„Nes šventės – tai metas, kai visi susirenka ir namai prisipildo juoko, šurmulio, džiaugsmo. Tai – pilnų namų jausmas. Kada gi dar taip būna išpuošti namai, jei ne per Kalėdas? Kada gi dar aplinkui skamba tiek gražios šventinės muzikos ir viskas taip blizga?“ – šypsosi aktorė.
Artėja gražiausios metų šventės. Egle, ką Jums reiškia Kalėdos?
Vaikystėje Kalėdos atrodė tokios paslaptingos ir trapios. Ir laikas taip greitai nebėgdavo kaip dabar! Kai pažvelgiu į savo sūnus – Jokūbą ir Eliją, ypač pajuntu, kaip greitai keičiasi dienos, mėnesiai, metai. Kartais taip norisi tiesiog imti ir sustabdyti akimirkas! Žinoma, aš ir dabar laukiu Kalėdų, laukiu švenčių, tik šiandien tas laukimas kiek kitoks.
Bet man patinka gyventi Kalėdų laukimu. Ypač smagus tas metas, kai visi puošiame namus, kepame visokius gardumynus ir visi namai kvepia Kalėdomis. Nepaprastai gera, kai Kūčių vakarą prie šventinio stalo susirenkame visa šeima, sukalbame maldą, padėkojame už praleistą laiką drauge ir už tai, kad turime vienas kitą. O tada visi laužiame ir dalinamės plotkelę ir ragaujame pagal senąsias tradicijas paruoštus Kūčių patiekalus.
Kalėdų rytą paprastai visi tiesiog jaukiai mėgaujamės buvimu drauge. Aš labai laukiu šių momentų, ypač dabar, kai vyresnėlis sūnus gyvena ir studijuoja Vilniuje, ir mes su Elijuku taip retai jį matome. Šventės man – tai pilnų namų jausmas. Tai metas, kai visi susirenkame ir namai prisipildo juoko, šurmulio, džiaugsmo. Kada gi dar taip būna išpuošti namai, jei ne per Kalėdas? Kada gi dar aplinkui skamba tiek gražios šventinės muzikos ir viskas taip blizga? Mano mažasis sūnus Elijas labai laukia, kada eglutę puošime, nes tik tuomet, kai eglutė papuošta, nykštukai dovanėles į kojines įdeda. Nors sūnus jau žino, kad ne nykštukai dovanas neša, tačiau vis tiek laukia ir švenčių, ir dovanėlių. Ir tai taip miela.
Kokių tradicijų laikosi jūsų šeima?
Adventas tai – pats tinkamiausias metas stabtelėti, pabūti su savimi, dar labiau atsigręžti į Dievą. Viską apmąstyti ir padėkoti Dievui už visą, ką mes turime. Beveik kiekvieną sekmadienį su šeima einame į bažnyčią. Kasdien meldžiamės ir namuose, bet bendra malda bažnyčioje yra dar stipresnė, galingesnė. Šiuo laikotarpiu labai svarbu nuodugniai peržvelgti savo sąžinę. Apmąstyti praėjusius metus, padaryti vidinę „apskaitą“. Turime suvokti, kad klaidų nėra, yra tik pamokos. Ir tik jas išmokę galime eiti į priekį. Jei neišmokstame savo pamokų, situacijos kartojasi. Privalome kasdien padaryti kažką gero. Kuo daugiau gerumo, tuo pasaulis gražesnis ir žmonės jame laimingesni!
Egle, o stebuklais tikite?
Tikiu. Kad ir kas mano gyvenime buvo nutikę, aš niekada nenustosiu tikėti žmonėmis, meile ir stebuklais. Stebuklai tikrai vyksta! Ir vyksta kiekvieną dieną. Tik reikia jais patikėti. O gyvenime visko nutinka. Ne visada palankiai susidėlioja aplinkybės, ne visada nutinka taip, kaip mums norisi. Tikiu, kad visi sunkūs momentai ir išbandymai mums skirti dėl to, kad dvasiškai augtume ir tobulėtume.
Įdomu, o kokius stebuklus prisimenate iš savo vaikystės?
Pamenu save visai mažytę. Kai visi Kūčių vakarą atvažiuodavome pas močiutę į Telšius ir susėsdavome prie didelio, pačiais gardžiausiais patiekalais nukrauto stalo, man net galva tuomet susisukdavo. Tas stalas pas močiutę man atrodė toks didelis, o aš tokia mažytė. Tuo metu mums, vaikams, jau pačios šventės atrodė tikras stebuklas. O kaip mes mokėjome džiaugtis! Išragavę visus dvylika patiekalų ir kučiukų su aguonų pienu prisivalgę, žaisdavome su pusseserėmis ir pusbroliais įvairiausius žaidimus.
Prisimenu, kad visada norėdavosi lėkti į lauką žaisti, tik tuomet žiemos buvo labai šaltos. Todėl prisirengdavome, užsimuturiuodavome, kad tik akelės iš po šalikų ir kepurių žibėdavo, ir lėkdavome čiuožinėti su rogutėmis nuo kalno. Kiek būdavo džiaugsmo ir nuoširdaus krykštavimo įkritus į pusnis!
Dabar viskas kitaip, pasaulis sukasi milžinišku greičiu, o mes bėgame, skubame dažnai nerasdami laiko pažaisti ar pakvailioti. Tempas toks, kad suplanuotiems darbams nudirbti paroje valandų pritrūksta. Ko gero, kad vienas iš tų tikrųjų stebuklų ir buvo tai, kad vaikystėje mes nežiūrėjome nei į laikrodžius, nei į telefonus, gyvenome gamtos ritmu ir buvome tokie laimingi... Mokėjome neskubėti, nuoširdžiai džiaugtis, juoktis ir mėgautis kiekviena akimirka.
Jei šiandien rašytumėte laišką Kalėdų seneliui, ko jo paprašytumėte?
Kartą labai panašų klausimą aš uždaviau savo sūnui Elijui.
- Jei žinotumei, kad Dievas išpildys viską, ko paprašysi, ko tu jo paprašytumei? Ir vaikas ilgai negalvojęs atsakė:
- Aš paprašyčiau, mamyte, kad tu niekada nemirtum. Man ir dabar suspaudžia širdį, kai atsimenu tuos jo ištartus žodžius. Ir mano noras būtų labai panašus. Paprašyčiau, kad mes visi būtume kartu ir svarbiausia, kad būtume sveiki. Kad nei laikas, nei aplinkybės mūsų neišplėštų iš vienas kito glėbio.
Kartais, keičiantis aplinkybėms, keičiasi ir aplink esantys žmonės. Žinoma, jeigu ryšiai stiprūs ir tikri, niekas jų nenutrauks, kad ir kokie atstumai mus skirtų. Galima gyventi po vienu stogu, miegoti vienoje lovoje, žiūrėti vienas kitam į akis, bet nieko nejausti. O šito nei sau, nei kitam nelinkėčiau. Aš labai myliu ir branginu visus šalia manęs esančius žmones. Todėl mano didžiausias noras, kad visiems būtų gera gyventi, kad visi būtų laimingi, nes jeigu nors kažkam iš mano artimųjų skauda, skauda ir man.
Gruodis aktoriams, renginių vedėjams labai įtemptas laikotarpis, pasidalinkite, kaip jūs palepinate save po sunkios ir įtemptos dienos, kas jums padeda atgauti jėgas?
Man šis gruodis tikrai labai darbingas. Daug spektaklių, renginių, o dar studentai – ruošiamės egzaminui. Su kolega Ramūnu Šimukausku ir mūsų spektakliu „Santuoka be įsipareigojimų“, taip pat su džiazo virtuozu Vytautu Labučiu, su kuriuo turime poezijos ir muzikos projektą „Jausmų džiazas“, keliaujame po visą Lietuvą, o šį mėnesį ypač aktyviai.
Žinoma, kai toks įtemptas laikas, nuovargis užklumpa. Aš pailsiu, kai chalatu apsisiautusi, užsimovusi šiltas vilnonines kojines ir niekur neskubėdama tiesiog galiu šmirinėti po namus. Man tai – poilsis ir atsipalaidavimas. Tada ramiai geriu arbatą, klausausi mėgstamos muzikos, guliu vonioje ar skaitau knygą. Tiesa, visai neseniai atradau audio knygas. Niekada nemaniau, kad tai gali būti taip patogu. Draugė atsiuntė Jurgos Ivanauskaitės romaną „Sapnų gaudyklė“, kadangi šios knygos dar nebuvau skaičiusi, tai dabar, dažniausiai vakarais ruošdamasi poilsiui, klausausi.
Patinka save palepinti įvairiausiomis grožio procedūromis. Visai neseniai ėmiau naudoti „Lecler“ veido kaukes. Turiu jų įvairių – drėkinančių, maitinančių, tonizuojančių ir naudoju jas atsižvelgdama į nuotaiką bei veido odos būklę. Labai atsargiai renkuosi veido odos priemones, nes veidas - mūsų vizitinė kortelė. Jei nudėvėtus batus ar suknelę galime išmesti ar atiduoti kitiems, nagus galime perlakuoti, plaukus perdažyti, net kūno trūkumus, pasitarusios su stilistais ir pasirinkusios tinkamus drabužius, galime gudriai paslėpti, tačiau veido nepaslėpsime. Ant jo matosi viskas: stresas, nuovargis, papilkėjimai, raukšlės. O aktorių veido oda ypač turi būti tausojama, nes mes juk naudojame daugiau nei įprasta grimo. Todėl aš labai atsakingai renkuosi kosmetiką. Mano bičiulės, farmacininkės Birutė Kaušilaitė ir Ineta Putnienė, sukūrė šių veido kaukių liniją. Man patinka, kad jų sukurti produktai yra natūralūs, be jokių sulfatų, parabenų.
O aš jau tokia esu – jei kažką gero atrandu, sužinau, ir man tai tikrai patinka, būtinai dalinuosi su kitais. Labai svarbu mums, moterims, puoselėti ir saugoti savo veido odą, todėl, jei tik turime laisvą minutę, padrėkinkime, pamaitinkime, atgaivinkime ją. Užsidėti kaukę trunka tik dvidešimt minučių! Tiek laiko tikrai galime sau skirti. Anksčiau, būdavo, nusivalau grimą po spektaklio ir nors verk – oda pavargusi, išsausėjusi, o dabar ramu, nes žinau, kaip ją atgaivinti.
Be kokių grožio procedūrų neįsivaizduojate savo ryto?
Kad rytas būtų žvalus ir energingas, labai svarbu, jog naktį kokybiškai išsimiegotume. O kad kokybiškai išsimiegotume, turime ne tik neprisivalgyti prieš miegą, miegoti gerai išvėdinatme kambaryje, bet dar ir pasistengti pamiršti visus dienos įspūdžius ir rūpesčius. Atrodo, tai taip elementaru, bet ar tikrai visada pavyksta?
Aš visai neseniai sužinojau, kad labai sveika miegoti ant natūralaus šilko pagalvės užvalkalo. Taip, juk šilkas nuo senų laikų labai vertinama ir brangi medžiaga, tačiau šilkinį pagalvės užvalkalą įsigijau tik dabar. Turiu ne vieną šilkinę suknelę, šilkininių naktinukų, pižamą, tačiau šilkinė pagalvė – visai kas kita, juk mano veidas ant jos kasnakt!
Aš, kaip ir daugelis, rytą pradedu nuo higieninių procedūrų. Po to aš atsigeriu šilto vandens ar vandens su citrina. Pastaruoju metu geriu šiltą vandenį su ciberžole. Ciberžolę labai mėgstu, nes tai - tikra „prieskonių karalienė“ turinti daug antioksidantų, taip pat ji pasižymi priešvirusinėmis, priešgrybėlinėmis sąvybėmis, stiprina organizmą ir imunitetą. Pusryčiams dažnai darausi kokteilį iš pusės avokado, vieno banano, chia ar sezamo sėklų, kefyro, jei turiu, keletą datulių įdedu ir tada viską mikseriu suplaku ir neskubėdama išgeriu.
Egle, ką turėtų žinoti kiekviena moteris, kuri nori atrodyti taip kaip jūs?
Jei atvirai, kaip tu jautiesi, taip tave žmonės ir priima. Nes, jei mums atrodo, kad gal mes nepakankamai gražios, nepakankamai lieknos, taip žmonės mus ir priima. Labai svarbu yra pasitikėti savimi. Jeigu aš pasitikiu savimi, einu pakelta galva, jaučiuosi graži, laiminga, žmonės tai jaučia. Niekas nepažemins, nenuliūdins, nenuvertins tavęs be tavo pačios sutikimo.
Labai svarbu, kaip mes priimame pasaulį ir reaguojame į įvairiausias situacijas, įvykius. Būna, kažkas mus nuliūdina, pasako įžeidžiantį žodį, bet juk tik mūsų apsisprendimas, kaip į tai reaguoti – priimti kito žmogaus nuotaiką, erzatį, negatyvumą ar ne. Jei aš nepriimsiu, manęs ir nepasieks nei blogos kitų mintys, nei žodžiai. Todėl kiekvienai moteriai linkiu pasitikėti savimi, klausyti savo širdies ir išmokti priimti visokiausias situacijas neeikvojant savo energijos. Turime išmokti emocijas valdyti pačios, o ne emocijoms leisti mus užvaldyti. Jei turime tvirtą stuburą ir tvirtą pamatą po kojomis, niekas mūsų iš vėžių neišmuš. Kai turi raktą – žinias, dvasines praktikas, maldą, tuomet net ir pačios nemaloniausios situacijos nebaisios.
Kas jums yra tikra moteris?
Gimti moterimi yra didžiulė dovana, nes moteris – pradžių pradžia, juk mes savo įsčiose išnešiojame ir į pasaulį paleidžiame gyvybę. Dievas mums suteikė ypatingų galių. Man tikra moteris yra ta, kuri žino savo vertę, pasitiki savimi, myli gyvenimą ir žmones, moka dalintis, spinduliuoja šviesą, šilumą ir meilę. Tikra moteris moka mylėti, paguosti, užjausti, suprasti, išklausyti.
Vienoms per gyvenimą tenka mažesnės, kitoms didesnės duobės, tačiau tikros moterys visada pakyla iš bet kokios duobės. Tikra moteris gali praeiti ugnį ir ledą, tačiau nusivalo ašaras ir vėl tiki gyvenimu, Dievu, žmonėmis ir, žinoma, savimi. Tikra moteris visada mato daugiau šviesos negu tamsos. Ji iki pat tos akimirkos, kol jos kūnas palieka šį pasaulį, tiki pasakomis, kurias girdėjo, ar pati skaitė vaikystėje ir žino, kad gyvenimas yra kupinas stebuklų!
Ar sunku jus nustebinti?
Nustebinti mane gali tik žmogaus gerumas. Tai sugraudina iki ašarų. Esu apdovanota nuostabiais žmonėmis ir kiekvieną dieną dėkoju Dievui už tai, kad aplink mane tiek daug gerų žmonių. Nuoširdžių, atvirų, išmintingų, pasiruošusių padėti, mokančių dalintis. Nepaprastas jausmas, kai žinai, kad esi ne vienas.
Patarkite, ką geriausia, Jūsų manymu, dovanoti artimiesiems Kalėdų proga?
Aš manau, geriausia dovana – stipri, graži ir įsimintina emocija. Tad dovanokime vieni kitiems šypsenas, dėmesį, sukurkime ypatingas akimirkas.
Pavyzdžiui mes kartu su maestro Vytatutu Labučiu esame sukūrę nepaprastai jautrią programą „Jausmų džiazas“. Aš skaitau gražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles, dainuoju jausmingas dainas, o Vytautas akomponuoja fortepionu, saksofonu. Jausmingas poezijos ir geros muzikos vakaras tinka visiems, nes kiekvienas tuose mano širdim atrinktuose eilėraščiuose išgirs ir pamatys savo istoriją, kiekvieną suvirpins skirtingos eilutės.
Aš esu tikra, kad geriausia dovana yra skirtas laikas – galima tiesiog būti kartu ir nesvarbu kur - namie, teatre, o gal prie jūros pasivaikščioti, kalbėti, juoktis, tylėti. Tiesiog neskubant būti kartu. Tai taip paprasta, bet džiugina.
