Papasakokite, kaip susipažinote su savo vyru?
Mano ir Pavelo pažintis – išties romatiška istorija. Susipažinome klube, buvo labai linksmas vakaras, kalbėjomės iki paryčių. Žinojau, kad jis yra mano draugų pažįstamas ir kad negyvena Lietuvoje. Po pažinties klube jis parvežė mane namo ir kitą dieną išskrido atgal į Airiją. Mūsų ryšys nenutrūko, bendravome per facebook’ą, o po kelių mėnesiu jis atsiuntė laišką, kuriame buvo lėktuvo bilietas ir raštelis, kad tai yra kvietimas į pirmąjį pasimatymą Paryžiuje. Sutikau ir skrisdama jutau kaip iš laimės mano kūnu bėgioja šiurpuliukai. Paryžiaus oro uoste jis pasitiko mane laikydamas vos apglėbiamą, mano mėgstamiausių gėlių – saulėgrąžų – puokštę.
Antrojo pasimatymo metu pasidarėme tatuiruotes su kiekvieno iš mūsų vardo inicialais. Taip 2-ejus metus ir gyvenome – jis Airijoje, aš Lietuvoje ir kiekvienas mūsų pasimatymas vykdavo skirtingose pasaulio šalyse su vis kitokia meilės istorija.
Studijavote psichologiją. Kaip nusprendėte pasirinkti fotografės sritį?
Lietuvoje studijavau psichologiją ir turiu magistro laipsnį. Tačiau dar studijuodama supratau, kad nenoriu būti šios sritites specialiste. Galbūt todėl, kad esu labai jautri, per daug viską imu į širdį, tad dirbti psichologe man būtų per sunku – aš tiesiog gyvenčiau kito žmogaus gyvenimą. O fotografija jau nuo paauglystės buvo mano hobis. Aš labai mėgdavau fotografuoti ir baigusi psichologijos mokslus nusprendžiau studijuoti fotografiją.
Ar tiesa, kad studijas Airijoje rinkotės ne tik dėl geresnės mokslų kokybės, bet ir dėl meilės?
Kai baigiau studijas Lietuvoje, su mylimuoju nusprendėme, kad laikas apsigyventi kartu. Tuomet jis pasiūlė atsikraustyti pas jį į Airiją ir būtent ten studijuoti fotografiją. Aš išskridau ir įstojau į Dublino fotografijos institutą. Pavelas dirbo logistikos kompanijoje, o laisvalaikiu žaidė futbolą lietuvių komandoje Airijoje. Kai man reikėjo atlikti praktiką, pradėjau fotografuoti Pavelo žaidimą, o tai pastebėjusi futbolo asociacija pakvietė fotografuoti visas rungtynes. Taip ir aš tapau futbolo mėgėja (juokiasi).
Rengdavote įvairias fotosesijas, kaip tapo vestuvių fotografe?
Studijuojant dėstytojai turėjo labai skeptišką požiūrį dėl vestuvių fotografavimo. Sakydavo, kad tai ne menas, todėl ir mano požiūris buvo toks pat. Tačiau kartą mano draugai paprašė fotografuoti jų vestuvėse. Kai paviešinome tuoktuvių nuotraukas socialiniuose tinkluose, suaukiau labai didelio susidomėjimo ir prašymų fotografuoti vestuves. Kadangi nesu iš tų žmonių, kurie bijo, nutariau tam ryžtis.
Šiuo metu gyvenate Lietuvoje – kodėl grįžote?
Grįžome meilės savo gimtąjam kraštui vedini ir dėl vestuvių fotosesijų, kurios mus su Pavelu dar labiau suartino. Dabar mes dirbame kartu, nors darbu šios veiklos mes nevadiname. Mūsų šeima gyvena fotografija, mes kalbame, svajojame. Fotografija yra mūsų gyvenimo būdas, tai ne darbas, tai tiesiog mūsų gyvenimo dalis (šypsosi). Pavelui patinka filmuoti, montuoti, jis yra mano vadybininkas. Ne veltui sakau, kad vestuvėse vyraujantys jausmai, aistra dar labiau suartina – dabar mes su Pavelu auginame savo 8-ių mėnesių sūnelį.
Jūsų fotografijose – tik žmonės, gamta nedomina?
Pažįstu daug profesionalių fotografų, kurie gali valandų valandas sedėti krūmuose, kad tik pagautų kadrą su gyvūnu. Tačiau aš iš karto žinojau, kad mano sritis yra žmonės. Gal tai dėl to, kad studijavau psichologiją ir labai domėjausi žmonėmis.
Ar būna netikėtumų fotografuojant?
Buvo labai svarbi fotosesija – sportinių automobilių fotosesija su modeliais ir šuniukais. Viskas buvo suplanuota minutė į minutę, fotosesija, turėjo įvykti prie Vilniaus esančiame aerodrome. Viską kruopščiai suplanavę atvykome į sutartą vietą ir pradėjome dairytis žmogaus su šuniukais. Pasirodo, jis sumaišė vietoves ir nuvažiavo į aerodromą prie Kauno. Per 15 minučių suradau tokius pat šunelius ir viskas vyko pagal planą.
Galiu pasakyti, kad aš visiškai nestresuoju, ir kad ir kokia situacija bebūtų, žinau, kad vis tiek rasiu išeitį iš netikėtos komplikuotos padėties.
Kokią nestandartinę vestuvių fotosesiją svajojate įgyvendinti?
Kadangi labai domiuosi rytų gamta ir kultūra, labai noriu surengti fotosesiją Maroke, dykumoje.
