Egle, darbas televizijos eteryje – su savais pliusais ir minusais. Prie pastarųjų galima priskirti stresą, skubėjimą... Ar pavyksta ir ar lengvai pavyksta išlikti ramiai?
Mėgstu ilsėtis. Nesu ta, kurią adrenalinas vežtų į priekį. Neieškau ekstremalių pramogų. Pakanka ir kasdienio nuolatino streso. Šiame darbe yra ir skubos, ir miego trūkumo... Ne visada pavyksta prigulti dienos metu.
O su darbiniu stresu palengva išmoksti tvarkytis, kai bėgant laikui patiri įvairių situacijų ir iš jų išsikapstai. Pastebėjau, kad pastaraisiais metais tarp skaitomų knygų atsirado ir daugiau psichologinės literatūros – norisi pažinti žmogaus vidinį pasaulį. Taip jaukinuosi ramybę. Atitrūkti nuo kasdienybės padeda reportažai, dokumentika. Tuomet tarsi atsijungi, pasikrauni ir važiuoji toliau.
Viename Jūsų interviu skaičiau, kad geriausias Jums nutikęs dalykas – tai, kad gimėte būtent savo tėvų šeimoje. Ne visi gali pasigirti augę darniose šeimose. Už ką esate dėkinga savo tėvams?
Už viską. Niekada nesusimąsčiau, kad būčiau galėjusi gimti kitoje šeimoje. Tėvai į vaiką sudeda viską, ką turi geriausia. Tik pradėjęs gyventi ant savo sprando tai supranti. O dar geriau įsisąmonini, kiek bemiegių naktų atiduota ir viso kito, kai pats susilauki vaikų.
Ar Jus tėvai įkvėpė kurti darnius poros santykius?
Tikrai taip. Žinoma, nesakau, kad viskas buvo tobula – neaugau rožiniame burbule. Būta visko. Visi namai turi dūmų. Tačiau apskritai tėvų santykiai tvarūs, todėl galiu gauti patarimų ir pamokymų.
Beje, gražiai sutarė ir mano seneliai. Jie paminėjo auksines vestuvių metines. Spėjo tą padaryti, nes senelio nebėra jau dešimt metų.
Tiek daug išsiskyrusių draugų tėvų, tad suprantu, kad santykiai – didelis darbas, jeigu norisi ilgai kartu gyventi. Kai matau porą, po 30-ies santuokos metų vis dar besilaikančią už rankų, suprantu, kad tai įmanoma.
Kokią savo pačios santuoką matote po 30-ies metų?
Įsivaizduočiau darnią. Kai ką norisi perimti iš tėvų, tačiau kiekvienas mes kuriam savo santykių formulę. Neverta aklai sekti kitų patarimais ir pamokymais, kol neišbandai, ar tai veikia tavo poroje.
Jei galėtumėte rinktis, ką padovanotumėte brangiausiems žmonėms?
Sveikatą. Kai esi sveikas, visa kita įmanoma: savirealizacija, pinigai, ramybė, kelionės ir visa kita.
Kada jaučiatės visiškai save realizuojanti?
Džiaugiuosi, kad prieš 8-erius metus pavyko patekti į televizinės žurnalistikos kelią. Myliu savo darbą. Jaučiuosi gerai, kai pavyksta sklandžiai išsireikšti tiesioginio eterio metu, puikiai pasikalbėti su pašnekovais. Kiekvienam žurnalistui, manau, didelis asmeninis pasiekimas, kai pašnekovas pasako, kad jam pačiam tai buvo vienas įdomiausių pokalbių. Kai sulaukiu gerų atsiliepimų iš kolegų ir vadovybės. Tuomet jaučiuosi pilnatvėje.
Nepamirštu ir laisvalaikio. Gera pailsėti prie jūros, kelionėse, kada supranti: gera dirbti ir gera ilsėtis.
Kurią šalį norisi pamatyti arba į kurią sugrįžti?
Dar daug šalių neaplankyta. Labiausiai norėtųsi nuvykti į Lotynų Ameriką, Australiją, Aziją. Dėl gamtos, dėl žmonių, kultūrų, kulinarijos. Man labai patinka pažinti šalį per virtuvę. Nors žinau, kad ne visada tai sveika. Maistas man paliko gerą įspūdį Berlyne, Barselonoje, Romoje. Ruošdamasi į kelionę pirmiausiai ieškau gerų kulinarinių taškų. Visada norisi pažinti vietinių žmonių gyvenimą.
O kaip tai darote? Prašote atsiliepimų žmonių, jau buvusių šalyje, į kurią planuojate vykti?
Prašau ir atsiliepimų, tik vertinu juos kritiškai, nes skoniai ir pomėgiai skiriasi. Tai, kas patiko vienam, nebūtinai patiks ir kitam. Kartais tiesiog intuityviai renkuosi vietas, į kurias noriu nueiti, jau būdama toje šalyje. Pvz., interneto programėlėje suvedu kulinarinę virtuvę, kurią noriu išbandyti, ir išsirenku kažką iš parodytų variantų. Būna, kad nusiviliu pasirinkimu, o būna, kad ir labai pasiseka.
Save priskirtumėte prie skubančių gyventi, t.y., norinčių kuo daugiau visko padaryti, ar lėtai mėgaujatės mažiau veikdama?
Turbūt man nepavyktų lėtai mėgautis, nes mano darbo specifika kitokia – dažnai darau 3–4 darbus vienu metu. Turbūt visi žurnalistai tokie. Kartais stebiuosi, kaip smegenys atlaiko ir neužsiliepsnoja. Šiandien kaip tik darbe turėjau pokalbį su psichologe, kuri pasakojo, kad šiuolaikiniai jauni žmonės visko nori daug ir iškart: greito kilimo karjeros laiptais, šeimos... O tuomet rizikuoja perdegti.
Ir aš galiu save priskirti prie skubančiųjų – niekur nuo savęs nepabėgsiu.
Kokie trys dalykai Jums savyje labiausiai patinka?
Visada lengva pasakyti savo blogiausias savybes, o sunkiau – gerąsias.
Pamėginkime.
Galbūt atsakingumas, pozityvumas, nekonfliktiškumas. Pykti moku, bet ne visada netenku savitvardos, kur kitas galbūt prarastų ją. Gal kažkam gali nepatikti mano tonas, bet viduje aš nebūtinai tuo metu jausiu sunkius jausmus.
Visaip stengiuosi nekonfliktuoti. Pykdamasi jaučiu įtampą, kurią man sunku pakelti. Tuomet nepriklausomai nuo to, ar jaučiuosi/esu kalta, ar ne, vis tiek einu susitaikyti. Tai padeda išsisklaidyti blogą energiją. Nemoku laikyti pykčio.
Ką vadintumėte gražia moterimi?
Laiminga ir sveika. Kai moteris laiminga, tai matosi: ir oda švyti, ir akys šypsosi. Laiminga ir sveika moteris, kartu būna ir rami. Jausmas sukuria grožį.
Kokių turite silpnybių?
Mane vis suvilioja naujos dekoratyvinės kosmetikos priemonės. O kita silpnybė, kad ir kaip būtų keista, – vėlavimas.
Nebūčiau pagalvojusi.
Taikau sau įvairiausias tramdomąsias priemones (pvz., anksčiau pasuku visus laikrodžius), bet vis tiek vėluoju 5 minutes. Ir dažniausiai vėluoju ne į dalykinius, bet į susitikimus su artimais žmonėmis, kurie mane gali labiausiai barti, bet kartu ir lengviausiai atleisti. Nevėluoju į laidą, tiesioginę transliaciją, nes čia suveikia savybė, kurią jau minėjau, – atsakingumas.
Apie ką paprastai svajojate?
Apie atostogas. Apie jūrą, Nidą, kopas... Svjajoju apie savaitę, kada galėčiau lėtai koja už kojos keliaudama mėgautis saule, jūra, knygomis, muzika.
Paprastesnė svajonė, pvz., dabar – skanūs pietūs.
Ko labiausiai bijote?
Prarasti mylimus žmones. Bijau nespėti per man skirtą gyvenimo laiką nuveikti to, ko noriu, arba tai, ką galiu.
Šiais metais teko nemažai sirgti, tad turbūt didžiausia baimė – netekti sveikatos. Tiek kalbant apie save, tiek ir apie artimus žmones.
Kaip manote, koks yra laimingo, prasmingo gyvenimo receptas?
Turėti gyvenime tikslų, realizuoti save veiklose, kuriose jaustum pilnatvę, surasti sau artimą sielą, sukurti darnią šeimą, puoselėti gerus santykius su aplinkiniais, turėti hobių, gebėti ne tik dirbti, bet ir pailsėti.
Kokių planų turite šiai vasarai?
Ilgų atostogų neturėsiu. Bus nemažai darbų. Tikiuosi, kad pavyks ištrūkti į Klaipėdą. Kol kas, kol vasara tokia karšta, manau, ja bus galima pasimėgauti ir Lietuvoje.
