Kaip seniai esate Portugalijoje? Kaip ten atsidūrėte?
Šią vasarą skaičiuosiu jau trečius metus Portugalijoje. Vis prisimenu pirmą apsilankymą. Tuo metu antrame kurse studijavau interjero dizainą ir nutariau pasinaudoti galimybe atlikti praktiką Portugalijoje – viliojo tarptautinė patirtis, pažintis su kita kultūra, kitokiu gyvenimu. Praktiką turėjau atlikti labai mažame miestelyje Torres Vedras, kuris yra netoli Lisabonos. Nieko nežinojau, net neįsivaizdavau, koks gyvenimas ten verda, ko tikėtis.
Nuomavausi kambarį su lietuve ir portugalais. Mes, lietuvės, jiems buvome kone egzotika, nes į šį miestelį turistai tiesiog neužsukdavo. Susipažinome su portugalu, kuris grodavo aplinkinių miestelių kavinėse, todėl turėjome galimybę apsilankyti ir kitur. Savaitgaliais eidavome pasivaikščioti, laipiodavome po kalnus, lankydavomės miestelio šventėse. Žinojau, kad praktika po 3 mėnesių baigsis, tad norėjau išnaudoti visas galimybes, aplankyti kuo daugiau vietų.
Tačiau kažkaip nutiko, kad Portugalijoje esate jau treti metai.
Baigusi studijas sulaukiau kvietimo dirbti ir atvykau į vieną iš Portugalijos miestų Braga. Kaip marketingo dizainerio asistentė dirbau studijoje, kuri užsiima akmens, marmuro pritaikymu interjeruose. Turėjau labai daug lūkesčių ir vilčių, tačiau jiems nebuvo lemta išsipildyti. Po metų pranešė, kad mano paslaugų jiems nebereikia, nes esu ne portugalė, ir kad jiems per daug atsakomybės turėti darbuotoją, sergančią epilepsija. Buvo apmaudu ir skaudu, niekada nemaniau, kad mano liga trukdo darbui.
Tačiau nutariau nenukabinti nosies. Susikroviau mantą ir išvykau į Porto. Šis miestas man visada patiko, jame daugiau galimybių, didesnis turizmas. Čia ieškojau darbo ir sulaukiau pasiūlymo dirbti baldų kompanijoje kaip komunikacijos dizainerė. Ten praleidau 2 metus, pasisėmiau daug žinių. Man buvo labai svarbu dirbti kūrybingoje aplinkoje, jaustis vertinamai ir įdomu stebėti, kaip mano darbai keičia visą kompanijos įvaizdį.
Ką veikiate dabar?
Tikriausiai šį savo gyvenimo etapą galėčiau įvardinti kaip labiausiai dinamišką. Visuomet sau ir kitiems sakiau, kad dirbti laisvai samdoma dizainere ir dar Portugalijoje tikrai nenorėsiu ir negalėsiu. Tačiau nutiko taip, ko man vis linkėjo draugai iš Lietuvos – „vietoj to, kad kontroliuotum viską gyvenime, paleisk ir viskas susidėlios savaime“, sakė man jie (šypsosi). Taigi, išsiuntinėjau begalę gyvenimo aprašymų ir darbų pavyzdžių. Tikriausiai visa Portugalija jau turi mano kontaktus (juokiasi). Ir vieną dieną gavau laišką, kad kompanija Porte ieško laisvai samdomo žmogaus, kuris galėtų padėti su komunikacijos dizainu, tačiau priima pusei darbo dienos. Nors dvejojau, sutikau. Šiuo metu dirbu dviejose įmonėse – nuo 14 val. esu interjero dizainerės asistentė. Dabar tikiu, kad viskas yra mano rankose, kad galiu dirbti kūrybiškai ir tiesiog tuo mėgautis.
Kuo Jus pakerėjo Portugalija? Kokias ten regite galimybes sau ir kitiems?
Norėjau įgyti tarptautinės patirties, taip pat magėjo pamatyti pačią šalį, susipažinti su kultūra, maistu. Esu didelė kavos fanė, todėl man buvo įdomu kuo daugiau sužinoti apie šį gėrimą. Tačiau, ko gero, labiausiai mane pakerėjo žmonės, jų tikrumas, nuoširdus bendravimas čia ir dabar, gebėjimas džiaugtis nedideliais dalykais. Eidami gatve jie sveikinasi su visais, nes taip įpratę. Užkalbins net jei tavęs ir nepažįsta.
Kalbant apie profesines galimybes, regiu nuolatinį tobulėjimą dizaino srityje. Yra galimybių ieškantiems vietos kūrybai, ieškant tikro, moderniu dizainu neapgaubto gyvenimo. Viskas čia tikra – architektūra, elgesys, supratimas apie paprastus dalykus.
Palyginkite Lietuvą su Portugalija: ar ten lengviau gyventi?
Portugalijoje įsidarbinimo lygis labai žemas. Kaip patys portugalai teigia, po euro įvedimo nedarbingumo lygis pakilo nežmoniškai. Todėl šalis dar iki dabar bando atsigauti ir turizmas yra viena iš išsigelbėjimo galimybių. Klimatas puikus tiek gyventi, tiek populiarią vyno pramonę vystyti.
Biurokratija yra labai paini. Jei reikia nueiti susitvarkyti dokumentų į vieną instituciją, nusiųs tave į kitą vietą, ir taip nuolat suksis ratas. Geriau rasti žmogų, kuris padėtų susigaudyti tokiuose dalykuose ar paprašyti vietinių draugų.
Šeima jiems yra labai svarbi, sekmadieniniai pietūs yra įprastas dalykas, kai susirinkę visi šeimos nariai prie vieno bendro stalo aptaria naujienas, reikalus. Daug dėmesio ir meilės veikams bei jų išsilavinimui. Portugalams nieko nėra svarbiau už šeimos ryšį, jie visuomet ras laiko paskambinti vienas kitam ir tiesiog pasidomėti kaip sekasi.
Papasakokite daugiau apie portugalus – kokie jie?
Tai spalvingi žmonės. Be galo temperamentingi ir jausmingi – jeigu kažkas nepatiks, aprėks, trenks durimis ir išeis. Tačiau jeigu kažkas pasiseka, tikriausiai laimingesnio žmogaus nerasime visame pasaulyje. Tikriausiai vien dėl temperamento randu bendrumo tarp savęs ir jų – greitai užsiplieskiu, tačiau labai greitai ir nurimstu.
Vienas iš dalykų, kuris būdingas visiems portugalams – bendravimas. Nuolatinis kalbėjimas, aptarimas, nors ir paprasčiausių dalykų, – jiems kaip oras. Moterys kalba apie šeimą, vyrai – apie futbolą. Jei norisi pritapti, reikia tiesiog pradėti šneką apie futbolą. Tačiau klausti, kuri komanda yra geresnė, pavojinga. Gali kilti netgi muštynės, jei praneši palaikąs priešininkų komandą.
Vyresni portugalai gana skeptiškai žiūri į atvykėlius, jiems baisu, kad šie sunaikins šalies paveldą, kad neliks tikrosios Portugalijos, Fado muzikos, tradicijų.
Porto esate su antrąja puse?
Šiuo metu esu vieniša. Esu tiek įsisukusi į savo darbo ritmą bei norą kurti, kad tiesiog neturiu laiko draugystėms ir pasimatymams. Prisipažinsiu, portugalai tikrai yra vieni tų, kurie gali sužavėti savo kalbėjimu, pasakojimu apie savo šalį, kultūrą, gebėjimu sakyti komplimentus. Tačiau pastebėjau, kad portugalai nėra linkę įsipareigoti. Nors šeima yra labai svarbi, vaikinai nelinkę skubėti.
Planuojate kada nors grįžti į Lietuvą?
Nors ir mėgstu planuoti kiekvieną savo gyvenimo akimirką, tačiau pasakyti, kiek laiko gyvensiu Portugalijoje, negaliu. Matyt, bus, kaip sudėlios man gyvenimas. Kol kas čia matau galimybių dirbti, kurti. Tuo pačiu jaučiu, kad noriu padirbėti ir kitose šalyse.
Lietuvą aplankau du kartus per metus, bet likti čia visam laikui neplanuoju. Mėgstu gyventi kitose šalyse, bendrauti su užsieniečiais.
Ar rekomenduotumėte lietuviams atvykti poilsio į Portugaliją?
Šis klausimas man labai patinka, nes atsakymas yra nesibaigiantis! Tikrai rekomenduoju apsilankyti Portugalijoje. Bet siūlau vengti tokių turistų pilnų kurortų kaip Faro, Algarve, Madeira. Šiuose miestuose pilna užsieniečių ir tikrosios Portugalijos nepamatysite. Siūlau vykti į sostinę Lisaboną, kurioje visko yra daug – tradicinių restoranų, spalvingos architektūros. O jei norite pamatyti labiau autentišką miestą – važiuokit į Porto. Tai miestas, kuris žavi savo aplinka, restoranų gausa, Fado muzikos vakarais.Ypač patiks maisto fanams. Pradedant jūros gėrybėmis, mėsos patiekalais ir baigiant desertais – čia rasite viso pasaulio skonius. Būtinai paskanaukite tradicinės menkės bacalhau, kuri yra ruošiama keliais būdais (bacalhau à bras, bacalhau com natas), taip pat siūlau išmėginti patiekalą, tinkamą vyrų skrandžiams – franchesinha. Tai sumuštinis su kumpiu, dešrelėmis, keliais sluoksniais sūrio, kepsniu, sūriu bei kiaušiniu ant viršaus, viskas pateikiama karštoje padažu perpildytoje lėkštėje su keptomis bulvytėmis.
Pamaloninti liks ir deserto mėgėjai. Paragaukite tradicinį pastel de nata – sluoksniuotos tešlos desertą su kremu viduje. Taip pat kruasanai, ovos molhes, ryžių pudingas, bolo de berlin, karamelės kremas ir t.t.Išbandykite juodą kavą arba kavą su pienu, ji labai tinka pietų metu. Vyno gerbėjai ras pasirinkimą iš skirtingų regionų vynų. Porto vynas yra populiariausias, bet, įspėsiu, stiprus. Portugalijoje būtinai siūlau užsukti į bažnyčias, jų interjeras įspūdingas, visus miestus puošia tradicinės rankomis tapytomis plytelės. O kur dar parkai, jūra...
Jei jau kalbame apie turistinį sezoną, ką tautiečiams rekomenduotumėte parsivežti iš Portugalijos?
Visais metų laikais iš Portugalijos siūlau parsivežti jų tradicinio vyno. taip pat parvežkite desertų, tradicinių sardinių konservų, kurie yra labai populiarūs birželio mėnesį vykstančiame Sao Joao festivalyje. Pačių atvirukų, magnetukų tikriausiai jau niekuo nebenustebinsime, bet yra specialios mažos plytelės, kurios reprezentuoja Portugalijos plyteles, puošiančias visus Porto pastatus. Jų originalus pavadinimas yra azulejos. Kiekvienas namas turi skirtingas plyteles, kurios reprezentuoja tos šeimos istoriją. Visos jos yra dekoruotos ranka, tapant kelis mėnesius, o kartais netgi metus. Tai suteikia Porto miestui išskirtinumo, spalvų gama tiesiog nesibaigianti. Todėl siūlau nupirkti tokį simbolišką akcentą artimiesiems.
Galiu patikinti – apsilankę Porto nepritrūks nei įspūdžių, nei gėrybių.
Ačiū ir sėkmės Jums.
