Kūrybinė komanda, kurios aktyvus dalyvis – vienas garsiausių šalies atlikėjų Andrius Mamontovas, iš arti pažvelgs ir LRT žiūrovams papasakos, kuo gyvena Rygos, Talino ir Helsinkio lietuvių bendruomenės. „Matau labai daug noro, kad Lietuva būtų žinoma ir gerbiama pasaulyje. Užsienyje gyvenantys lietuviai kiek galėdami stengiasi garsinti Lietuvos vardą. Kalbu ne apie tuos, kurie „garsina“ blogąja prasme“, – sako žygiui pasirengęs A. Mamontovas.

Sulaukia bendruomenių susidomėjimo

6 dienos, 3 šalys, ilgas kelias sausuma, vandeniu ir nepamirštami susitikimai su pasaulio lietuviais. Visa tai laukia ciklo „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ komandos, kuri jau pasirengusi aplankyti Rygos, Talino ir Helsinkio lietuvių bendruomenes.

Pasak projekto kūrybinio vadovo A. Mamontovo, svarbiausias tikslas, kad tarp lietuvių nebeliktų skirstymo į „mes“ ir „jie“: „Mes gyvename visame pasaulyje ir tokiu būdu pasaulis priklauso mums. Esame pasaulio lietuviai. Ne „vietiniai“ ir ne „emigrantai“. Todėl šio žygio misija yra užmegzti tarp lietuvių ryšius, kurie kartais atrodo netvirti. Ir kai ateis laikas mums visiems balsuoti referendume dėl lietuviškos pilietybės išsaugojimo, neatsisakysim savo tautos žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų.“

Projekto „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ išskirtinumas yra tai, kad pačios bendruomenės jaučia stiprią motyvaciją kurti dokumentinius pasakojimus. Kaip teigia projekto prodiuseris Vladas Linauskas, iš bendruomenių sulaukiama daug kvietimų apsilankyti ir jei tik maršrutas leidžia, pas jas ir vykstama. Bendruomenės taip pat aktyviai dalyvauja kuriant turinį – siūlo TV siužetams pašnekovus, įdomias vietas.

„Suomijoje turėsime galimybę susitikti su lietuviais, šioje šalyje garsėjančiais prasmingais darbais. Estijoje susitiksime nors ir su nedidele, tačiau stipria ir puikiai veikiančia lietuvių bendruomene, kurios darbas ir kitiems gali būti įkvėpimas. Rygoje aplankysime garsią lietuvių mokyklą, į kurią eina net ir latvių vaikai“, – žygio detales atskleidžia V. Linauskas.

Nori užmegzti stiprų ryšį su Lietuva

Šį pavasarį žygyje per Vidurio Europos lietuvių bendruomenes dalyvavęs atlikėjas A. Mamontovas sako pastebintis labai daug noro, kad Lietuva būtų žinoma ir gerbiama pasaulyje. Užsienyje gyvenantys lietuviai visomis išgalėmis stengiasi garsinti Lietuvos vardą. „Kalbu apie mokslo, sporto, meno, verslo žmones, kurie yra pasiekę aukštumų savo veikloje. Gavę aukštą įvertinimą jie visada su pasidižiavimu pasako, kad yra iš Lietuvos. Užsienio lietuviai dažnai daug aktyviau švenčia tautines šventes, puoselėja tradicijas, saugo kalbą, nes tai yra vienas iš būdų palaikyti ryšį su Lietuva ir savo šaknimis“, – pastebi A. Mamontovas.

Tai, kad bendruomenės stengiasi išsaugoti ir stiprinti sąsają su gimtąja šalimi, patvirtina Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis. Jo manymu, Lietuva ir jos diaspora vis dar nėra radusios bendradarbiavimo modelio, tad visiems reikėtų padirbėti ieškant būdų, kaip šimtatūkstantinį patriotų tinklą pasitelkti Lietuvos labui. „Būdami technologijų šalies gyventojai puikiai suprantame, kaip svarbu yra kurti tinklą. Šiuo atveju kartu su Lietuva, jos labui kurti patriotiškos išeivijos tinklą“, – apie Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo svarbą kalba V. Matulaitis.

Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė-Aronen pastebi, kad per maža informacijos sklaida apie įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančius lietuvius suformavo prieštaringų nuomonių, kurias norint pakeisti reikia įdėti nemažai pastangų.

„Žiniasklaidoje pateikiami negatyvūs pavyzdžiai, kurie yra reti ir pavieniai. Didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių puoselėja lietuvybę, daug ir sunkiai dirba savanoriškais pagrindais, jiems rūpi Lietuva ir joje vykstantys įvykiai. O bendruomenės yra tie branduoliai, per kuriuos galima pasiekti lietuvius ir visiems tvirtai susikibti, jei ne tiesiogiai, tai padedant technologijoms“, – neabejoja E. Bogvilaitė-Aronen.

Pirmąsias „Misija – Pasaulio Lietuva“ dokumentinio ciklo serijas, kuriose bus parodytas Vidurio Europos lietuvių bendruomenių gyvenimas, žiūrovai galės išvysti jau ateinančių metų pradžioje per LRT.