Atrodote puikai, kokios jūsų grožio paslaptys, kaip rūpinatės savimi?
Kai tau jau nebe 20 metų, negali numoti ranka ir galvoti, kad spindinti oda išliks visada. Nepasakyčiau, kad beprotiškai vaikausi visų jaunystės išsaugojimo naujovių, tačiau domiuosi tikrai nemažai – pradedant mityba (nes iš esmės mes esame tai ką valgome), taip pat tikiu natūralių priemonių jėga bei neatmetu siūlomų grožio industrijos galimybių.
Grožio procedūras aš atlieku periodiškai. Kadangi mano oda yra sausa, buvo laikotarpis, kai ji net skilinėjo, atrodė, kad niekas, ką betepčiau, nepadeda. Šią problemą išsprendžiau puikių profesionalų dėka, dabar pagrindinė užduotis yra nuolat drėkinti odą. Todėl mane dažnai galite pamatyti su buteliu vandens rankoje. Grožio procedūras kaip ir jas atliekančius specialistus renkuosi atsakingai, nes rinkoje yra didelė pasiūla, tačiau ne visada kokybiška.
Neslėpsiu, atradau puikių specialistų vienoje lazerinės ir estetines dermatologijos klinikoje, turiu sudarytą grožio procedūrų planą. Pastaruoju metu pamėgau PRP procedūras, tiek plaukams, tiek veidui, džiaugiuosi matomu rezultatu, procedūros padeda išlaikyti skaisčią odą bei sveikus plaukus.
Šiuo metu esu pačiame gražiausiame amžiuje, esu patenkinta savo išvaizda, žinoma, pasitikėjimo savimi priduoda komplimentai ir kartais prajuokina nustebę veidai, kuomet pasakau savo amžių. Bet su kiekvienais metais pradedu vis smarkiau pajusti posakio „graži moteris yra tuomet, kai ji laiminga“ tiesą, nes grožis yra spindinčiose akyse.
Kaip pavyko išsaugoti tobulą figūrą pagimdžius tris vaikus ? Turbūt sportuojate ir sveikai maitinatės?
Kaip ir kiekviena moteris be dietų neapsiėjau ir aš. Prieš daug metų išbandžiau viską, bet svėriau kokiais 12 kg daugiau. Badavimas vertė mane jaustis nelaiminga ir pikta. O be to, efektas visada būdavo laikinas. Ko tik nesu išbandžiusi... Praktiškai galėčiau apie visas esamas dietas padiskutuoti. O stebuklas man nutiko, kai pradėjau sveikai maitintis bei derinti maisto produktus. Nustojau kankinti save dietomis.
Mano požiūriu, valgymas tik vienos grupės produktus nėra sveika, nes organizmas turi gauti įvairių medžiagų. Susitvarkius mitybą, dabar drąsiai galiu papiktnaudžiauti saldumynais bei nesveiku maistu, žinoma, tai nėra kasdienybė. Laikytis griežtos mitybos ir gyventi vien sportu buvo kiek nuobodu. Pradėjau labiau branginti gyvenimo džiaugsmą, išsivadavau nuo visuomeninės nuomonės brukamų standartų, kad privalu sportuoti, maitintis būtent taip, o ne kitaip ar atrodyti tik pagal tam tikrą šabloną. Juk tokiu būdu pamirštame save bei kas esame iš tikrųjų, atimame laiką iš artimųjų ir prarandame gyvenimo džiaugsmą, besivaikydami neįmanomos tobulybės.
Esate prekės ženklo „Natali de Lyrik“ įkūrėja, kuriate papuošalus. Kaip kilo įdėja imtis juvelyrikos verslo?
Daug keliauju, tačiau Paryžius mane užbūrė. Elegantiškos prancūzės, amžina klasika jų aprangoje, subtilūs papuošalai, raudonos lūpos – visa tai yra taip moteriška... Ir aš supratau kad šiais „unisex“ mados laikais noriu priminti moterims apie moteriškumą. „Natali de Lyrik“ juvelyrika – tai klasika, laikui nepavaldžios ir amžinai madingos formos, subtiliai paliestos šiuolaikiškumo. Noriu, kad papuošalas turėtų išliekamąją vertę, o ne būtų greitosios mados produktas, kurį išmetame sezonui pasibaigus.
Pradedant verslą buvo baimių, kartais – nepasitikėjimo savimi, baiminausi, ar mano kūryba patiks moterims, ar jos norės nešioti mano papuošalus. Jaučiau didelį paskatinimą iš aplinkinių, pradėjau kurti vieną papuošalą po kito ir tada net pati nustebau susilaukusi sėkmės. Mano gaminius pamėgo moterys visame pasaulyje, dažnai pakuoju siuntinius į įvairiausias pasaulio šalis. Didžiausias įvertinimas buvo Kanuose, kai kino festivalio metu mano papuošalais pasipuošusios raudonu kilimu ėjo aktorės, modeliai, režisierės, menininkės bei dizainerės.
Iš kur semiatės įdėjų savo kūrybai, kada ateina įkvėpimas kurti?
Mano kūrybos metas dažniausiai yra vėlus vakaras ir naktis. Grįžusi po darbo praveriu skryneles su žėrinčių bei spalvotų karoliukų krūvelėmis ir tuomet mane aplanko įkvėpimas. Kartais į kūrybą pasineriu ir ankstyvais rytais. Atsikeliu pirmoji, kuomet šeimyna dar miega, tyliai nueinu į savo kūrybos erdvę ir pradedu dėlioti kristalų bei perlų kompozicijas, derinu spalvas, ieškau neįprastų formų.
Kūrybai esu skyrusi ir ne vieną savaitgalį. Siekdama tobulybės apgalvoju net menkiausias smulkmenas, derinu kristalų spalvas bei atspalvius, svarstau, koks metalas labiausiai prie jų tiktų. Sukurti papuošalui reikia daug laiko. Pirmiausia jis atsiranda galvoje, o po to braižau eskizą.
Jums dažnai tenka dalyvauti vakarėliuose – laikote tai darbu ar visgi malonumu?
Man tai malonumas, laiko praleidimas ir pasimatymai su bičiuliais. Deja, ne visada pavyksta patvirtinti visus kvietimus, kuriuos gaunu, kad ir kaip norėtųsi pagerbti organizatorius, palaikyti kūrėjus ar naujas iniciatyvas. Galiu išskirti, kad Manto Petruškevičiaus ir Rasos Arlauskienės renginiai visada įspūdingi, nustebina dekoru ir idėjomis, tai būna tikra šventė, o ne tik renginys.
Ką veikiate be papuošalų kūrybos?
Papuošalų kūryba yra mano hobis, kuris užima nemažai laiko, jame atrandu harmoniją ir meditaciją, o paprastai kasdien sukuosi versle bei vadovauju įmonei. Grožio ten ne tiek daug, tačiau skonio daug – tai maisto produktų sritis. Įdomiausia yra atrasti naujus produktus, skonius, rinkas.
Kokie jūsų santykiai su vaikais, kokia mama jiems esate?
Vaikai visada pirmoje vietoje. Aš nesu karjeristė, man svarbu namų jaukumas, vaikams norisi sukurti stabilumą ir malonią aplinką, todėl po darbu lekiu namo, gaminu jiems pietus. Kasdieninių rūpesčių su vaikais yra daug, bet juos atlieku su malonumu. Tai, ką dabar į juos įdedu, yra jų gyvenimo pamatai. Mes daug kalbamės su vaikais, mokinu reikšti jausmus, tad mūsų kasdienybėje žodis „myliu“ nuskamba dažnai. Mes turime tradiciją – vakarinius apsikabinimus ir pokalbius. Jiems kas vakarą būtinai pasakau, kokie nuostabūs jie yra, žinoma, kiekvienam atskirai, kad jaustųsi ypatingi.
Vaikai yra labai skirtingi, nors auklėjami vienodai. Sandrai 10 metų, ji yra labai komunikabili ir draugiška, kaip magnetas traukia visų dėmesį. Kartas nuo karto ją pakviečia dalyvauti fotosesijose, ji save išbando modelio karjeroje. Sandra turi atsakomybės jausmą, yra pirmūnė, bet tuo pačiu labai valiūkiška ir mėgstanti pajuokauti. Man, kaip dukrą auginančiai mamai, labai svarbu, kad ji teisingai suprastų vidinio ir išorinio grožio reikšmę, todėl mūsų temos dažnai būna apie tai, kad tikrasis merginos grožis yra geroje širdyje.
Matas, kuriam 11-a, yra visiškai kitoks – jautresnis ir uždaresnis, susidomėjęs IT technologijomis, lanko su tuo susijusius būrelius ir svajoja tapti išradėju. Labai išrankus maistui ir turintis savotišką nuomonę, dėl ko neprieštarauju, nes, manau, kad taip jis atranda ir išreiškia save. Vaikai yra suaugusiųjų atspindys ir tai ne tik susiję su genais, tai mūsų veidrodis, kuriame pamatai savo privalumus bei trūkumus, todėl aš pati dažnai mokausi iš jų.
Mano sūnui Lukui – 20 metų, jis jau gyvena savarankišką gyvenimą. Darbuojasi ir mokosi IT sferoje. Mūsų santykiai yra labai šilti. Stengiuosi dabar būti jam labiau draugė, jį palaikyti ir padėti. Nors prisipažinsiu buvo tikrai nelengva jį ką, tik baigusį vidurinę, paleisti į kitą miestą ir pačiai apsiprasti reikėjo, kad sūnus jau užaugęs ir kuria savo gyvenimą. Palinkėčiau visoms mamoms nelaikyti savo atžalų įsikibus – juk mes juos auginame ne sau, o gyvenimui. O visos patirtys, ir net jei jos blogos, juos daro stipresnius. O meilė ir ryšys tik stiprėja.
Koks jūsų požiūris į skyrybas. Ne paslaptis, kad šiuo metu jas išgyvenate?
Laimingi tėvai – laimingi vaikai. Kad ir kaip norėtųsi santuoką išsaugoti dėl vaikų, nesveika aplinka labiau jiems pakenktų nei buvimas drauge. Skyrybos visada yra skausmingos visiems, tiek sutuoktiniams, tiek vaikams. Visada pirmiausia reikėtų stengtis ir bandyti išsaugoti šeimą.
Kokia pagal jus turėtų būti tvirta šeima?
Nėra bendro recepto „ilgai ir laimingai“, kuris tiktųovisoms poroms, – visi yra savotiški, skirtingi ir santykius mes kuriame patys. Vieni laimingi būdami kartu 24 val. per parą, o kitiems geriau gyvenant savo gyvenimus. Ne visiems vyrams reikia namų šeimininkės, leidžiančios dienas prie puodų, o kiti tik apie tokias ir svajoja.
Bet kokiu atveju, pagarba vienas kitam yra būtina, tai yra pamatinis dalykas ne tik poros santykiuose bet ir visose gyvenimo situacijose. Man šeimos harmonija yra namų jaukumas, bendros vakarienės, pyragais kvepiantys namai ir kai visi yra laimingi.
