Ir dažnai būtent dėl to šis etapas moteriai tampa sunkus, ji nori save realizuoti, bet reta kuri sugeba greitai grįžti į įprastą ritmą. Pasak laidų vedėjos, internetinių vaizdo įrašų kūrėjos, dviejų vaikų mamos ir Manto Stonkaus žmonos Indrės Stonkuvienės, ne rinka išmeta moteris-mamas. Jos nuomone, moterys pačios išmeta save iš rinkos. Todėl reikia įsiklausyti ir ieškoti savęs.
Trijų kalbintų moterų pavyzdžiai rodo, kad neretai motinystė – tiesus kelias į kūrybiškumą.
Indrė Stonkuvienė: „Reikėjo rinktis: arba išprotėti, arba judėti į priekį“
Indrė Stonkuvienė – puikus pavyzdys, kaip galima derinti motinystę su karjera bei savirealizacija. Stiliaus konsultavimo verslą moteris pradėjo tada, kai šeimos jaunėliui Pranciškui buvo mėnuo, o vyresnėlei Cecilijai – dveji.
„Augindama Ceciliją ir Pranciškų su jais buvau iš viso tris metus. Vienądien suvokiau: viskas, pabuvau mama ir reikia rinktis – arba išprotėti, arba judėti į priekį. Tuomet atsirado senų laikų kolegė, bendramintė, kuri pasakė: „Darom“. Prasidėjo veikla, į kurią įsisukau kartu su Cecilija bei Pranciškumi, ir nebeturėjau kito pasirinkimo. Didžiulę padėką jaučiu tai kolegei, ji man labai padėjo, nes tam tikri posėdžiai ar susitikimai vykdavo draugei supant vežimėlį“, – pasakoja I. Stonkuvienė.
Dėl darbo specifikos moteris dažnai turėdavo būti prekybos centre. Pasitaikydavo tokių kuriozinių situacijų, kai vienoje persirengimo kabinoje būdavo klientė, kuriai padėdavo asistentė, kitoje kabinoje Indrė vystydavo, maitindavo ar migdydavo sūnų.
Tokiu režimu moteris dirbo daugiau nei metus, kol mažėlis pradėjo vaikščioti. „Štai tokie būdavo susitikimai: aš Pranciškų paleidžiu, jis bėga. Kol aš jį matau, dar sėdžiu, kalbu, bet kai vaikas užbėga už kampo, atrsiprašau kliento, greitai pasigaunu vaiką ir vėl jį atsinešu prie stalo“, – šyposi moteris.
Dviejų vaikų mama neslepia, kad buvo nelengva, bet jai labai pravertė gebėjimas reaguoti čia ir dabar: „Mano pirmoji mokykla – MTV kanalas – išmokė tos reakcijos, tai labai praverčia ir šeimoje su vaikais.“
Visgi I. Stonkuvienė nėra linkusi kažkam patarinėti – kiekviena mama turi rasti tai, kas jai geriausia. „Užsisukus tame rate reiktų stabtelti ir paklausti savęs, ko norisi. Nereikia norėti deimantų ar „Lamborghini“, reikia savęs paprastai paklausti. Galbūt vienai reikia tik sau skirtos valandos. Kitai pakaks galimybės ramiai išgerti karštos kavos. O gal reikia miego ar išeiti pasivaikščiot.“
Motinystė Indrę Stonkuvienę įkvėpė ne vienai veiklai. Būtent tada socialiniuose tinkluose atsirado Indrės vaizdo įrašai su grotažymėmis #MoterųPasaulyje ir #MamųPasaulyje.
„Ten sudedu visus savo sunkius etapus, išgyvenimus, problemas, katastrofines dienas, kai vaikas serga, kai dygsta dantukai arba jis nemiega. Augindama vaikus supratau, kad turiu du pasirinkimus: verkti arba juoktis. O kas pasikeis, jei rausi plaukus sau nuo galvos? Niekas neateis, nesutvarkys. Svarbu požiūris. Todėl ir gimė tie realūs, bet linksmi vaizdo įrašai,“ – pasakoja I. Stonkuvienė.
Knygutes siuvanti Vilma Butkuvienė: „Tenka įgyvendinti ir psichologines, ir logopedines idėjas“
Kita veikli moteris – dviejų berniukų mama Vilma Butkuvienė. Dvylika metų dirbusi lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklinio teatro režisiere, paauginusi vaikus nutarė į mokyklą negrįžti ir štai jau daugiau nei metai Vilma siuva vaikiškas knygeles. Siekia, kad jos sukurtas „Pirštukų pasaulis“ taptų pagrindine veikla.
Po šešerių metų, praleistų su vaikais, moteris suprato, kad nuo pedagoginio darbo yra nutolusi, kad jo tiesiog nebenori. Buvusiai mokytojai kilo noras kažką kitko nuveikti.
„Visada mėgau rankdarbius, o auginant vaikus tai buvo vienintelis atotrūkis ir poilsis nuo buities. Taip po truputį gimė mintis užsiimti tai, kas man patinka. Paieškų buvo daug: ir nėrimas iš virvių, ir papuošalų gamyba, bet pagamindavau, apdovanodavau visus, apnerdavau, papuošdavau, ir nė vienos veiklos nesinorėjo tęsti. Visai netikėtai viena pažįstama, regėdama mano paieškas, parodė siūtas vaikiškas knygeles. Ir aš užsikabinau. Iš pradžių visa tai atrodė labiau utopinis reikalas, svarsčiau, ar įmanoma iš to uždirbti, buvo daug abejonių ir klausimų. Dabar po truputėlį viskas įsivažiuoja, išmokau greičiau siūti. Tikiuosi, kad „Pirštukų pasaulis“ ilgai gyvuos“, – šypsosi dviejų berniukų mama.
Moteris džiaugiasi, kad socialiniame tinkle sparčiai daugėja sekėjų, užsakymų. Pačiai kūrėjai svarbu, kad knygelės būtų skirtingos, asmeniškos.
„Keturmečiui gimė broliukas. Mama nori, kad vyresnysis greičiau susidraugautų, pamiltų mažąjį – tada knygelėje pasakojame apie visą šeimą. Kiti nori, kad joje atsirastų šeimos augintinis. Buvo tokia situacija, kai vaikas labai sunkiai kalbėjo, tad tėvai paprašė sukurti knygelę, kurioje būtų daug įvairių objektų, skatinančių kalbėti. Knygelėse tenka įgyvendinti ir psichologines, ir logopedines idėjas“, – dalinasi savo patirtimi V. Butkuvienė.
Moteris neslepia, jog pagrindinis jos įkvėpimo šaltinis yra vaikai – jie puikūs patarėjai, knygučių testuotojai: „Kai pradėjau siūti, sūneliai buvo labai susidomėję, viską bandė. Jiems skatinant atsirado puslapis su dinozaurais, žvejybos puslapis su magnetinėmis žuvytėmis ir meškere.
Moteris džiaugiasi, kad jos pasirinkta veikla suteikia galimybę daugiau laiko praleisti namie su vaikais. Ir nors būna momentų, kai Vilma tikrai pavargsta nuo buities, žaislų, nuolatinio šurmulio, maisto gaminamo, vis tik matydama jau šiek tiek paaugusius sūnelius, šypsosi: „Kokie jie dabar yra drąsūs, besidomintys. Žiūrėdama į juos suprantu, kad laikas tikrai nenuėjo veltui. Mano veikla taip pat juda į priekį, ir čia man labai padeda vyro palaikymas. Be jo būtų sunku.“
Laisvalaikio studijos įkūrėja Sigita Galdikienė: „Visada norėjau įgyvendinti savo, o ne kažkieno kito idėjas“
Sigita Galdikienė – vaikų ir visos šeimos laisvalaikio studijos „100 zuikių“ įkūrėja. Du vaikus auginanti moteris verslo ėmėsi, kai vyresniajam buvo treji, o mažajam sūneliui – šeši mėnesiai. Ir nors Sigita visuomet buvo aktyvi bei seniai mąstė apie savo verslą, noras pradėti kitokią veiklą atsirado gimus vaikams. Visą laiką švietimo srityje dirbusi moteris ėmėsi veiklos, taip pat susijusios su edukacija ir vaikais.
Prieš vaikų gimimą Sigita ilgą laiką dirbo anglų kalbos dėstytoja, buvo gidė. Paskutiniais metais moteris buvo atsakinga už tarptautinę veiklą vienoje iš Vilniaus aukštųjų mokyklų.
„Pradžia buvo labai sunki ne tik dėl to, kad reikėjo dirbti, bet ir dėl psichologinės įtampos. Po 3 metų pertraukos teko prisiminti bendravimo ne tik vaikų auginimo temomis įgūdžius, reikėjo daug ką planuoti, organizuoti“, – patirtimi dalinasi moteris.
S. Galdikienė prasitaria, kad savirealizacijos noras ypač išryškėjo susilaukus antrojo vaikelio: „Gimus pirmajam tokio didelio poreikio nejaučiau, nes tuomet buvo viskas nauja, nepažįstama, nepatirta. Tačiau vėliau noras save realizuoti vis stiprėjo.“
Augindama berniukus verslininkė, prasitaria, niekaip nerasdavo veiklos sau – taip gimė idėja organizuoti kalbų kursus mamoms su vaikais (mamos mokosi anglų ar ispanų kalbos, kol vaikai šalia žaidžia). Galdikienė visą laiką jautė norą įgyvendinti savo norus ir idėjas, o ne kažkieno kito.
„Nors dabar dirbti tenka daugiau, man labai patinka kurti stovyklų programas, galvoti, ką galime nuveikti ir išmokti su vaikais po pamokų ar kokiomis temomis kalbėsime su mamomis anglų kalbos kursų metu. Iš vaikų iškart gaunu grįžtamąjį ryšį – jei patiko, pagirs, jei ne, neapsimes, kad buvo gerai. Man tai labai svarbu.“
S. Galdikienė visada jautė artimųjų paramą ir pagalbą, kas, pasak jos, yra itin svarbu. Už tai, kad turėjo galimybę pradėti imtis verslo, labiausiai moteris dėkinga savo vyrui.
