„Matau, kad ir mano kartos dizaineriams svarbu išsaugoti ar pabrėžti tai, kuo pastatas ar erdvės yra unikalūs, autentiški. Manau, tik tokie projektai turi ilgesnę išliekamąją vertę. Šiuo požiūriu Vilniuje mane žavi gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai“, taip pat naujojo viešbučio „Pacai“ interjeras – nes jaučiama pagarba aplinkai ir pastatui, – profesinėmis įžvalgomis dalijasi dizainerė. – O abejonių kelia naujojo MO muziejaus architektūra. Net būnant kitoje gatvės pusėje jaučiasi, kaip pastatas agresyviai įsiterpia į aplinką.“
Pati Indrė kurdama ieško aštrumo, mėgsta kontrastus, jai patinka konceptualumas, išskirtinumo elementas, forma. „Tai atspindi ir mano aprangos stilius. Man svarbu siluetas. Nemėgstu paviršinių blizgučių, jie, manau, dažnai užgožia esminius dalykus“, – tvirtina pašnekovė.
Ir pripažįsta esanti visiška estetė. „Labai kreipiu dėmesį į tai, ką matau. Kartais tai gali atrodyti tuštybė, tačiau išorės grožis, manau, turi derėti su vidiniu“, – įsitikinusi moteris. Ji niekada nedėvėtų griežto stiliaus kostiumėlio ar aukštakulnių tik tam, kad kam nors, užsakovams – taip pat, įtiktų. „Atrodyti reprezentatyviai svarbu, tačiau gero susitikimo su tais pačiais užsakovais paslaptis yra pasitikėjimas savimi, o tai priklauso nuo to, ar jautiesi esąs savo kailyje.“
Iš aktorių šeimos kilusi Indrė ilgai negalėjo apsispręsti, kokią specialybę rinktis. „Nuolat balansavau tarp meno ir pragmatiškų dalykų. Pati esu iš aktorių šeimos, todėl meniška aplinka supo nuolat, visada žinojau, kad kūrybos mano gyvenime bus. Apsisprendžiau studijuoti architektūrą“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventė.
Vos baigusi studijas, Indrė gavo darbą architektūros studijoje – interjerų projektavimo srityje. „Taip atsirado interjerai ir nebepaleido“, – teigia ji. Iki nuosavo verslo moteris ėjo pamažu. „Kai 2008-ųjų pabaigoje Lietuvą ištiko krizė, visi ėmė suktis, kaip kas gali. Pradėjau dirbti sau, ilgainiui užsakymų ėmė daugėti, tad įkūriau įmonę, įdarbinau žmonių. Dabar Užupio meno inkubatoriuje įsikūrusioje studijoje dirbame keturiese. Mano gyvenimą pakeitusiais drąsiais sprendimais dar laikau ryžtą pasiimti būsto paskolą ir jį įsigyti, taip pat – nutraukti beveik 10 metų trukusią nesėkmingą santuoką“, – pasakoja neseniai Sunklodienės pavardę į mergautinę susigrąžinusi pašnekovė.
Savo namų interjerą Indrė kūrė pati. „Dažnai nemokame į save pažvelgti iš šono, tad ir man buvo gana sudėtinga. Ilgai ieškojau savo identiteto ir kaip jį išreikšti. Mano namai po truputį kinta, juos mėgstu atnaujinti, nes ir pati keičiuosi. Jeigu kalbėtume apie stilių, jis šiek tiek eklektiškas, turi XX a. vidurio modernizmo, klasikos ir skandinaviško stiliaus priemaišų. Paskutiniu metu jaučiu spalvų poreikį, todėl jų daugėja ir namuose“, – sako dizainerė.
Indrės auksinė paletė
Darbo principai. „Svarbiausia yra abipusis pasitikėjimas. Kai jaučiu, kad žmogus manimi pasitiki ir nereikia to nuolat įrodinėti, viskas vyksta gerokai sklandžiau. Įsitikinau, kad ir rezultatas tada būna pats geriausias. Taip pat svarbu pagarba. Turime gerbti vieni kitų darbą ir laiką. Darbe, kaip ir gyvenime, stengiuosi vadovautis principu „elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“. Man svarbu turinys, o ne forma.“
Nuosavo verslo privalumai. „Dirbdama sau turiu prabangą kad ir vidury dienos nulėkti pasportuoti ar į kirpyklą, bet prireikus dirbu iki vėlumos, savaitgaliais. Man darbas ir asmeninis gyvenimas yra labai arti vienas kito.“
Įvertinimas. Pirmąjį Lietuvoje už geriausius interjerus skiriamą Auksinės paletės apdovanojimą Indrė gavo 2010 m. Tada jos suprojektuotą privataus būsto interjerą kaip geriausią išrinko tauta. Vėliau buvo dar 5 Auksinės paletės: dvi – už virtuvės, kitos trys – už geriausio biuro, profesionaliausio medienos panaudojimo interjere, visuomeninio interjero projektus, du konkurso „Mano erdvė“ ir vienas „Tendencijos 2016“ apdovanojimai. Dizainerė džiaugiasi, kad jos studijos komanda patikėjo Lietuvos ambasada Prahoje, tad dabar gimsta dar vienas visuomeninis interjeras.
Įkvėpimas. Indrė dar gyvena įspūdžiais iš Venecijos architektūros bienalės. „Nuo jų ten net reikėdavo stabtelėti įkvėpti oro. Apskritai labai mėgstu pasaulines parodas, dažnai lankausi Milane vykstančioje baldų, patiko Paryžiaus, Stokholmo baldų parodos. Man, kaip interjero dizainerei, ypač reikia regimų įkvėpimo šaltinių. Tai – kinas, architektūra, parodos, teatras, ypač – scenografija. Iš kelionių labiausiai lieka gamtos vaizdai, ypač gražu stebėti juos pro lėktuvo langą. Kita vertus, visas gyvenimas yra įkvėpimas!“
Rankinėje. „Moters rankinėje telpa visas pasaulis. Maniškėje – priklausomai nuo dydžio – galima rasti telefoną, piniginę, namų ir automobilio raktus, ausines, lūpų dažų, akinius nuo saulės, kramtomosios gumos, vaistų nuo skausmo ir alergijos, pudros, kvepalų, ruletę, rankų kremo, drėgnų servetėlių.“
Kvapai. „Labai mėgstu kvepalus ir namų kvėpiklius. Jų turiu daug, nepaprastai mėgstu juos rinktis. Kvapas man atgaivina prisiminimus. Kai pajuntu, kad kas nors padvelkia iš praeities, iškyla to laiko atmosfera ir vaizdiniai. Kvapas, jo terapija – labai įdomi sritis. Esu kūrusi asmeninį kvapą pas Aistį Mickevičių. Buvau sužavėta. Pati mėgstu žemiškus, gana dukslius ir uniseksinius kvapus, kurių pagrindas – medienos, odos, pačiulių, muskuso ar tabako žiedų natos.“
