35 metų ekonomistas tikina nesiekiąs populiarumo, tačiau gyvenimas, o tiksliau iš pasalų jį užklupusi liga, skatina viešai prabilti ir padėti kuo daugiau žmonių. „Mano misija – išsklaidyti mitus, nuginti baimes ir paraginti žmones padėti kitiems. O juk tereikia tiek nedaug,“ – moteris.lt portalui sakė šiuo metu ligoninėje gulintis vyras.

Pasiteiravus, kokio atgarsio sulaukė socialiniame tinkle išplatintas laiškas, vyras šyptelėjęs atsakė: „Išimtinai pozityvaus. O Klaipėdoje, girdėjau, kraujo centre – anšlagas“.

Linkime Vytautui sveikatos, o visus kviečiame taip pat perskaityti vyro kreipimąsi, kuris prasideda tiesiog magiškais žodžiais: „Prašau, Būk Geras.

Kartais, kad atliktum žygdarbį ir išgelbėtum žmogaus gyvybę, nebūtina šokti į gaisro liepsnas ar ledinį vandenį. Kartais tam labiau reikia net ne drąsos ar pasiryžimo, bet žinių ir tiesiog žmogiškos atjautos.

Ilgai svarsčiau, ar rašyti šį postą, nes mūsų visuomenėje nėra labai priimta viešai kalbėti apie tokias intymias sritis kaip sveikata ar juolab liga. Mūsų socialiniai tinklai pilni politinių/ visuomeninių pilietiškumo apraiškų, akademinių/ profesinių/ verslo pasiekimų ar įkvepiančių sportuojančių/ keliaujančių/ ragaujančių/ dalyvaujančių istorijų. O kalbėti apie ligas juk visai not trendy. Tol, kol tai nepaliečia mūsų ar mums artimo žmogaus.

Savo istorija nusprendžiau pasidalinti ne tam, kad sulaukčiau užuojautos ar paguodos, bet tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią problemą ir suvoktų, kad tai, kas atrodo „kažkur girdėta“, bet taip tolima ir „manęs neliečia“, gali būti visai arti, šalia.

Lygiai prieš savaitę dalyvavau šauniam visuomeniniam renginy Lietuvių tautosakos ir literatūros institute, susirašinėjau ir džiaugiausi savo „mažosios sesutės“ mentorystės programoje pasiekimais, organizavau renginį, vysčiau naujas visuomenines idėjas, derinau naujų verslų projektus ir sutartis, planavau mokslus ir keliones...

O tada atėjo trečiadienis, 13-ta... Tądien sužinojau, kad mano gyvenimas artimiausiu metu stipriai pasikeis. Tai, ką laikiau kelias savaites užsitęsusia sloga ir atsainiai „vyriškai“ gydžiausi arbatomis, kol galiausiai pradėjau gerti antibiotikus, gerokai nualino organizmo imunitetą, pro kurio plyšelį įsliūkino klastinga liga.

„Piktybinė kraujo liga“ – net ir tada diagnozė man neskambėjo kaip nuosprendis. Šią diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta 4 žmonės, daugelis jų po chemoterapijos kurso sugeba pasveikti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. „Tai ok, Daktare, koks veiksmų planas?“ – klausiu.

„Gydymas chemoterapija, kuris prasidės nedelsiant, o viskas priklausomai nuo organizmo reakcijos gali trukti ir porą metų ir t.t.“, – atsakė. Deja, man nepasisekė truputį labiau, bet apie tai sužinojau dar po poros dienų. Dėl pakitusios chromosomos pažeisti mano kaulų čiulpai, todėl man nepakaks intensyvaus chemoterapijos kurso, donorų kraujo perpylimų, reikės kaulų čiulpų transplantacijos. Tai vienintelis mano šansas gyventi.

Kas mane pažįsta, žino, kad mėgstu skaityti. Per šią savaitę perskaičiau šia tema daug. Sužinojau, kad Lietuvoje yra toks Nacionalinis negiminingų kaulų čiulpų registras, kuris priklauso ir pasauliniam tinklui. Lietuviškame registre šiuo metu užsiregistravę apie 12 000 potencialių donorų (pasauliniame – apie 30 mln.). Daug ar mažai? Tikimybė rasti tinkamą kaulų čiulpų donorą (kad iš daugelio sutaptų bent 10 svarbiausių antigenų) prilygsta loterijai. Netgi radus tinkamą donorą ir atlikus transplantaciją, sergančiojo dar laukia ilga ir sudėtinga kova už gyvybę. Bet 10 % laukiančiųjų taip ir nerandama tinkamo donoro, ir jie miršta, net negavę savo šanso.

Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, todėl ir kur kas didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą yra mūsų šalyje. Tai ne tik lemia mažesnes išlaidas valstybei, bet ir sutaupoma daug brangaus laiko, kuris itin svarbus sergantiems onkohematologinėmis ligomis.

Mes džiaugiamės savo ekonominiais pasiekimais tarptautiniuose reitinguose, po sporto pergalių vieningai traukiame „Tris milijonus“, bet sąmoningumo, solidarumo ir atjautos „reitinge“ teturime užsiregistravusių vos 12 tūkst. tautiečių (palyginimui, apie 10 mln. gyventojų turinčios Portugalijos registre yra 372 tūkst. donorų, 8 mln. gyventojų turinčio Izraelio donorystės registre užregistruota beveik 800 tūkst. donorų) – yra apie ką susimąstyti. Tiesa, aš irgi apie tokį sužinojau tik pats susidūręs su liga. Bet žinau, kad mūsų tarpe dar gajūs daugybė mitų ir baimių, susijusių su donoryste. Žmonėms tiesiog trūksta informacijos, kuri paprastai ir aiškiai išdėstyta čia: www.bukgeras.lt

Tam, kad užsiregistruotum kraujo čiulpų donorystės registre, tereikia išreikšti tokią valią ir duoti kraujo mėginį (visas klinikų sąrašas pateiktas nuorodoje aukščiau). Lietuvoje tapę kraujo čiulpų donorais šiai dienai tėra 58 žmonės. Galbūt užsiregistravęs(-usi) Tu metų metus, o gal ir išvis nesulauksi skambučio. O galbūt jo sulauksi jau po kelių savaičių ar metų – ir išgirsi, kad Tau suteikta galimybė padėti ir kažkam suteikti šansą GYVENTI.

Galbūt tai bus maža mergytė iš Šilutės, galbūt jauna mama iš Slovakijos, ar kažkieno tėtis Ispanijoje. Ir galbūt Tu niekada net nepamatysi žmogaus, kurio gyvybę išgelbėjai. Turbūt Tau valstybinių švenčių proga neįteiks „Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiaus“, bet Tu gausi patį svarbiausią – Žmogiškumo „medalį“. O galbūt (duok Dieve, kad to niekada neprireiktų!), kažkas šį šansą gyventi padovanos Tavo broliui, sesei, mamai, tėčiui, sūneliui, dukrytei, žmonai, vyrui ar mylimajam, tolimam giminaičiui ar artimam draugui. KIEKVIENAS UŽSIREGISTRAVĘS SVARBUS!

Guliu Santaros klinikose, kur praėjusią savaitę pradėjau intensyvų chemoterapijos kursą. Todėl turiu ribotas galimybes nuveikti kažką daugiau. Mane gali uždaryti tarp 4 palatos sienų, bet niekas neuždarys mano noro gyventi. Ir veikti. Nežinau, kiek dar turėsiu laiko ir jėgų, bet kol galiu, stengsiuosi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie galimybę išgelbėt gyvybes. Padarykime kartu, kad tų užsiregistravusių būtų kuo daugiau – 1000 ar 10 000, o gal dar daugiau. Ir galbūt tik kas tūkstantasis iš jų sulauks kvietimo padėti, bet net ir tai kažkam taptų 10 naujų šansų gyventi! 10 gyvybių, Žmogau! Ar gali būti kas prasmingiau?!

Ir net jeigu man nepavyks, pasitiksiu lemtį ramiai, žinodamas, kad galbūt dėl šio posto kažkas sulaukė savo šanso. Žmonių gerumas teikia man stiprybės ir vilties.

Prašau, Būk Geras: nedelsk, duok kraujo ir užsiregistruok: www.bukgeras.lt “