Savo rezidencijoje, iš kurios atsiveria vaizdas į Vilniaus rotušę, diplomatė pasakoja apie savo spalvingą profesinį kelią ir sąmoningą pasirinkimą to, kas nepažinta, neįprasta ir garantuoja iššūkius.
Gal galėtumėte papasakoti apie savo karjeros kelią? Kaip tapote diplomate?
Kai buvau jauna, niekada nemaniau, kad mane sužavės diplomatija. Tačiau dabar esu įsitikinusi, kad jei galėčiau nugyventi dar dešimt gyvenimų, rinkčiausi būtent šį darbą. Tai – sunkus ir didelius iššūkius keliantis darbas. Būtent todėl diplomatija mane ir žavi, nes šis darbas suteikia man galimybę reprezentuoti savo šalį užsienio valstybėje, kurioje esu akredituota. Tuo pat metu turiu unikalią galimybę ginti savo šalies bei valstybės, kurioje dirbu, interesus Graikijoje.
Pagrindinis mano veiklos tikslas – skatinti šių šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse. Ši mano darbo teikiama galimybė nepaliauja žavėti, nes šiuolaikiniame pasaulyje pernelyg dažnai susiduriame su agresija ir karais. Mes turime kurti tiltus, sąlygas bei galimybes suvienyti ne tik konkrečias valstybes, žmones ir žemynus, bet ir visą pasaulį. Privalome skatinti taiką pasaulyje ir žmonių gerovę. Diplomato darbas suteikia tokią galimybę.
Ar prieš tapdama Graikijos ambasadore Lietuvoje ėjote ambasadorės pareigas kitoje užsienio valstybėje? Ar galėtume papasakoti apie šią patirtį?
Savo karjerą kaip jauna diplomatė pradėjau Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Vėliau dirbau pagrindinėje „UNESCO“ būstinėje Paryžiuje. Grįžusi į Graikiją ėjau pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, vėliau mane paskyrė atstovauti šalį Europos Tarybos būstinėje Strasbūre bei Europos Parlamente. Tai buvo išskirtinis mano karjeros momentas, nes teko prisidėti prie Europos Žmogaus Teisių Teismo įkūrimo. Šis teismas suteikė kiekvienam Europos Tarybos valstybių narių piliečiui galimybę apginti savo žmogaus teises, kai teisingumo savo šalyje pasiekti nepavyksta. Pirmą kartą Europos Tarybos istorijoje, šalys narės, kurios pažeidžia žmogaus teises, galėjo būti teismo įpareigotos šiuos pažeidimus pašalinti.
Vėliau buvau paskirta Graikijos konsule ir gynybos atašė Pietų Korėjoje. Ketveri metai Seule buvo neįkainojama patirtis, nes pirmą kartą atsidūriau Azijoje. Pietų Korėja, kartu su Kinija ir Japonija, reprezentuoja ekonominio Azijos pakilimo fenomeną. Vėliau grįžau į Graikiją ir pusantrų metų dirbau Užsienio reikalų ministerijoje. Po to dirbau Graikijos ambasadoje Briuselyje ir Europos Sąjungos atstovybėje. Netrukus buvau paskirta Graikijos ambasadore Armėnijoje. Jerevane ėjau pareigas trejus metus ir turėjau galimybę susipažinti su Kaukazo regiono problematika. Galiausiai, grįžau į Atėnus ir buvau paskirta Graikijos ambasadore Lietuvoje. Labai džiaugiuosi savo sukaupta patirtimi skirtingose pasaulio šalyse.“
Kokie buvo Jūsų pirmieji įspūdžiai atvykus į Lietuvą? Ar Lietuvoje pastebėjote ką nors, kas ypatingai skirtųsi nuo Graikijos? Kas Lietuvoje Jums patiko labiausiai?
Labiausiai Lietuvoje vertinu pačią Lietuvą ir jos žmones. Atvykusi čia buvau labai maloniai nustebinta. Pirmiausia todėl, kad tai buvo mano pirmoji patirtis Baltijos šalyse. Viduržemio šalių regione Baltijos šalys neretai vertinamos kaip tolimos ir šaltos. Žinoma, Lietuva smarkiai skiriasi nuo Graikijos. Tačiau aš dievinu kitoniškumą. Pati stengiuosi būti kitokia ir nevertinu vidutinybių. Mano tikslas yra būti išskirtine. Apie tai byloja ir mano karjeros kelias. Visada rinkausi kažką išskirtinio ir egzotiško. Diplomatai dažniausiai siekia būti paskirti Paryžiuje, Londone ar Niujorke. O mane visada traukė tai, kas nepažinta ir ką galima atrasti.
Panašiai buvo ir Lietuvos atveju, nes pati kreipiausi dėl galimybės būti paskirta ambasadore būtent Lietuvoje. Lietuva yra nuostabi šalis. Mane ypatingai žavi Vilnius, nes jis labai ramus, bet nemiręs miestas. Čia verda gyvenimas, nuolat vyksta įvairūs renginiai. Tai labai įdomi šalis politiniu ir diplomatiniu požiūriu. Lietuvoje man netrūksta veiklos. Kai kurie žmonės manęs klausia, kaip galiu gyventi tokiame šaltyje. Tačiau Lietuvoje turime keturis metų laikus, ko dėl klimato kaitos jau seniai negaliu patirti Graikijoje. Jei mano prioritetas būtų puikus oras – likčiau Atėnuose. Vilniuje labai žalia ir galima jaustis saugiai. Einant ambasadorės pareigas neretai tenka rašyti ataskaitas iki paryčių. Dirbant tokiu tempu norisi pravėdinti galvą. Vilniuje gyvenu viena ir nė karto išėjusi pasivaikščioti vėlų vakarą nesijaučiau nesaugiai.
To negalėčiau pasakyti apie Briuselį. Briuselis – puikus miestas, tačiau vėlų vakarą jame nesijaučiu saugiai. Didelį įspūdį Lietuvoje taip pat paliko ir Kaunas. Tai puikus miestas su nepaprasta istorija. Mane žavi šio miesto infrastruktūra ir valdymas. Lietuva nėra tik Vilnius. Mažesniuose miestuose taip pat verda kultūrinis gyvenimas.
Klaipėda mane žavi dėl kitų priežasčių. Esu graikė, tad mano gyvenime pajūris užima ypatingą vietą. Dievinu jūrą, o Klaipėda yra vartai į jūrą. Galimybė gyventi pajūryje suteikia gyvenimui kitokią kokybę. Man taip pat patinka Palanga, kuri primena Graikijos salų kurortus. Tačiau labiausiai mane sužavėjo Nida. Kai pirmą kartą lankiausi Nidoje buvo rudens pradžia. Ten jaučiausi taip gerai, kad pasakiau sau, jog gyvendama Nidoje galėčiau parašyti dar keletą disertacijų. Daktaro laipsnį įgijau Sorbonos universitete Paryžiuje. Studijavau klasikinę filologiją. Graikijoje baigiau teisės studijas, o Harvardo universitete JAV – politikos mokslus. Man taip pat paliko įspūdį Druskininkai ir Alytus.
Tačiau stipriausias ryšys mane sieja su Vilniumi, nes čia gyvenu ir šį miestą pažįstu geriausiai. Apsilankiusi kitų dviejų Baltijos šalių sostinėse galiu pasakyti, kad Vilnius yra šauniausias miestas. Vilnius išsiskiria tuo, kad jo senamiestyje verda gyvenimas. Mes gyvename, dirbame ir nuolat vaikštome senamiestyje. Vilniaus senamiestis nėra paverstas muziejumi, kaip neretai atsitinka kitose Europos sostinėse. Nemanau, kad kultūrinis ir istorinis palikimas turi būti paverstas muziejumi. Vilniuje turime galimybę kurti šį palikimą ir juo naudotis.
Ko gyvendama Vilniuje labiausiai pasiilgstate Graikijoje? Kokie, Jūsų nuomone, yra pagrindiniai Jūsų šalies stiprybės aspektai?
Graikija man yra ypatinga šalis. Išvykdama iš Graikijos su savimi pasiimu prisiminimus apie saulę ir pajūrį. Nepaprastą dangaus mėlį ir smaragdinę jūrą. Myliu gyvenimą, aktyvų tempą, bet gyvenimo neįsivaizduoju be laisvės, saulės ir pajūrio. Šių dalykų ilgiuosi labiausiai ir prisimenu, kad ir kurioje pasaulio šalyje bebūčiau. Prieš pradėdama savo diplomatinę karjerą sugalvojau norą. Manęs nebaugino nesėslus gyvenimo būdas. Savo gyvenimą galiu sutalpinti į vieną lagaminą. Tariau sau, kad galiu dirbti bet kurioje pasaulio šalyje, bet vieną dieną dirbsiu ten, kur iš darbo kabineto lango atsivers vaizdas į jūrą. Iki šiol mano noras neišsipildė, bet esu tikra, kad jam įgyvendinti dar yra laiko.
Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie savo darbą kuriant tvarius ryšius tarp Graikijos ir Lietuvos?
Lietuvos ir Graikijos diplomatiniai ryšiai yra puikūs. Esame Europos Sąjungos ir NATO strateginiai partneriai. Mus taip pat vienija bendras nepriklausomybės siekis. Kartu su savo kolega Lietuvos ambasadoriumi Graikijoje įsipareigojome toliau stiprinti šių dviejų šalių bendradarbiavimą. Matau labai didelį tokio bendradarbiavimo potencialą.
Bendradarbiavimo plėtojimui labai svarbus turizmo sektorius. Graikijoje kasmet apsilanko per 60 tūkstančių turistų iš Lietuvos. Tai – labai žymus skaičius Graikijos turizmui. Tačiau vienas pagrindinių mano tikslų – skatinti turistus iš Graikijos atrasti Lietuvą ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus. Šiais metais dėl naujos tiesioginių skrydžių krypties, sujungusios Vilnių ir Atėnus, sulaukėme labai gerų rezultatų. Taigi Lietuvoje ženkliai išaugo turistų iš Graikijos skaičius. Lietuvoje graikus stebina sniegas lapkričio pabaigoje ir nepaprasto grožio gamta. Graikija taip pat nėra tik salos, saulė ir jūra. Žemyninė Graikija gali pasiūlyti daugybę Lietuvos turistų dar neatrastų vietų.
Kaip Graikijos ambasadorė Lietuvoje taip pat siekiu skatinti verslo ir ekonominius ryšius tarp Graikijos ir Lietuvos. 2019 metais pirmą kartą mūsų šalių istorijoje organizuojamas verslo forumas. Pastaruosius septynerius metus Graikija išgyveno labai sunkią ekonominę krizę. Tačiau dėl kiekvieno graiko solidarumo ir pasiaukojimo bei Vyriausybės ryžto įgyvendinti Europos Sąjungos rekomendacijas, mano šalis pamažu atsigauna. Šiuo metu Graikijai ypatingai svarbi tvari plėtra ir ekonominių ryšių su šalimis partnerėmis plėtojimas. Lietuva Graikijos verslą ypatingai masina dėl aukštos kokybės inovatyvių technologijų ir „FinTech“ elektroninių finansinių technologijų kūrimo. Taigi kitais metais į Lietuvoje vyksiantį verslo forumą, bendradarbiaujant su Vyriausybės agentūra „Versli Lietuva“, atvyks potencialūs investuotojai iš Graikijos. Jau turime gerosios patirties investuojant į gynybos sektorių Lietuvoje.
Lietuvos ir Graikijos verslai taip pat bendradarbiauja importuojant ir eksportuojant maisto produktus. Taigi ketiname labiau išplėtoti verslo bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Graikijos. Graikija taip pat visada išliks dėkinga Lietuvai už dalyvavimą Europos Sąjungos programoje, kuria siekta padėti Graikijai kuo greičiau įveikti ekonominį nuosmukį. Lietuva taip pat labai atsakingai prisidėjo prie pabėgėlių perkėlimo iš stovyklų Graikijoje į Lietuvą.
Lapkritį į Valdovų rūmus iš Akropolio muziejaus Atėnuose atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas. Kaip Jums kilo idėja nepriklausomybės šimtmetį švenčiančiai Lietuvai įteikti tokią dovaną? Kaip manote, ar Lietuva ir Graikija galėtų turėti naudos toliau plėtodama kultūrinius mainus?
Parinkote labai tinkamus žodžius. Tai – mano ir mano valstybės dovana valstybingumo šimtmetį šiemet mininčiai Lietuvai. Tai buvo mano asmeninė svajonė. Kad įgyvendinčiau šį tikslą dirbau nuo pat pirmos dienos, kai buvau paskirta Graikijos ambasadore Lietuvoje. Be kompromisų siekiau, kad šio marmurinio biusto paroda Lietuvoje įvyktų būtent šiais metais. Viena vertus, Akropolio muziejus yra labiausiai Atėnų demokratiją ir graikų civilizacijos bei kultūros pakilimą reprezentuojantis simbolis. Kita vertus, Valdovų rūmai yra Lietuvos valstybingumo simbolis.
Taigi nuo pat pradžių siekiau paskatinti šių dviejų muziejų bendradarbiavimą. Žinoma, kaip galite įsivaizduoti, tai toli gražu nebuvo paprasta. Reikėtų pabrėžti, kad tai buvo pirmas kartas, kai autentiškas antikinės kultūros paveldo kūrinys iškeliavo už Graikijos ribų. Dėl ypatingai aukštų saugumo reikalavimų, biusto draudimo kaina buvo labai didelė. Tačiau Valdovų rūmuose yra įdiegta viena pažangiausių saugumo sistemų Europoje. Vis dėlto, kad įgyvendinčiau savo tikslą, turėjau kiekvieną dieną tarpininkauti tarp muziejų Atėnuose ir Lietuvoje. Teko įnirtingai kovoti, o pralaimėti aš nemėgstu. Taigi nuolat įtikinėjau abi puses, ir man pavyko. Tai – didžiausias mano pasiekimas einant Graikijos ambasadorės Lietuvoje pareigas.
Akropolio muziejaus atstovai sakė, kad ši paroda yra dovana man už mano ryžtingumą. Jie iš pat pradžių suprato, kad aš esu kategoriškai apsisprendusi bet kokia kaina suorganizuoti Aristotelio biusto eksponavimą Lietuvoje. Parodos atidarymo renginys Valdovų rūmuose vyko lapkričio 16 dieną, o Aristotelio biustas Lietuvą pasiekė lapkričio 14 dieną. Sutikdama Aristotelį Valdovų rūmuose verkiau iš pasididžiavimo. Jis pirmą kartą paliko savo šalį ir atsidūrė Lietuvoje. Pirmąją naktį palikome jį miegoti vieną savo dėžėje Valdovų rūmuose. Kitą dieną nuvykome atidaryti dėžės, o atidarius ją aš susmukau nuo džiaugsmo ašarų, pasitenkinimo ir suvokimo, kad jis pagaliau čia, Lietuvoje. Taip išsipildė mano svajonė.
Aristotelio biustas Valdovų rūmuose bus eksponuojamas iki 2019 m. vasario pabaigos. Tai buvo Akropolio muziejaus ir Valdovų rūmų kultūrinių mainų pradžia. Šia proga Lietuvoje viešėjęs Akropolio muziejaus direktorius prof. dr. Dimitrios Pandermalis tikino, jog netolimoje ateityje Lietuvoje ketinama eksponuoti ir kitas antikinio Graikijos paveldo vertybes. Akropolio muziejaus ir Valdovų rūmų direktoriai dalyvavo bendrame susitikime ir dalinosi idėjomis dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo. Valdovų rūmų mokslininkai atrado, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas buvo aistringas bibliofilas, jo knygų kolekcijoje būta apie 4 000 tomų įvairių sričių veikalų, tarp jų ir Aristotelio darbų originalo (graikų) kalba bei lotyniškų vertimų.
Kodėl Lietuvai norėjote padovanoti būtent Aristotelio biusto parodą? Kuo Jus žavi šis didis mąstytojas?
Aristotelio filosofijos mokykla turėjo ryškios įtakos Vilniaus universitetui. Kovo mėnesį Mykolo Romerio universitete buvo įkurtas Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centras. Aristotelis man ir daugeliui kitų vertintojų yra vienas šiuolaikiškiausių ir moderniausių mąstytojų, kurio idėjos aktualios ir šiandien, praėjus 3000 tūkst. metų. Mane ypatingai žavi jo kritinis mąstymas ir kitoniškumas. Aristotelis yra kitoks filosofas, savo metu kalbėjęs apie iššūkius, su kuriais susiduriame ir šiandien bei mąstęs, kaip šiuos iššūkius įveikti. Taigi neatsitiktinai primygtinai norėjau, kad Lietuvoje būtų eksponuojamas būtent Aristotelio antikinis biustas. Norėčiau pakviesti visus Lietuvos žmones apsilankyti Valdovų rūmuose ir apžiūrėti ekspoziciją. Šis biustas – neįtikėtinas šedevras, atskleidžiantis Aristotelio kritinį žvilgsnį į mūsų pasaulio dalykus.
Jūsų šeima gyvena Vašingtone, turite namą Mikonos saloje. Veikiausiai kelionės užima didelę Jūsų gyvenimo dalį?
Taip, bet aš tuo mėgaujuosi. Graikų kosmopolitizmas plačiai žinomas. Svarbiausią vietą mano gyvenime užima artimieji. Mano šeima yra mano dukra, kuri yra sukūrusi savo šeimą. Esu turtingiausia pasaulyje, nes turiu dukrą, žentą ir tris anūkus. Jie įsikūrę Vašingtone ir aš stengiuosi juos kuo dažniau aplankyti. Ypatingai švenčių metu: per Kalėdas, Velykas bei vasaros atostogų metu. Nors Graikija yra idealiausia vieta vasaros atostogoms, kartais renkuosi aplankyti artimuosius Vašingtone. Dievinu leisti laiką su savo šeima.
Ką rekomenduotumėte aplankyti Graikijoje turistams iš Lietuvos? Kaip nepasiklysti Graikijos siūlomoje įvairovėje?
Graikija gali pasigirti nepaprastu gamtos grožiu. Sudėtinga išskirti konkrečias vietas. Turistams patrauklių vietų galima atrasti tiek žemyninėje šalies dalyje, tiek Graikijos salose. Graikija pasižymi nepaprasta įvairove ir skirtumais. Turime per 4 tūkstančius salų, kurios yra visiškai skirtingos. Jonijos salos labai žalios ir yra stipriai paveiktos itališkos kultūros. Štai Korfu sala man labai primena Italijos miestą Turiną.
Visiškai kitoks kraštovaizdis Kiladėse: ten labai sausa, bet vyrauja žydrai baltos spalvos. Dodekaniso salose pastebima daug venecijiečių ir Artimųjų Rytų įtakos. Visos šios salos, ypatingai Rodas, Kreta ir Korfu, nuo seno buvo kryžkele tarp skirtingų civilizacijų. Graikiją reikia atrasti pamažu. Vis dėlto, pažintį su Graikiją rekomenduočiau pradėti nuo Atėnų. Ne tik todėl, kad Atėnai yra šalies sostinė, bet ir todėl, kad Atėnuose nėra pretenzingumo. Šį miestą reikia priimti ir mylėti tokį, koks jis yra: su jo teikiamomis privilegijomis ir nepatogumais.
Gal galėtumėte papasakoti apie savo pomėgius? Pastebėjau, kad turite išskirtinį stilių.
Mėgstu klausytis muzikos ir dainuoti. Man labai patinka šokis. Dievinu teatrą, mėgstu vaidinti. Žinoma, nesu profesionalė. Teatras mane domina kaip antikinė meno forma. Tuo metu teatro vaidinimas buvo pamokslas ir tam tikra mokykla. Esu architekto dukra. Nesekiau tėvo pėdomis, nes architektūra manęs netraukė. Mano tėvas buvo nusivylęs, tačiau jis buvo plačių pažiūrų ir labai greitai suprato, kad būsiu laimingiausia, jei galėsiu daryti tai, ką noriu.
Tačiau iš tėvo paveldėjau estetikos jausmą ir meilę grožiui. Mėgstu gražius daiktus ir gerą stilių. Stengiuosi visada gražiai atrodyti ir kurti gražią aplinką. Tai man yra būtinybė. Domiuosi dizainu ir mada. Taigi netapau architekte, bet esu estetė. Man tai – gyvenimo kokybės klausimas. Svarbu ne tik gyventi, bet ir susikurti tam tikrą gyvenimo kokybę.
Artėja Kalėdų metas. Kur sutiksite gražiausias metų šventes? Ar Kalėdų papročiai Graikijoje stipriai skiriasi nuo puoselėjamų Lietuvoje?
Kalėdas sutiksiu Vašingtone su savo šeima. Kalėdas visada sutinkame čia, o Naujuosius Metus švenčiame Niujorko Times aikštėje. Kalėdų papročiai Graikijoje yra pakankamai vakarietiški. Vis dėlto, religija graikams išlieka svarbi. Esame graikų ortodoksai ir per Kalėdas lankomės bažnyčioje. Tačiau sudalyvavę pamaldose žmonės rengia vakarėlius ir leidžia laiką su artimaisiais ir draugais. Didelės šeimos susirenka prie vakarienės stalo, linksminasi, būna kartu ir stengiasi atitrūkti nuo kasdienių reikalų ir sunkumų. Graikai pradeda atsitiesti po septynerius metus trukusio ekonominio nuosmukio ir stengiasi išlaikyti pozityvumą. Gyvenimas tęsiasi ir jis yra labai gražus.
