Diana be paliovos dirbo su pačiomis įvairiausiomis labdaringomis organizacijomis, savo žinomumą naudodama šviesti visuomenę apie svarbias humanitarines problemas, – rašo harpersbazaar.com. Prabėgus daugiau nei dvidešimčiai metų po jos mirties, prisiminkime, kodėl princesė Diana vadinta „Širdžių princese“.
Ji pakeitė britų monarchijos veidą
Per savo labdaringą veiklą Diana parodė, kad britų monarchija gali užmegzti ryšį su visuomene. 1995-aisiais, interviu kanalo BBC laidoje „Panorama“ metu, ji paminėjo, jog norėtų matyti monarchiją, kuri turi daugiau kontakto su žmonėmis. Šis pareiškimas tapo asmenine princesės Dianos misija. Vienu metu moteris dirbo su šimtu skirtingų labdaros programų. Ji lankėsi mokyklose, ligoninėse, labdaringuose vakaruose ir tapo žinoma kaip karališkosios šeimos atstovė, skirianti valandų valandas pokalbiams su žmonėmis bei jų istorijų išklausymui. Nors žiniasklaidos kišimąsi į savo gyvenimą laikė „netoleruotinu“, jį panaudojo atkreipti dėmesį į tuos žmones bei tikslus, kuriems jo labiausiai reikėjo.
Ji vadovavo kampanijai, raginusiai pasauliniu mastu uždrausti sausumos minas
Po 1997-aisiais vykusio apsilankymo Angoloje, princesė Diana tapo viena didžiausių prieš sausumos minas kovojusių aktyvistų. Tos kelionės metu Diana buvo užfiksuota rizikuojanti savo pačios saugumu, mat ėjo per neseniai išvalytą minų lauką. „Skaičiau statistiką, teigiančią, kad Angola turi didžiausią procentą žmonių, kuriems buvo amputuotos galūnės. Kad vienas iš 333 žmonių neteko galūnės, dauguma jų dėl sprogusių minų. Bet tai manęs neparuošė realybei,“ – ji sakė kameroms, filmavusioms moters kelionę kanalo BBC dokumentikai.
Ji pakeitė tai, kaip pasaulis mato ŽIV ir AIDS
1987-aisiais, kuomet klestėjo įvairios spekuliacijos apie šį virusą, Diana buvo pakviesta atidaryti pirmąją AIDS palatą Middlesex ligoninėje. Nuotrauka, apskriejusi viso pasaulio pirmuosius laikraščių puslapius, rodė princesę Dianą, be pirštinių spaudžiančią ranką ŽIV sergantiems pacientams. Tai padėjo pakeisti vyravusią nuostatą, kad ŽIV/AIDS yra perduodamas prisilietus ir pademonstravo Dianos palaikymą šia liga sergantiems žmonėms. Vėliau ji ne kartą lankėsi pas ligos patale gulinčius žmones. Tarp jos aplankytų vietų – Rio de Žaneire esantis paliktų vaikų viešbutis, Toronte veikiantis hospisas ir daugybė ligoninių visame pasaulyje.
Ji švietė žmones apie raupsus
Princesė Diana laužė ne tik su AIDS susijusius mitus, bet ir lankėsi šalyse, paliestose raupsų, tam, kad panaikintų šią ligą gaubiančią stigmą. Būdama organizacijos „The Leprosy Mission“ (angl. „Raupsų misija“) globėja, ji lankėsi Indijos, Nepalo, Zimbabvės ligoninėse. Būdama su ligoniais ji paneigė vieną didžiausių sklandžiusių mitų: kad ši liga gali būti perduodama prisilietus. „Man visuomet buvo svarbu liesti žmones, sergančius raupsais, šiuo paprastu veiksmu siekiant parodyti, kad jie nėra pasmerkti, o mes nesame jų atstumti,“ sakė ji.
Ji reguliariai lankėsi Londono benamių prieglaudose
Nors po 1996-aisiais įvykusių skyrybų su princu Charlesu ji atsisakė beveik visų savo labdaringų veiklų, Diana iki pat savo mirties 1997-aisiais išliko „Centrepoint“ – organizacijos, suteikiančios nakvynę jauniems žmonėms, globėja. Ji ten buvo nusivedusi ir jaunuosius princus Williamą bei Harrį, o sulaukęs 23-ejų Williamas ir pats tapo globėju. Tuo metu kalbėdamas laikraščiui „Telegraph“ jis sakė: „Mama man parodė šią vietą prieš daugelį metų. Džiaugiuosi, kad tai įvyko, nes tai atvėrė man akis. Ilgus metus saugojau šiuos brangius atsiminimus.“
Ji padėjo vaikams
Diana demonstravo didelį prielankumą jauniems žmonėms ir tapo labiausiai pažeidžiamų palaikytoja. Kadangi buvo ligoninės „The Royal Marsden Hospital“, žinomos dėl vaikų, sergančiu vėžiu gydymo, globėja, ji ne kartą nuotraukose buvo užfiksuota leidžianti laiką su vaikais ir su ne vienu jų užmezgė stiprų ryšį. Kalbėdama apie darbą su šia ligonine, ji sakė: „Aš ten keliauju tris kartus per savaitę ir maždaug keturias valandas praleidžiu būdama su pacientais, laikydama juos už rankos, su jais kalbėdama. Kai kurie jų gyvens, kai kurie mirs, bet visi jie nori būti mylimi tol, kol dar yra čia. Stengiuosi su jais pabūti.“
Ji rėmė menus
Diana mėgo šokio meną ir po skyrybų „The English National Ballet“ tapo vienintele nehumanitarinė organizacija, kuriai ji nusprendė skirti savo laiką. Ji buvo dažnai matoma besimėgaujanti pasirodymais ir į juos kartais pasiimdavo savo vaikus Williamą ir Harrį. Jos parama ir pasirodymai lėšų rinkimo vakaruose šiai kompanijai padėjo surinkti tūkstančius svarų.
Ji buvo atsidavusi motina
Diana savo berniukus pati vedė į mokyklą, lepino juos apsilankymais atrakcionų parke ir stengėsi suteikti kuo normalesnį gyvenimą. Jai buvo svarbi labdaringa veikla, bet aplinkiniams visuomet buvo aišku, kad motinystė buvo darbas, kurį Diana mėgo labiausiai. Ji stengėsi Williamui ir Harriui rodyti gerą pavyzdį, tad dažnai juos su savimi pasiimdavo į vizitus ligoninėse. Nieko keisto, kad dabar jau užaugę jos sūnūs tęsia mamos pradėtą darbą ir yra kai kurių jos remtų labdaringų organizacijų globėjai.
Ji labdaringai veiklai įkvėpė ir kitus
Remiantis „The Princess Diana Memorial Fund“ – fondu, įkurtam po princesės Dianos mirties pasipylus piniginėms aukoms – visuomenės nariai bei įvairios bendruomenės iš viso paaukojo maždaug 44 milijonus dolerių. 2012-aisiais, kai fondas buvo uždarytas, jis buvo suteikęs 727 dotacijas 471 organizacijai ir labdaringiems tikslams išleido daugiau nei 145 milijonus dolerių. 2013-ųjų kovą „The Royal Foundation“, įkurtas Kembridžo hercogo bei hercogienės, ir princas Harris perėmė fondą, taip užtikrindami, kad visos būsimos aukos bus panaudotos labdaringiems tikslams.