„Aš irgi renkuosi, apie kokius gyvenimo skaudulius kalbėti ir apie kokius ne. Niekados viešai neišlieju asmeninių nuoskaudų ar neaptarinėju savo asmeninių santykių. Tačiau kalbėti socialiai jautrioms temomis ir pasidalinti jautriais dalykais, kurie atrodo svarbūs kitiems žmonėms, manau, – būtina. Ypač norint kurti atvirą Lietuvos visuomenę“, – LRT laidai „Stilius“ teigia aktorius, dainininkas, renginių vedėjas Dominykas Vaitiekūnas.
Dominykas neabejoja: mūsų visuomenėje dar bijoma atvirai kalbėti apie socialines ir emocines problemas. Kitaip tariant, nepatogiomis temomis. Esą toks kalbėjimas sukelia gėdos jausmą. Tačiau prieš metus aktorius pats ryžosi praverti psichoterapeuto kabineto duris, nes jautėsi atsidūręs aklavietėje. Tą kartą jam kilo ne vienas klausimas: kaip toliau gyventi, kaip spręsti iškilusias tiek asmenines, tiek profesines problemas.
„Aš kreipiausi į psichoterapeutą, kada supratau, jog mano gyvenime yra per daug dilemų ir probleminių klausimų, į kuriuos nesugebu pats atsakyti. Man reikėjo specialisto iš šono. Buvo pakankamai didelis žingsnis žengtas, bet vienas iš geriausių gyvenime. Aš irgi galvojau, nueisiu pas psichoterapeutą, tai jau prasidės liūdesys, skausmas, žodžiu, trauks iš manęs visus negatyvius dalykus, ir verksiu, ir sėdėsiu, gyvenimas bus liūdnas, reikės save riboti, logiškai gyventi pagal taisykles. O viskas nutiko atvirkščiai. Kaip tik atsirado daugiau laisvės“, – pasakoja aktorius.
Iš šalies atrodantis komunikabilus ir linksmas, Dominykas prisipažįsta viduje esąs melancholikas. Ir prisimina paskiausią nuotykį, kai vienas ryžosi vienas keliauti po Maltą. Vėlgi prisipažįsta – vienam pasinerti į kelionę nebuvę lengva.
„Žinot, gyvenimas kartais nubloškia tave į vienatvės epizodus – tiek kūrybinės, tiek asmeninės vienatvės tarpsnius. Dažnai susiklosto aplinkybės, jei neturi antros pusės arba tavo draugai dirba, kai tu atostogauji. Juk tikrai nesi priverstas atsisakyti poilsio. Aš tiesiog susikroviau kuprinę ir iškeliavau vienas aplankyti pažįstamų, pakeliauti, pagaliau – pabūti su savimi“, – prisimena Dominykas Vaitiekūnas.
Kelionės ir nuolatinė vietų kaita Dominykui leidžia jaustis ne tik gyvam, laisvam, bet ir atitrūkti nuo kasdienių problemų. Kai prieš porą metų jis prisipažino apie savo neheteroseksualumą, visiškai išsilaisvino nuo veidmainystės ir melo. Tą kartą Dominykas sulaukė palaikymo iš artimųjų, kolegų. Šiandien jis džiaugiasi, jog viešas atsivėrimas buvo mažas krislelis, prisidėjęs prie besikeičiančios visuomenės.
„Tai irgi – vienas iš geriausių sprendimų buvo prabilti viešai apie savo seksualinę tapatybę. Mat pasidarė taip ramu, ramu, net baisu, ko man čia taip ramu. Pagaliau atėjau į tašką, kada baigėsi mano konfliktai su savim. Augant tokioj aplinkoj, kaip Lietuvoje, ir mieste, kokiame aš augau, būti neheteroseksualiam arba homoseksualiam paaugliui, jaunuoliui – labai sudėtinga. Manau, provincijoje dar sudėtingiau. Nes neturi, kur slėptis“, – pasakoja aktorius Dominykas Vaitiekūnas.
Ilgą laiką dainuojantis Dominykas atvirai prisipažįsta, kodėl grupei „Liūdni slibinai“ nutraukus veiklą, pats pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Pasak atlikėjo, scenoje visada reikia įrodinėti, jog esi vertas joje būti. Būtent dėl to Dominykas ryžosi mokytis muzikinio teatro subtilumų Londone, pas profesorių Dereką Barnesą. Ir pastaruoju metu jis vis daugiau pasirodo miuzikluose. O netrukus visus nustebins pradėdamas savo solinę karjerą.
„Aš manau, jog pakankamai buvau įkalintas tokiame viename amplua. Tiek dirbdamas prie vaikų projekto, tiek dainuodamas su grupe, tai yra vienos spalvos. O aš kaip žmogus jaučiuosi turintis daugiau spalvų. Ir daug kitų savo pusių“, – sako D. Vaitiekūnas.
Atvirai apie įveiktus demonus ir baimes, išsipažinimus, atvirumą, sugrįžimą į aktyvią muzikinę sceną ir televiziją – D. Vaitiekūnas „Stiliuje“ šeštadienį, 19.30 val. per LRT.
