Ji yra lyginama su jauna Julia Roberts, Natalie Wood, Audrey Hepburn, Audrey Tautou, Liza Minnelli ir netgi Amal Clooney. Atrodo, Anne Hathaway visuomet buvo lemta tapti aktore. Tokią profesiją buvo pasirinkusi ir jos mama. Įgimtas talentas nuo pat jaunų dienų Annę išskyrė iš kitų.
Jos karjeros Holivude pradžia primena filmo scenarijų – niekam nežinoma 19-metė per vieną naktį tapo didžiausia kino pasaulio sensacija. Viskas dėl pagrindinio vaidmens kino studijos „Disney” filme „Princesės dienoraštis”. Režisierių Garry Marshallą jaunutė aktorė sužavėjo atrankos metu netyčia nukritusi nuo kėdės. Šis įvykis įtikino režisierių, kad A. Hathaway tobulai tinka nerangios amerikietės paauglės, netikėtai sužinančios, kad yra princesė, vaidmeniui. Marshallas, kuris taip pat režisavo filmą „Graži moteris” (1990 m.), niekam nežinomoje aktorėje pastebėjo kažką, kas jam priminė žymiąją Julią Roberts.
Po to ji vaidino Dickenso knygos adaptacijoje „Nicholas Nickleby” (2002 m.), dramoje „Kuprotas kalnas” (2005 m.), savo talentą demonstravo komedijoje „Ir velnias dėvi Prada” (2006 m.)
Aktorė įrodė, kad gali vaidinti intelektualias, emocingas, stiprias ir neprognozuojamas herojes, o tai jai garantavo nuolatos plūstančius pasiūlymus atlikti vaidmenis tiek komedijose, tiek dramose.
Kai George’as Clooney nusprendė prodiusuoti itin sėkmingos Oušeno trilogijos tęsinį su tik iš moterų sudaryta kūrybine grupe, natūralu, kad A. Hathaway sulaukė kvietimo prisidėti. Vaidinti „Oušeno aštuntuke” aktorė sutiko tam, kad įrodytų, jog filmas, kurio pagrindinės veikėjos – moterys, taip pat gali būti finansiškai sėkmingas. Juosta apie grupę moterų, planuojančių rafinuotą apiplėšimą, visame pasaulyje jau surinko 263 milijonus dolerių (jo biudžetas buvo 70-imt milijonų dolerių).
Su Anne susitikome Niujorke, būtent šiame mieste istorija plėtojama ir naujajame jos filme. Penktojoje aveniu, ties viešbučio „The Whitby Hotel” įėjimu, būriuojasi paparacai. Jie laukia tikėdamiesi gauti bent vieną gerą žvaigždės kadrą. Jaučiuosi labai laiminga galėdama pakalbinti Annę apie jos vaidmenį filme, gero stilisto svarbą bei jos santykį su šiuo miestu. 36-erių metų aktorė, kuri 2016-ųjų kovą tapo mažojo Jonatahano mama, yra šmaikšti ir nebijanti iš savęs pasijuokti. Tai labai reta tokio kalibro žvaigždei. Vilkėdama geltoną gėlėtą dizainerio Michael’o Korso suknelę ir derančius batelius aktorė atrodo laiminga ir atsipalaidavusi.
Ar galime pakalbėti apie heroję, kurią jūs vaidinate filme?
Žinoma. Aš vaidinu Daphnę Kluger, kuri turi du „Oskarus” ir septynis „Golden Globe” apdovanojimus ir yra tiesiog siaubinga, labai pasipūtusi. Jai nesvarbu, ką apie ją galvoja kiti, nes kiti žmonės jai tiesiog nerūpi. Ji yra jau du kartus išsiskyrusi, bet priešvedybinę sutartį pasirašė ne su tuo vyru, su kuriuo reikėjo.
Ar vaidmuo paremtas kažkuo, ką pažįstate?
Ne, tikrai ne. Tik nepagalvokite, kad tokia yra Meryl (juokiasi) (Aktorė kalba apie Meryl Streep, – aut. past.). Ne, Daphnė buvo sukurta remiantis mintimi, kuri man šovė į galvą – kas būtų nutikę, jei savo karjeros pradžioje būčiau rimtai žiūrėjusi į šlovę ir žinomumą, jei būčiau pati sau rūpėjusi labiau, nei mane supantys žmonės. Į šį vaidmenį sugulė visos mano idėjos ir patirtys. Žinoma, esu mačiusi blogai besielgiančių žmonių, bet, atvirai kalbant, daugiau tokių teko sutikti realiame gyvenime, o ne filmavimo aikštelėje. Manau, kad jei taip elgiesi, greičiausiai neturėsi ilgos karjeros, nes pasiekus tam tikrą tašką, žmonės pradeda rinktis, su kuo dirbti, o dauguma viršūnę pasiekusių žmonių yra tikrai mieli.
Kaip sekėsi filmavimo aikštelėje dirbti su kitomis septyniomis aktorėmis?
Visos mes esame skirtinguose savo karjeros etapuose. Štai Nora (Lum arba Awkwafina) dar neturi sukaupusi didelės patirties, o Cate (Blanchet) arba Sandy (Sandra Bullock) yra tiesiog visatos karalienės. Turėjau galimybę visas jas stebėti ir iš kiekvienos jų kažko pasimokyti. Kai pradėjome šio filmo filmavimą, mano sūnui tebuvo 6 mėnesiai, taigi buvo įdomu matyti kaip Sandy ar Cate ruošiasi darbui, tuo pačiu metu tvarkydamos savo gyvenimus – tai mane įkvėpė. Noriu paminėti, koks ypatingas buvo mano sutikimas filmavimo aikštelėje: Sandra Bullock man paliko raštelį, kuriame paminėjo žinanti, jog neseniai tapau mama ir norinti pažymėti, kad čia yra vaikams draugiška zona, o mano sūnus yra visuomet laukiamas. Šis gestas, šilti žodžiai nuo mamos mamai buvo tiesiog nuostabūs. Jei gausiu šansą padaryti tą patį kažkam kitam, kas kartą juo pasinaudosiu.
Ar dažnai į filmavimo aikštelę atsinešdavote savo sūnų?
Kartais jį atsinešdavau. Žinote, filmavimo aikštelėje yra daug vinių, o jis tuo metu kaip tik pradėjo šliaužioti, taigi tai nebuvo pati geriausia kombinacija. Bet labai džiaugdavausi jį matydama aikštelėje.
Kaip apibūdintumėte tobulą dieną Niujorke su savo šeima?
Na, šį rytą su vyru ir sūnumi labai maloniai pasivaikščiojome. Oras turėtų būti toks kaip šiandien. Kokia šiandien temperatūra, 24 laipsniai? Taigi, 24 laipsniai, saulėta, po lietaus, taigi viskas švaru. Mėgstame savo sūnui leisti mus vesti, taigi jei jis nori leistis į metro, mes ir leidžiamės į metro. Jei jis nori išlipti iš mašinos, mes lipame iš mašinos, o jei užsinori į autobusą, mes lipame į autobusą. Galime tiesiog sėdėti ir žiūrėti į pro šalį risnojančius žirgus. Taigi, tobula diena yra praleista kartu, neturint jokių planų. Būnant Niujorke niekuomet netrūksta veiklos.
Jei turėtumėte dieną Niujorke, skirtą tik sau, kur ją praleistumėte?
Tokios dienos taip ilgai nebuvo, kad ši koncepcija atrodo labai prabangi. Dieve, ką aš norėčiau nuveikti? Mėgstu eiti į teatrą. Žinote, jei turėčiau laiko, eičiau ir žiūrėčiau viską, ką rodo. Miesto centre yra knygynas, pavadinimu „Three Lives & Company Bookstore”, man jis labai patinka. Jie turi puikų poezjos skyrių ir jaukią zoną, skirtą skaitymui, kurioje gali tiesiog atsisėsti su knyga ir maždaug 45-ias minutes skaityti, nesulaukdama nemalonaus žvilgsnio, reiškiančio: arba kažką pirk, arba nešdinkis. Kalbant apie muziejus, sunku pasirinkti, nes parodos juose nuolat keičiaisi. Dabar nuo tokių dalykų esu atitolusi, nes mano gyvenimas sukasi aplink reklaminį turą ir sūnaus pratinimą prie miego rėžimo (juokiasi). Filmo labui pasakysiu, kad man labiausiai patinka Metropoliteno muziejus (Filme jame planuojamas apiplėšimas, – aut. past.), tarkime, ten visuomet rasite kažką gero, o tai, kas iš jo išeina taip būna gera (juokiasi).
Ar galite papasakoti įdomią istoriją apie kasmet Metropoliteno muziejuje vykstantį pokylį?
Galiu, ji iš tų metų, kuomet dalyvavau vilkėdama dviejų dalių dizainerio Francisco Costa suknelę. Kai buvome visai šalia raudonojo kilimo, aš sučiaudėjau ir suknelės užtrauktukas suplyšo. Suknelė tiesiog kabojo ant manęs, o aš pati kažkodėl buvau visiškai rami. Nuleidau savo mašinos langą, o dizaineris nuleido savąjį. Jis paklausė, ar aš pasiruošusi, o aš jam papasakojau, kas nutiko. Francisco, kuris šiaip jau buvo gražiai įdegęs, pažaliavo. Prieš tai niekada nebuvau mačiusi, kad žmogaus veidas taip pakeistų spalvą. Vis dėlto viskas gerai baigėsi, radome siuvėją, kuri suknelę susiuvo.
Koks buvo brangiausias juvelyrinis kūrinys, kurį kada nors teko segėti ant raudonojo kilimo?
Ak, yra buvęs ne vienas įspūdingas papuošalas. Jei reikėtų išsirinkti, greičiausiai tai būtų vėrinys, kurį segėjau atsiimdama „Oskarą” už vaidmenį filme „Vargdieniai”. Tai buvo turbūt brangiausias kada nors segėtas juvelyrikos kūrinys. Jie buvo labai mieli – leido man jį segėti ant nugaros, nes man atrodė, kad taip jis geriau atrodo.
Ar stilistas jūsų gyvenime užima svarbią role?
Kalbant apie stilistą, manau, kad kiekvienas renkasi pagal save, žmonės stilisto paslaugomis naudojasi dėl skirtingų priežasčių. Savo kasdieniame gyvenime aš rengiuosi kaip kokia nestilinga vaikų auklė, bet ypatingiems renginiams mėgstu pasipuošti. Manau, taip pasireiškia kūrybingumas, tai smagu. Mėgstu glamūrą. Yra žmonių, kurie seka madą, jiems tai kone kaip sportas, mėgstu su jais bendradarbiauti ir kurti gražius įvaizdžius. Ar stilistas svarbus mano gyvenime? Štai vieną dieną nenorėjau pažadinti savo sūnaus, taigi į darbą atėjau anksti ir nesusiruošusi. Vilkėjau juodų marškinių ir juodų kelnių derinį, o prie viešbučio tykojo paparacai, kurių nesitikėjau. Prieš tai tris dienas iš eilės į viešbutį ateidavau ir jį palikdavau atrodydama kaip geriausia savo pačios versija. Netikėtai pradėjau jausti baimę dėl to, kad mane nufotografuos ne tokią, kokią žmonės yra įpratę matyti. Gilumoje visiškai su tuo nesutinku, turėjau pati su savimi pakalbėti, kad suprasčiau, jog visuomenė mane gali matyti visokią. Šią istoriją pasakoju kaip iliustraciją, kad kai atrodai tikrai gerai, gali pasijusti lyg vilkėdamas šarvus.
Jei kaip ir herojė, kurią vaidinote filme, turėtumėte prabangą pasirinkti kokį tik norite dizainerį, ką rinktumėtės? Koks dizaineris yra jūsų mėgstamiausias?
Tai labai geras klausimas, nes yra tiek daug nuostabių dizainerių. Negalėčiau pasirinkti tik vieno, nes tai būtų politiškai nekorektiška, bet manau, jog būtų nuostabu bendradarbiauti su Hubertu de Givenchy tuo metu, kai jis rengė Audrey Hepburn. Arba aštuntajame dešimtmetyje praleisti savaitgalį Maroke su Yves Saint Laurent’u. Esu laiminga, nes palaikau gerus santykius su Valentino ir turiu galimybę vilkėti jo kūrinius, todėl mano pirmasis pasirinkimas visuomet būna Valentino.
Esu tikra, kad sekasi „Time’s up” ir „Me too” judėjimus. Kokios yra jūsų viltys ir lūkesčiai, kaip šios iniciatyvos gali pakeisti Holivudą?
Tikiuosi, kad tai viską pakeis. Tikiuosi, kad visi dėl to tik išlošime, mano nuomone, vienodos teisės yra naudingos visiems, o „Time’s up” misija ir yra saugumas ir lygybė darbo aplinkoje. Tikiuosi, kad ateityje nebepasitaikys tokių skausmingų patirčių, apie kokias girdėjome pastaruoju metu. Solidarizuojuosi su visomis savo seserimis, kad ir kokioje sferoje jos dirbtų. Visas jas palaikau. Mums reikia lygybės ir saugumo.
Ar turite mėgstamą seną apiplėšimo filmą?
„Charade”. Jis toks įmantrus. Man labai patinka „How To Steal A Million”, taip pat Cario Granto filmai. Mėgstu visus Gerge’o Clooney Oušeno filmus. Manau, kad jie – labai smagūs.
