Ėmėme rūšiuoti šiukšles, daugėja kuriančiųjų iš antrinių žaliavų ir vartojančiųjų tokius produktus, vis daugiau tarp mūsų pašnekovų pasitaiko vegetarų, veganų, užsiimančiųjų įvairiomis dvasinėmis praktikomis ir einančiųjų sąmoningumo keliu. Tikime, kad šio numerio herojai įkvėps mūsų skaitytojus būti draugiškesnius gamtai ir vienas kitam.
Viršelio veidas
• Triumfo arka iš plastiko atliekų kubų prie Seimo; iš tarybinio Vilniaus mėsos kombinato iškabos raidžių sudėliotas žodis „Kombinatas“ priešais Vilniaus dailės akademijos pastatą; iš tų pačių raidžių sudėliotas užrašas „metoo“ per eitynes už lygias moterų teises – tai menininkės Eglės Grėbliauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, keturių vaikų mamos, prieš gerą dešimtmetį verslininkės karjerą iškeitusios į meną, kūryba. Žurnalistei Virginijai Majorovienei menininkė pripažįsta, kad jai rūpi parodyti, jog šiuolaikinės visuomenės nerimo priežastys yra socialinis ir psichologinis spaudimas.
Prie puodelio arbatos
• Kad klimatas kinta, sutinka daugelis, tik nesutariama, ar šį reiškinį lemia žmonių veikla ar natūralūs veiksniai. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys teigia, kad „natūralūs pokyčiai nuo sukeltų mūsų veiklos skiriasi tuo, kad yra cikliški – tarkim, Saulės aktyvumas kinta kas 11 ir kas 24-erius metus, jį galima prognozuoti. Dėl žmonių veiklos klimatas šyla stabiliai ir gana greitai. Ledynų gręžinių tyrimai rodo, kad per 800 tūkst. metų niekada nebuvo tiek CO2 ir tokių temperatūros pokyčių“. Kaip šie pokyčiai pakeis mūsų šalies veidą, klimatologas pasakoja žurnalistei Virginijai Rimkuvienei.
Tema
• „Pradėjus eiti gyvensenos be atliekų (Zero Waste) keliu, pajunti, kiek daug aplink to, ko mums nereikia ir net kenkia. Dažnai šiukšles kaupiame nesąmoningai, o atsikratę numojame ranka: „Ai, išmečiau lauk“, tačiau mūsų planetoje nėra to „lauk“. Pereiti prie paprastesnio gyvenimo ir prioritetą teikti ne daiktams, o žmogui ir patirčiai nelengva, tai reikalauja gilaus vidinio apsisprendimo, nuolatinių pastangų, tačiau rezultatas – viską apimantis palengvėjimas – tikrai to vertas. Mano straipsnio herojės gyvensenos be atliekų pradininkė Kalifornijoje gyvenanti prancūzė Bea Johnson ir lietuvė Ieva Dolia kalba būtent apie tokį sąmoningą gyvenimą. Ir kad taip gyventi įmanoma, įrodo savo pavyzdžiu. Jų klausantis aplanko įkvėpimas, ir viskas staiga stoja į savo vietas“, – teigia straipsnio autorė Giedrė Steikūnaitė.
Duetas
• Kai redakcijoje svarstėme kandidatus į ekologijai skirtą žurnalo numerį, pasisakančiųjų prieš dainininko Edgaro Lubio ir laidų vedėjos Živilės Vaškytės-Lubienės porą nebuvo. Jie ne tik rūšiuoja šiukšles, perka kuo natūralesnius maisto produktus, Živilė naudoja ekologišką kosmetiką, iki gimė vaikai, abu daug važinėjo dviračiais, bet ir geba atsiriboti nuo destruktyvių dalykų, yra iš tų, kurie nepamokslauja ir nesistengia pabrėžti, ką pasiekė eidami sąmonėjimo keliu, nes priešinga pozicija, anot jų, rodo puikybę, o puikybė labiausiai ir trukdo tobulėti. Apie tai, kaip pavyksta be reikalo nešvaistyti energijos, ši pora pasakoja žurnalistei Virginijai Rimkuvienei.
Mano istorija
• Labdaros ir paramos fondo „Vienas už visus, visi už vieną“ įkūrėją Julių Davidonį likimas su paramos veikla susiejo prieš beveik dvejus metus. Tada taksistu dirbęs vyras, paprašytas draugo, pasišovė per feisbuką parduoti nuo statybų likusias plytas. Paskambinusios moters papasakota istorija apie tai, kaip be namų ir be žmonos likęs jos brolis su trimis vaikais gyvena išsikuoptame tvarte, paskatino nuvažiuoti į Lapelius. Tai, ką pamatė, Julių sukrėtė. Kaip stovėjo, taip ir pasižadėjo: „Padarysiu viską, kad Kalėdas šeima sutiktų naujame būste.“ Per pusantrų metų J. Davidonis pastatė namus šešioms padegėlių šeimoms.
Susitikimai
• Kai bene žinomiausio lietuvio menininko, filmininko, žmogaus, labiausiai už viską vertinančio buvimą čia ir dabar, Jono Meko žurnalistas Karolis Vyšniauskas paklausė, ką jo pašnekovas per 95-erius metus suprato apie gyvenimą, šis atsakė: „Kad mes visi laisvi. Tai yra stebuklas. Kai kurie žmonių poreikiai sutampa, bet kiekvienas iš mūsų esam skirtingi ir turim pasirinkimą. Pagal evoliuciją, mes visi atėjome iš šviesos. Iš šviesos išsivystė planetos, saulė, vandenynai, žemė. Per milijonus metų palengva atsiradome ir mes. Mes visi esam iš to paties šaltinio.“
Psichosalonas
• Kepate kotletus, o mintyse jau ravite lysvę, badote vadovui jo klaidas, išsiskiriate su „niekam tikusiu“ vyru ir susiradę kitą, tobulesnį, nugyvenate ilgą bei laimingą gyvenimą... Su panašiomis minčių kaskadomis tikriausiai susiduria dažna. Sertifikuota įsisąmoninimu grįstos psichologijos mokytoja Danguolė Krupovnickienė žurnalistei Anai Treščinai pasakoja, kad koncentruoti dėmesį ir sąmoningai nukreipti jį į tai, ką darai čia ir dabar, padeda populiarėjantis dėmesingo įsisąmoninimo metodas (angl. mindfulness). O elgdamasis ir dirbdamas sąmoningai greičiau susidoroji su darbu, rečiau klysti, mažiau pykstiesi ir pyksti ant aplinkinių.
Švarinančio įkvėpimo!