Bundant gamtai ir stiprėjant, ryškėjant, skaidrėjant jausmams, norisi kalbėti apie dviejų galią ir kartu pabrėžti tiek vyro, tiek moters išskirtinumą. Balandžio mėnesio „Moters“ numeryje rasite daugybę tai iliustruojančių istorijų: interviu su scenografe Indre Pačėsaite ir aktoriumi Dainiumi Kazlausku, lenktynininku Vaidotu Žala, vienuoliu Evaldu Daruliu, fotografe Neringa Rekašiūte, „Grammy“ nominantais Aleksandra ir Viliumi Kerais, verslininku ir filantropu Dmitrijumi Kanovičiumi...
Viršelio herojai
• Aktorius ir režisierius Dainius Kazlauskas savo žmoną scenografę ir kostiumų dailininkę Indrę Pačėsaitę vadina tik mažybiniu vardu – Indrute. 18-a metų kartu gyvenantys sutuoktiniai, keturiolikmečio Dominyko ir devynmečio Bernardo tėvai, žurnalistei Virginijai Majorovienei pasakoja, kad iki šiol kiekvieną dieną parašo vienas kitam po žinutę ir kartais tai padaro vienu metu. Dainius pripažįsta – kuo tikrai nenustebina savo žmonos, tai – gėlėmis, nes nemėgsta jų dovanoti. „Aš – gėlė tavo. Puokštė gėlių esu aš. Ir ji tau siunčiama kiekvieną dieną“, – sako jis. Kokia gėle vyrą laiko Indrė, sužinosite perskaitę interviu.
Atvirai
• Tokio atviro dainininko Manto Jankavičiaus interviu tikrai nebūsite skaitę. Šis kūrėjas atrodo tikras sėkmės numylėtinis – jo dainos tampa hitais, jam atitenka pagrindiniai miuziklų vaidmenys, jis dažnai matomas įvairiuose projektuose ir filmuose, yra laimingai vedęs ir turi tris vaikus. Paprastai iš pokalbių su tokiais herojais nesitiki ypatingos gelmės ir atradimų, bet visai netikėtai Mantas žurnalistei Virginijai Rimkuvienei atskleidė kitokį savo veidą.
Veikla
• „Ir įvyksta stebuklas. Lietuvių pavardės – tarp iš viso pasaulio suplaukusių įrašų kūrėjų! Tai mums – didžiulis laimėjimas. Laimėjimas – kad buvome pastebėti, įvertinti“, – sako „Grammy“ nominantai tonmeisterė Aleksandra Kerienė ir garso režisierius Vilius Keras, akustinės muzikos įrašų kompanijos „Baltic Mobile Recordings“ įkūrėjai. Stebina ir tai, kad jie buvo nominuoti už klasikinės muzikos įrašą. Kai Aleksandra ir Vilius pradėjo daryti šio žanro muzikos įrašus, daug kas vadino bepročiais. Šiandien jie dirba su pasaulinio garso klasikinės muzikos atlikėjais, orkestrais ir apie darbo su jais specifiką pasakoja žurnalistei Virginijai Majorovienei.
Mano istorija
• Stebuklą primena ir baldų dizainerės Rasos Rojienės istorija. Prieš 7-erius metus, kai jai buvo diagnozuota onkologinė liga, gydytojai prognozavo, kad gyventi liko vos keli mėnesiai. Rasa tebėra gyva, augina per tą laiką gimusį sūnų, padeda savo likimo broliams ir sesėms, atrodo švytinti, laiminga. „Mes negalime rinktis, sirgti ar ne, bet galime rinktis, kaip į tai reaguoti. Gali rinktis, ar nori savo likusias dienas verkti, ar pakilti, džiaugtis gyvenimu ir dalyti meilę“, – sako Rasa žurnalistei Virginijai Rimkuvienei.
Už kadro
• Parodyti save visiškai nuogą. Atsistoti prieš objektyvą be drabužių ir baltame lape išlieti aimanuojančią sielą. Dar padrąsinti kitas, kad nebijotų. Viena žinomiausių Lietuvos fotografių, socialinių iniciatyvų kūrėja, pilietinio judėjimo „Moterys kalba“ viena iš įkūrėjų Neringa Rekašiūtė neieško lengvų kelių. Žurnalistei Laisvei Radzevičienei menininkė tvirtina, kad jeigu tik pajunta, jog ima vegetuoti, ieško naujų iššūkių.
Praktika
• Geros laikysenos mums reikia ne tam, kad gražiau atrodytume. Tiesus stuburas, tvirti dubens dugno raumenys ir stipri diafragma pagerina savijautą labiau nei vaistai. Išmokti valdyti savo kūną padeda Lietuvoje naujas mankštinimosi būdas – terapinis metodas „Cantienica“, kurį išbandė žurnalistė Ana Treščina.
Kitas žvilgsnis
• Seksas Lietuvoje yra viena iš didžiausių tabu temų. Apie savo intymius pomėgius ar problemas neatviraujame net su artimiausiais draugais, o ką jau kalbėti apie viešumą, tačiau su tuo susijusių internetinių užklausų gausa liudija, kad ši tema mums labai įdomi ir aktuali. Pasak lyčių ir seksualinius santykius ne tik Lietuvoje, bet ir JAV tyrinėjančio sociologo dr. Artūro Tereškino, Lietuva šiuo požiūriu primena 8–9-ojo dešimtmečių Ameriką, kai po praūžusios seksualinės revoliucijos pradėta viską kontroliuoti. Skirtumas tik tas, kad pas mus seksualinės revoliucijos net nebuvo. „Seksualumas suvokiamas tik kaip gyvuliškas instinktas, kurį būtina kontroliuoti. Iš tikrųjų tai yra ir kuriamoji energija. Seksas padeda užmegzti socialinius ryšius, geriau pažinti kitą žmogų ir save. Tai legalus malonumo šaltinis, nekenkiantis nei mūsų psichikai, nei sveikatai, priešingai – stiprinantis ir viena, ir kita“, – teigia A. Tereškinas žurnalistei Virginijai Rimkuvienei.
Džiaugsmingo pavasario!
