„Mano dienos pradžią paskelbia žadintuvas. Keliuosi labai įvairiai, tai priklauso nuo to, koks yra tos dienos planas. Mano darbas gali prasidėti ir 5-ą valandą ryto, ir 5-ą vakaro, tai priklauso nuo tos dienos fotosesijos. Bet net ir tokiais atvejais, kai fotosesija planuojama tik po pietų, kad spėčiau padaryti darbus prie kompiuterio, turiu keltis anksti ryte. Kai kuriems žmonėms keltis 9-ą ryto atrodo prabanga, bet aš darbą dažniausiai baigiu tik 9-ą ar 10-ą valandą vakaro, taigi toks kėlimosi ryte laikas man yra ankstyvas.
Nesu nei vyturys, nei pelėda. Ryte man būna labai sunku. Atsikėlusi valandą turiu paskirti tam, kad prabusčiau – be jokio streso, jokių telefono skambučių. Vakare, po darbų, taip pat jaučiuosi labai pavargusi ir 24-ą valandą jau einu miegoti. Energingiausia jaučiuosi dienos metu, tada ir dirbu greičiausiai.
Mano darbo specifika diktuoja, kad turiu griežtai suplanuoti dieną. Kitaip nieko nespėsi, pasimesi, susimaišysi ir nepadarysi darbų. Laisvai samdomam fotografui labai svarbu planuoti, svarbu organizuotumas, atsakomybė. Mano dienos būna suplanuotos valandomis ir minutėmis. Negaliu niekur vėluoti. Jei žmogus į fotosesiją vėluoja pusvalandį, aš pradedu stipriai nerimauti, nes tada griūna mano dienos planas.
Anksčiau darbus rašydavau į darbo knygelę, bet dabar ją pakeitė telefono programėlės. Kai paskambina užsakovai, žurnalų atstovai ar pati skambinu herojui, „atsiverčiu“ išmanųjį kalendorių ir matau savo užimtumą.
Geriausias būdas viską spėti – pailsėti bent vieną dieną per savaitę. Jei dirbu visą savaitę be išeiginių, tampu du ar netgi tris kartus lėtesnė. Padarau mažiau darbų. Tai natūralu, nes kūnui, galvai reikia pailsėti. Kai esu pailsėjusi, išsimiegojusi viską padariau kur kas kokybiškiau ir greičiau. Turiu daugiau jėgų. Šį būdą atradau gana vėlai, tik prieš trejus metus. Iki tol – nuo tada, kai pradėjau savo karjerą, dirbdavau be savaitgalių.
Kai nemokėjau planuoti, nemokėjau pasakyti „ne”, visą laiką visiems sakydavau „taip” ir apsikraudavau nereikalingais dalykais, tikrai nelikdavo laiko sau. Su metais išmokau pajusti savo kūną ir, jei jis reikalauja polisio, atrasti tam laiko.
Dabar savaitgaliais griežtai atsisakau dirbti. Nebent to niekaip nepavyksta suderinti su klientu. Šeštadieniais kartais tenka šiek tiek dirbti, bet sekmadienis man – šventa diena, skirta poilsiui, laikui namie, su šeima ar draugais. Kadangi mano darbas reikalauja daug judėti ir bendrauti, savaitgalį man tikra palaima su draugu praleisti ramią dieną namie, eiti pasivaikščioti, pažiūrėti filmą, pagaminti kažką skanaus ar tiesiog nieko neveikti.
Stengiuosi maitintis sveikai, bet visko nutinka. Pusryčių nevalgau, prabudusi tik išgeriu vandens ir suvalgau bananą, išgeriu kavos. Kadangi nelabai mėgstu valgyti pusryčių, pietūs yra svarbiausias mano dienos valgis. Juos valgau gan anksti – 12 valandą. Tai darau mieste, taigi renkuosi vietas, kur maistas kokybiškas. Tiesa, negaliu sakyti, kad pietus valgau visada, kartais tuo metu vyksta fotosesija ir neturiu galimybės atsitraukti, tad šį dienos valgį tenka praleisti. Jei matau, kad nespėsiu pavalgyti, stengiuosi ką nors užsisakyti telefonu iš anksto.
Mėgstu namie gamintą maistą, bet gaminu ne kasdien. Tai užima laiko, tad pati gaminu tuomet, kai mano darbo grafikas yra laisvesnis. Naktį grįžus po darbų mažiausiai norisi eiti prie puodų.
Gamindama įkvėpimo semiuosi iš Italijos, Indijos virtuvių. Mėgstu gaminti savo sugalvotus patiekalus, niekada aklai neseku receptais. Estetinis pateikimas man nėra pats svarbiausias dalykas, daug svarbiau, kad būtų skanu. Kai ką nors pagaminu ir atnešu lėkštę draugui, sakau: „Nekreipk dėmesio, bet čia labai skanu”. Jis paragauja ir visada sako: „Tikrai labai skanu.“ Net jei atrodo nekaip!
Kartais į svečius pasikviečiu šeimos narius ir jiems ką nors pagaminu, bet tai būna labai retai. Man tai kelia stresą. Esu maksimalistė, tad jei ką nors darau, turiu padaryti labai gerai. Jau geriau visiems kartu nueiti į restoraną.“
Užsakymo nr.: PT_52716
