą kostiumą.“ Grįžti, nes tai yra priklausomybė“, – sako pašnekovė.
Baigusi mokyklą, Giedrė pasirašė sutartį su agentūra „Women Management“ ir persikėlė į Niujorką, čia gyveno aštuonerius metus. „Kartais pagalvoju, kas dabar būtų, jei tada būčiau neišvažiavusi. Ar gyvenčiau Vilniuje, auginčiau vaikus, dirbčiau gydytoja, o gal advokate, kaip įsivaizdavo tėvai? – svarsto moteris. – Kita vertus, jie palaikė bet kokį mano sprendimą, nes norėjo, kad būčiau laiminga. Jei turėsiu dukrą, elgsiuosi taip pat.“ Mados pasauliui moteris jaučiasi dėkinga už neįtikėtinas pažintis, galimybę keliauti, pažinti kitas kultūras, atrasti skirtingą dangaus mėlynę, smėlio spalvą, bet tas pačias idėjas, mintis. „Mano tėvai – labai šviesūs žmonės, – jaučiuosi laimėjusi loteriją, tačiau viską, ką turiu dabar, susikūriau pati“, – sako pašnekovė.
Keisti pasaulį pradėjo nuo savęs
Nuo pat karjeros pradžios G. Dukauskaitei teko daug keliauti, kartais per savaitę pabuvodavo keliuose žemynuose. „Žmonės klausdavo, kaip ištveriu laiko skirtumus, ilgus skrydžius, varginamas fotosesijas, – pasakoja Giedrė. – Net jei ir sunku, žinau, kad toks mano darbas ir kad teks jį padaryti.“ Ji pripažįsta esanti įpratusi, kad niekam neįdomu, ar esi pavargusi, ar skauda koją, – veidas neturi atspindėti nieko, tad yra išmokusi kontroliuoti išraiškas, pozas. Daug metų išlikti sudėtingoje rinkoje moteriai padeda ir charakteris. „Esu iš tų, kurios stengiasi nesureikšminti situacijos, man patinka juokauti, kurti lengvumo, žaismingumo nuotaiką. Taip užsitarnavau reputaciją, kad su manimi dirbti lengva, paprasta. Kartu tikrai žinau, ko noriu, manimi galima pasitikėti. Esu perfekcionistė, stengiuosi viską padaryti kiek įmanoma geriau“, – atvirauja modelis. Kiek save atsimena, Giedrė visada mėgo žaismę. „Man būdavo smagu pralinksminti vyresnę ir jaunesnę seseris, tėtį, – su juo esu labai artima“, – teigia pašnekovė.
Kita vertus, būna, kai nepadeda ir humoro jausmas. „Kas nors ką nors ne taip pasakė, gal pavadino stora, gal nuplaukė žadėtos viršelio ar kita fotosesijos, tada puolu į ašaras, skauda širdį, nors ir suvokiu, kad tai nėra svarbu“, – sako modelis. Giedrė pripažįsta, kad, kaip ir daugelis kolegų, nerimui ir įtampai slopinti griebdavosi lengvai po įvairių renginių pasiekiamo alkoholio. „Taip stresą malšinau kokius penkerius metus, – atvirauja ji. – Vieną dieną suvokiau, kad jei nepakeisiu gyvenimo būdo, net draugų kompanijų, nukentės ne tik mano psichika, bet ir sveikata.“
Tada modelis prisiminė, kad šeimoje ją mokė mylėti save, artimus, gerbti ir tausoti maitinančią žemę. „Mes patys renkamės, kaip gyventi ir ką palikti ateities kartoms“, – sako moteris. Ir pradėjo nuo savęs – ėmė rūpestingai rinktis produktus, juos stengiasi pirkti iš vietos ūkininkų. Jeigu eina į kavines, tai į tas, kurios bendradarbiauja su vietos gamintojais, siūlo sezoninius patiekalus. „Pakeičiau visą kosmetiką, buitines priemones, – tvirtina pašnekovė. – Baisu net pagalvoti, kiek nuodų išgarina neekologiškas valiklis, o paskui, nutekėjęs kanalizacijos vamzdžiais, dar nuodija žuvis.“ Ji stengiasi nenaudoti vienkartinių plastikinių indų, visada nešiojasi gertuvę, o namie įtaisė vandens filtrą.
Atsisakė pieno produktų, kartais paskanauja žuvų ar mėsos, bet labai retai. „Tam pačiam kiekiui jautienos išauginti reikia vidutiniškai 160 kartų daugiau žemės nei pagrindinėms augalinėms kultūroms, pavyzdžiui, bulvėms, kviečiams ar ryžiams. Ką jau kalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas – jos trigubai didesnės negu transporto, – sako modelis. – Kilogramui mėsos, kuriuo pasisotina du žmonės, išauginti anglies dioksido sunaudojama tiek pat kiek daržovėms, kuriomis galima pamaitinti dvidešimt žmonių.“ Prisimenu į instagramą įkeltą nuotrauką – Giedrė pozuoja su Prancūzijoje gaminamais ekologiškais lūpų dažais „La Bouche Rouge“, kurių pakuotėje nėra plastiko, o sudėtyje – gyvūninių riebalų, parabenų, parafino. Kai dažai baigiasi, juos galima pakeisti kitais. Nuotrauka sulaukė daug modelio sekėjų simpatijų. „Tai – mano mėgstamiausi lūpų dažai, – sako pašnekovė. – Man svarbu, kad gamintojai nenaudoja ir baisaus mikroplastiko, o šio dalelyčių yra visur: kosmetikoje, drabužiuose, netikrame kailyje, ir jis neperdirbamas.“
Giedrė labai norėtų, kad mados industrijoje atsirastų daugiau į Stellą McCartney panašių dizainerių, tvarios mados kūrėjų. „Vartotojai patys turėtų elgtis sąmoningiau – klausti kūrėjų, kaip buvo pagaminti daiktai. Tik taip padėtis gali pasikeisti, – tvirtina modelis. – Aš skatinu žmones ieškoti naudotų daiktų.“
Paklausta, ar nekyla dvejonių, kai reikia reklamuoti neekologiškus mados ir grožio produktus, G. Dukauskaitė atsako, kad tai ji laiko darbu. Aišku, mieliausi tie projektai, kurie susiję su tvaria mada. Tokia buvo prekių ženklo „H&M“ kolekcija „H&M Conscious Exclusive“, – šios reklamos veidas buvo Giedrė. „Tarp kolekcijos modelių yra iš perdirbtų žvakių pagamintų aksesuarų, iš žuvų tinklų, kitų nailono atliekų pasiūtų suknelių, – pasakoja pašnekovė. – Norėtųsi, kad tokios būtų visos kolekcijos, todėl tikiu, kad tai – tik pradžia.“
Patinka laužyti stereotipus
Prisimenu, kad tinklalapyje „Net-a-Porter.com“ pačios G. Dukauskaitės stilius buvo pavadintas eklektiška elegancija. „Tai – skonio reikalas. Nebūtinai visiems patinka mano stilius, – sako ji. – Man įdomu derinti prabangios ir greitosios mados daiktus, mėgstu unisekso stiliaus aprangą. Svarbiausia jaustis patogiai, savimi.“
Drabužius, daiktus Giedrė dažnai perka naudotus, jei turi laiko, užeina į vintažinių daiktų parduotuves. Kai pati panaudoja specialiai jai atsiųstus prekių ženklų drabužius, atiduoda kažkam kitam. „Mielai skolinuosi daiktus ir iš savo draugo spintos, – šypteli pašnekovė. – Man nepatinka, kad skirstome daiktus į vyriškus ir moteriškus. Jeigu nori nešioti vyrišką odinę striukę ar šaliką – nešiok!“ Giedrė nusistačiusi prieš bet kokius žmogaus laisvės suvaržymus. „Berniukas su lakuotais nagais ar rožine palaidine tikrai nėra baisu“, – sako moteris. Ar tolerancijos jos išmokė gyvenimas pasaulio sostinėse? „Visada tokia buvau. Man nesmagu, kai kas nors ką nors skriaudžia, – teigia modelis. – Neleidžiu net apkalbinėti šalia nesančių žmonių, jei kompanijoje kas nors pradeda tai daryti.“ Ar ji tokia pat tolerantiška konkurencijos kupiname savo darbe? „Darbo visiems užtenka, tad pavydėti nėra ko“, – šypsosi Giedrė. Ji pati nuoširdžiai palaiko lietuvių modelius, didžiuojasi jų laimėjimais. „Edita Vilkevičiūtė man yra pavyzdys. Ypač imponuoja, kaip rūpinasi šeima, draugais, dėl jų padarytų viską, – teigia pašnekovė. – Editą myliu kaip seserį.“
Tiek Giedrė, tiek Edita mados elite sukasi ne vienus metus. Ir neatrodo, kad ruoštųsi užleisti vietą jaunesniems modeliams. „Aš nesijaučiu sena, juolab kad tai – tik darbas, – juokiasi modelis. – Į daug ką dabar žiūriu tikrai paprasčiau. Jei suknelė neužsisega, nuotraukai galiu papozuoti ir su atsegta.“ Nesusireikšminti padeda ir tai, kad kurį laiką gali būti paklausios visai kitokio tipažo merginos nei, tarkim, Giedrė, tad tenka šiek tiek palaukti, pabūti antrame plane. „Dabar vėl populiarus natūralus, klasikinis moters tipas. Kai mados namų „Prada“ kūrėjų pageidavimu man buvo nukirpti plaukai, visos užsimanė tokios pat šukuosenos“, – pripažįsta G. Dukauskaitė.
Svajonės ir nauji projektai
Mano kava išgerta, o Giedrė spėjo pavalgyti. Ji atrodo pavargusi, bandau įsivaizduoti, kaip dėl to išgyventų jos mama. Modeliui šeima labai svarbi – kone kasdien susiskambina su artimaisiais, o labiausiai pasiilgsta bendrų pietų ar vakarienių, kai prie didelio stalo susėdę šeimos nariai pasakoja, kuo gyvena. Į instagramą G. Dukauskaitė kartais įdeda nuotraukų su aukštomis, lieknomis, į ją labai panašiomis seserimis. „Sesės gyvena Kaune. Vyresnė dirba barista, o jaunylė tvarko juvelyrinių dirbinių elektroninės prekybos tinklalapį, – pasakoja pašnekovė. – Jos nenorėjo dirbti modeliais – gal išgąsdino mano istorijos?“ Prisimenu, kai Lietuvos spaudoje pasirodė išverstas užsienyje publikuotas straipsnis apie Victorios Beckham akinių kolekcijos fotosesiją, žmonės audringai piktinosi kolekcijos reklamos veido G. Dukauskaitės liesumu. Žurnalistai beldėsi net į jos tėvų namus. „Nuotraukoms pozavau pasisukusi šonu – bet koks žmogus tokiu rakursu atrodo liesesnis.Nuotraukos buvo retušuotos, o mano siluetas pailgintas. Ši istorija skaudžiausia tuo, kad žurnalistai į ją įvėlė artimuosius.“
Ar tokiais atvejais nekyla minčių mesti karjerą, nors ji ir sėkminga? „Įdomiausia, kad nuo pat pradžių maniau, jog šis darbas truks neilgai, o aš galėsiu mokytis“, – šypsosi pašnekovė. Ir priduria svarstanti, ką studijuoti, kai baigs modelio karjerą. „Svajoju apie literatūros, meno studijas, – sako moteris. – Šiuo metu ypač jaučiu, kad man trūksta intelektualesnės savirealizacijos.“ Kita svajonė – tapti profesionalia dietologe. „Norėčiau daugiau žinoti apie maisto, žolelių poveikį organizmui, – sako ji. – Jei turėsiu vaikų, auginsiu veganais.“ Ar tai reiškia, kad modelis norėtų tapti mama? „Dar nežinau, ar esu pasirengusi tokiai didelei permainai, – svarsto pašnekovė. – Merginos, grįžusios ant podiumo po gimdymo praėjus vos porai savaičių, man atrodo lyg nusileidusios iš kitos planetos.“
Jei šiandien kurtų šeimą, tai tik su šešeriais metais vyresniu mylimuoju Arthuru. Dėl jo lietuvė iš Niujorko persikėlė į Paryžių. „Per trejus metus dar nepavyko prisijaukinti šio miesto – jis man atrodo šaltas, nedraugiškas, – sako G. Dukauskaitė. – Nors seniau, norėdama pailsėti nuo Niujorko, važiuodavau būtent į Paryžių.“ Arthuras Paryžiuje turi savo išskirtinių automobilių kompaniją „L‘Art de l‘Automobile“. „Automobilių pasaulis – mano draugo aistra, – pasakoja modelis. – Mašinomis Arthurą sudomino Beirute savo garažą turėjęs tėvas.“ Moteris irgi padeda savo mylimajam. „Mes kuriame išskirtinius retro stiliaus marškinėlius tiems, kurie domisi šiuo pasauliu, – automobilis juk nėra tik judėjimo priemonė. Tai – ir tobulo dizaino kūrinys, taip pat jis kelia kelionių su šeima, draugais prisiminimus“, – tvirtina moteris. Nors draugas turi automobilių kompaniją, ji pati mieliau naudojasi viešuoju transportu – taip ekologiškiau. Mėgsta vaikščioti, kartais mina dviratį, bet tik ne Paryžiuje – prisibijo autobusų.
Kuo Giedrę patraukė Arthuras? „Mes kartu nuo pat tos dienos, kai susitikome, – prisimena modelis. – Jis – ryžtingas, protingas ir stiprus žmogus. Iš tų, kurie daro, o ne kalba. Arthuras mane palaiko, skatina tobulėti, jam artima mano pasaulėjauta.“ Libane gimęs armėnų kilmės A. Karakoumouchianas su šeima nuo šalyje siautusio karo į Paryžių pabėgo, kai dar buvo vaikas. „Arthuras neprisirišęs prie vietos, mes bet kada galime palikti Paryžių, jeigu abu taip nuspręsime, – sako lietuvė. – Tiesa, jis mėgsta šilumą, tad tektų keltis į šiltesnį kraštą. Aš svajoju apie kaimą Toskanoje, tačiau abu manome, kad mums tiktų Los Andželas. Ten – kalnai, vandenynas. Be to, Amerikoje patogu gyventi – tereikia turėti pinigų. Net savo butą Niujorke pardaviau pati nebūdama mieste.“ Vis dėlto jos prieoritetinių vietų sąraše yra Lietuva, modelis turi butą Vilniuje. „Taupyti jam pradėjau nuo pirmojo honoraro, – pasakoja moteris. – Įsirengiau taip, kaip patinka, mėgstu į jį grįžti.“
Apie tai, ką išgyveno, matė, suprato, G. Dukauskaitė norėtų papasakoti savo knygoje. Neabejoju, kad taip ir padarys. Giedrė – narsi mergaitė iš kaimo, kuriai pavyko prisijaukinti pasaulį. Pavyks ir visa kita.
Keliais štrichais
Grožio paslaptis. „Veido kaukės ir odos drėkinimas.“
Pusryčiai, kurie pakelia nuotaiką. „Kapučinas su avižų pienu ir skrudinta duona su avokadais.“
Trys daiktai rankinėje. „Užrašų knygelė, ausinės ir vandens buteliukas.“
Rytas prasideda... „...nuo elektroninių laiškų, instagramo ir vandens.“
Vieta. „Nida.“
Modelis. „Angelica Houston, Kajus Valčiukas.“
Dizaineris. „Ph. Philo, M. Prada, V. Abloh.“
Moterys asmenybės. „Žemaitė, ledi Diana, A. Wintour, D. Grybauskaitė.“
Menininkas(-ė). „F. Kahlo, C. Sherman, J. Baldessari, M. K. Čiurlionis.“
Stilius. „Modernaus pasaulio gyventojos.“
Sportas. „Joga, pilatesas, važiavimas dviračiu.“
Kelionė. „Į save.“
Moto. „Tu gali!“
