Esate ukrainietė – papasakokite, kas Jus sieja su Lietuva?
Taip, gimiau Ukrainoje. Buvau 6-erių, kai mano šeima, ieškodama geresnės ateities savo vaikams, persikėlė gyventi į Lietuvą. Čia pragyvenau 17 metų. Gyvenome kukliai, bet niekada nieko netrūko. Užaugau miestelyje netoli Klaipėdos, apsupta ežerų ir miškų. Nuo šiol jaučiu didžiulę meilę gamtai.
Būnant kitoje šalyje manęs dažnai klausia: kokie ryškiausi prisiminimai iš Lietuvos? Maistas! Tuo laiku maisto kokybė buvo daug geresnė nei dabar. Natūralesnių ir gardesnių ledų turbūt jau niekas nebepagamins.
Kaip nutiko, kad pakėlėte sparnus iš Lietuvos?
Nuo mažens buvau žingeidi, troškau mokytis ir keliauti. Visada jaučiau, kad Lietuva nebus mano paskutinė stotelė. Įgijusi istorikės bakalauro diplomą, ištekėjau už japono ir išvykome į Tokiją. Dirbau aptarnavimo srityje, o visą savo laisvalaikį skyriau miesto pažinimui. Japonija mane sužavėjo savo ypatinga architektūra, lietuviams neįprastu mentalitetu ir be galo skaniu ir sveiku maistu. Neslėpsiu, buvo sunku adaptuotis, ypač kultūriniu aspektu.
Japonijoje pragyvenau 2-ejus metus. Šeiminis gyvenimas, pradžioje buvęs sklandus, galiausiai ėmė byrėti. Vyrą matydavau tik savaitgaliais, jis dirbo marketingo srityje ir ilgam likdavo po darbo. Japonijoje įprasta dirbti viršvalandžius.
Galiausiai pajutau, kad esu nelaiminga ir panorau atgauti savo laisvę. Ištekėjau jauna, teturėdama menką supratimą apie santuoką ir menkai įsivaizduodama, kad tai turėtų trukti visą gyvenimą. Tiesiog mano požiūris į dviejų žmonių santykius nebuvo gilus ir subrendęs.
Tačiau Japonija suteikė man daugybę galimybių pažinti save, suprasti savo norus ir pakelti sparnus gyvenimo nuotykiams.
Visada norėjau sau įrodyti, kad galiu padaryti kažką, kas kitiems atrodo sunkiai įveikiama ar net neįmanoma. Paryžius buvo mano iššūkis! Atskridau į jį nemokėdama nė vieno žodžio prancūziškai.
Kodėl panorote atsidurti būtent Paryžiuje?
Nuo 17-os metų buvau pakerėta Fashion TV kanalo. Garsiausi mados namai, tendencijos, spalvos, prabanga, modeliai, užkulisiai... Norėjau ten būti, norėjau tai patirti. Taigi, būdama 25-erių atsidūriau Prancūzijos sostinėje, įstojau į prestižinį tarptautinį mados institutą ESMOD, kur įgijau dizainerės diplomą.
Po studijų kurį laiką dirbau laisvai samdoma dizainere. Kūriau apatinius ir maudymosi kostiumėlius, o prieš porą metų – ir moteriškų drabužių liniją (daybirds.fr). tai aukštos kokybės šilkinių palaidinukių kolekcija, kuri atspindi mano asmenybę: ryškios ir stiprios spalvos, bet minimalistinis dizainas. Norėjau išlaikyti šį stiliaus akcentą.
Be viso to dirbu aukštosios mados stiliste. Laviruodama tarp abiejų profesijų išlavinau bendravimo įgūdžius, išmokau pajusti žmonių poreikius, tapau gaminių eksperte. Mano klientų sąrašą sudaro verslo, meno ir šou pasaulio atstovai. Dažnai aikštingi, nekantrūs ir reiklūs žmonės. Tačiau aš labai mėgstu savo darbą, nes kurdama grožį ir matydama patenkintus klientus jaučiu didžiulį pasitenkinimą. Pasirinkau aukšosios mados rinką, nes pati sau esu labai reikli. Mėgstu kokybę tiek gaminiuose, tiek paslaugose.
Teko susidurti su kaprizingais klientais?
Man prireikė laiko tapti profesionale, išmokti išlaikyti neutralumą ir neparodyti susierzinimo.
Pamenu vieną nutikimą: gavau skubų užsakymą klientei rasti vakarinį rūbą kitos dienos didžiuliam priėmimui. Visą dieną laksčiau po parduotuves, tačiau nė vienas mano pasiūlymas jai netiko.
Parduotuvės jau užsidarė, nežinodama, ko griebtis, staiga prisiminiau savo asmeninę vintažinių suknelių kolekciją, kurią ir nusiunčiau jai į viešbutį. Ji issirinko „Yves Saint Laurent“ mados namų suknelę, bet liemuo buvo per platus. Per naktį suknelę sutvarkiau pagal jos figūrą ir ryte pristačiau klientei, bet ji staiga persigalvojo. Moteris jau norėjo išvakarėse mano jai rodytos „Valentino“ suknelės. Turėjau vos valandą nuvažiuoti į parduotuvę, vildamasi, kad ji nebus parduota – taip ir buvo – ir žaibo greitumu įliemenuoti pagal jos figūrą.
Išėjusi iš viešbučio tiesiu taikymu pasukau į artimiausią kavinę ir užsisakiau taurę.
O kaip Jūsų kelionių polėkis?
Vyrauja įsitikinimas, kad norėdamas daug keliauti turi būti turtingas. Esu iš tų žmonių, kurie paneigtų šią klišę. Dauguma mano kelionių įvyko mano pačios pastangomis. Nepaneigsiu ir to fakto, kad mano darbas suteikė galimybę tapti draugais su žmonėmis iš viso pasaulio. Ne kartą buvau šiltai jų priimta.
Kelionės visada buvo mano didžiausia aistra: apkeliavau 40 pasaulio šalių ir aplankiau visus kontinentus. Visi sutikti žmonės – tai labiausiai praturtinanti patirtis. Kelionės pakeitė mano mąstymą ir suformavo mano asmenybę. Nemėgstu keliauti viena, tad kompanija dažnai palaikydavo draugai.
Paskutiniais metais jau keliaujate su antrąja puse.
Gyvendama Paryžiuje labai dažnai skraidžiau i Kaliforniją, kuri mane užbūrė savo laisvės pojūčiu, pozityvumu, gamtos artumu. Ten sutikau savo svajonių vyrą Patricką. Tai mano pirmi brandūs santykiai, kur mes dalinamės panašiomis vertybėmis ir jaučiamės lygiaverčiai.
Kol kas nesame susituokę ir neturime vaikų, bet tai – mūsų planuose. Save laikau emancipuota ir aktyvia moterimi, man svarbu realizuoti save profesinėje srityje, o iš savo mylimojo jaučiu begalinę emocinę paramą ir pagarbą.
Taigi po 8 metų, praleistų Prancūzijoje, išsikrausčiau Į Los Andželą. Ten perkėliau ir savo verslą.
Papasakokite daugiau apie savo mylimąjį.
Patrickas yra filmų prodiuseris, gimė ir užaugo Los Andžele menininkų šeimoje. Jis už mane vyresnis 12-a metų, bet santykiams tai nekliudo. Mane žavi jo džentelmeniškumas ir branda. Panašūs mes ne tik charakteriu, bet ir gyvenimo patirtimis – abu patyrę skaudžių išgyvenimų, ir tai mus gana anksti subrandino.
Ne vien dėl vyro nutariau kraustytis į Kaliforniją. Apie Ameriką jau seniai svajojau, vos čia apsilankiusi kelis kartus. Mane sužavėjo amerikiečių teigiamas požiūris į gyvenimą ir draugiškumas.
Ir kaip Jums čia sekasi?
Šiuo metu kuriu savo antrą Daybirds kolekciją. Nesistengiu įtikti Amerikos rinkai, bet atsižvelgiu į tai, ką vertina stilinga Los Andželo moteris – svajingą seksualumą, romantiškumą ir bohemą. Vyrauja pastelinės spalvos ir daug lino.
Ne kartą Los Andželo gatvėse sulaukiau komplimentų iš nepažistamųjų, kurie žavisi mano prancūzišku drabužių stiliumi: natūralumu, drabužių kokybe ir kukliu moteriškumu.
Ar dažnai užsukate į Lietuvą?
Labai retai, nes šeima išsibarsciusi po visą Europą. Ar turiu minčių sugrįžti visam laikui? Nebent vėlesniame amžiuje. Nepatinka, kad Lietuvoje viskas įsprausta į siaurą mąstymo rėmą – mažai tolerancijos, pokyčių, dinamikos ir daug tarpusavio pavydo.
Per pastaruosius metus supratau, kad galėčiau pritapti daugelyje pasaulio vietų. Laimingo gyvenimo formulė priklauso tik nuo mano pačios požiūrio. Vadovaujuosi paprasta taisykle – svarbiausia būti ten, kur gali užsiimti mėgstama profesine veikla, ten, kur esi apsuptas nuostabių ir mylinčių žmonių, o visa kita yra nereikšminga.
