„Tantra“ ir „seksas“ Kinijoje tabu
„Lotoso kelionė“. Taip buvo pavadintas tik moterims skirtas atsiskyrimas, kuriame dalyvavo 17 iš penkių skirtingų provincijų atvykusių kinių.
„Žodžio „tantra“ Kinijoje, beje, ir Turkijoje, minėti nepageidautina, – pasakoja jau 18 metų tantros keliu žengianti meditacijos centro bei leidyklos „Meilės kelias“ įkūrėja, tantros mokytoja S.Vilionytė. Vesti seminarus ją kvietė Bulgarijoje, Gruzijoje, JAV, Rusijoje, Turkijoje, o netrukus Sarani išvyks į Ispaniją. – Komunistinėje valstybėje, kur ilgą laiką egzistavo daug tabu, žodžiai „tantra“, „seksas“ viešai, taip pat ir islamiškoje Turkijoje, skamba nepadoriai.“
Kinijoje vertėja net nesuprato žodžio „seksualumas“ angliškai: ilgą laiką, kaip ir sovietmečiu, komunistinėje Kinijoje „sekso nebuvo“, o „geros mergaitės“ negali kalbėti apie savo jausmingumą, nors seminaro pabaigoje brandžios moterys jau kukliai dengėsi veidus ir rausdamos prunkštė, kalbėdamos intymia tema.
„Lotoso kelionė“ su kinėmis vyko apie septynis milijonus gyventojų turinčioje Junanio regiono sostinėje Kunminge.
Miesto pakraštyje įrengta oazė, pavadinta „Meno ferma“, pritrenkė lietuvę, kuri buvo vienintelė kitatautė įspūdingai įrengtame poilsio bei meno centre.
„Pastatai, kur vyko praktikos, gyvenome ir maitinomės nuostabiu vegetarišku maistu, savo forma priminė moterų kojas. Šiame centre vienoje vietoje vyksta įvairūs meno renginiai, parodos, užsiėmimai, įkurtas viešbutis su SPA, –- komplimentų netradiciškai įrengtai vietai negailėjo Sarani. – Pietvakariuose įkurtas Kunmingo miestas skendi žalumoje, čia teka terminiai vandenys, šilta, skraido daug egzotiškų paukščių, auga įvairiausių daržovių bei vaisių. Viskas buvo tobula! Jaučiausi tarsi lydima nematomos aukštesnės rankos.“
Mylimiausias hobis – uždirbti pinigus
Pasitikėjusios tantros mokytoja iš Lietuvos ir išdrįsusios pažvelgti į savo vidų kinės buvo itin turtingos. Kaip Sarani pašnabždėjo seminaro organizatorė: jos ne milijonierės, bet – multimilijonierės.
Tai išdavė ir jų itin prabangi apranga, rankinės, kosmetika, mobilieji telefonai, kuriuos tramdydamos save verslios moterys turėjo palikti už durų.
Tiesa, pertraukų metu kinės, ypač pirmąją dieną, skubėdavo prie telefonų. Vos nusileidusi oro uoste, Sarani pastebėjo, kad Kinijoje nėra akių kontakto – visi maigė savo išmaniuosius.
Dauguma seminaro dalyvių buvo peržengusios penktąją ar šeštąją dešimtį, buvo ir vyresnių. Ir nė vienos namų šeimininkės – visos turi savo didelius verslus.
„Beje, pirmą kartą gyvenime paklaususi, koks moterų hobis, išgirdau – uždirbti pinigus. Dar – prabangių drabužių pirkimas ir laiko leidimas su draugėmis, – neslėpė nuostabos Sarani. – Tačiau jos visos – labai šaunios, nuoširdžios moterys. Deja, pernelyg pabėgusios nuo savęs, prisidengusios kaukėmis ir užmiršusios meilę sau.“
Natūrali lietuvė iškart sužavėjo kines, panorusias sužinoti visas detales: ką Sarani valgo, kiek miega, kokia jos kasdienybė?
„Tantrinė moteris kalba apie natūralumą. Mes galime būti ir jausmingi, ir pikti, ir linksmi, ir seksualūs, ir tylūs, bet tuo pačiu – sąmoningi, – kinės Sarani vadino ir laukine europiete, ir tekantį vandenį primenančia azijiete. – Mokymus perteikiau per save, per savo patirtį. Nesu tobula moteris, nekartą blioviau, nestatau savęs į kažkokią poziciją, stengiuosi gyventi akimirka po akimirkos, būti sąmoninga ir tikra.“
Prabangūs drabužiai ir automobiliai nėra meilė sau
Kokį įspūdį paliko kinės? Jų išorinės kaukės skyrėsi nuo emocingų gruzinių ar turkių, nuo santūrių lietuvių ar amžinai besišypsančių „sėkmingų“ amerikiečių.
„Visuomenės įpročiu jos turi būti geros, tarnauti ir stengtis dėl vyrų. Tačiau dažnai tai jos daro, kad reikia. Ir nemyli savęs, – apie seminaro temą, meilę sau, kalbėjo lietuvė. – Tačiau pinigai, prabangūs, madingi drabužiai, automobiliai, rankinės nėra meilė sau. Viskas – tik dar viena nauja kaukė ir bėgimas nuo savęs. Jos sumaterialėjo, jų kūną kaustė įtampa. O trūko tik jausmų, atsiverti, atsipalaiduoti, pamilti save.“
Ir jau po pirmos dienos kinės suspindo: azijietiškas moterų mentalitetas padėjo greičiau pajusti savo šaknis – įkūnytą moteriškumą.
„Nukritus kaukėms tos moterys priminė tylias, prasiskleidusias egzotiškas ir švytinčias gėleles. It koks lotosas, – švytėjo ir Sarani, kuri itin atsargiai dirbo su Kinijos moterų jausmais. – Jų jausmai giliai užslopinti, todėl reikėjo naudoti subtilias, švelnias praktikas, minimalias kvėpavimo technikas, nes staiga, it atkimšus kamštį, prasiveržę jausmai gali nuvaryti iki beprotystės.“
Ir pamažu pravirko visos multimilijonierės, net ilgai jausmus tramdžiusi bene vyriausioji seminaro dalyvė, kurios širdį palietė stipri dvasinė praktika su taip vadinamuoju „vidiniu vaiku“.
Sušilus ledui – nukritus kaukėms – suspindėjo nuostabūs kinių jausmai, emocijos.
Kai moteris – laisva, pastebėjo Sarani, ji gali rinktis, kada naudotis savo protu ir uždirbti pinigus, planuoti keliones, projektuoti, o kada atsiduoti jausmams bei širdžiai – būti moterimi su vaikais, su mylimuoju, klausytis patinkančios muzikos ar vaikščioti miške.
Tada moteris pradeda jaustis pilnatvę, nėra pernelyg stipriai susitelkusį į vyrą, reikalaujanti arba tiesiog šalta kaip robotas, slapta gerianti vaistus nuo depresijos.
„Uždirbti pinigus yra gerai, nes pinigai – taip pat energija. Tačiau neatvėrus širdies ir jausmų, nejaučiant kūno pojūčių, nepatirsime gyvenimo džiaugsmo. Mes galime apgauti kitus, kokie esame sėkmingi, turtingi, išmintingi, sėkmingi, bet vardan ko? Ar apgausi save? – tantros mokytoja S.Vilionytė moko derinti vidinę stiprybę su švelniu moteriškumu. - Įvairiuose žemės kampeliuose moterų kaukės skiriasi, tačiau branduolys – toks pat. Noras sugrįžti į vidinę tylą, meilę, harmoniją. Ir tuomet, kai nurimsta protas, pajuntame meilę sau. Ir tik išmokę mylėti save, mokėsime mylėti ir kitus.“
