Kaip šiai porai sekasi rasti laiko vienas kitam? Kodėl rutina jiems – natūrali santykių dalis? Kodėl Simona netiki tobulais santykiais, kuriuos šiandien taip populiaru vaizduoti socialiniuose tinkluose?
Simona, ar aistra vystant savo drabužių prekės ženklą „Nunu“ nemažėja?
Tikrai ne. Esu visiškai atradusi save. Gerai jaučiuosi darbe dirbdama nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Kai viskas pasiseka, net pamirštu skaičiuoti laiką.
Žinau, kad kuriant savo drabužių liniją darbas neapsiriboja idėjos sugalvojimu, eskizavimu ant popieriaus ir gatavo drabužio supakavimu. Tarp viso to – audinių paieška, bendravimas su siuvėjomis, klaidų taisymas, buhalterija, daugybė pokalbių su klientėmis... Kas Jums sunkiausia iš viso to ir ką, jei tik būtų galimybė, šiame procese mielai praleistumėte?
Turiu asistentę, tad elementarius darbus mes pasidaliname. Pvz., drabužių pakavimą, išsiuntimą ar kitus smulkius darbelius. Tačiau iki šiol tik aš pati asmeniškai bendrauju su visomis klientėmis dėl individualių užsakymų, kuriu masinės gamybos modelius, pati galvoju naujus drabužių derinius, renku audinius ir t.t.
Galbūt norėčiau, kad man liktų tik ta gražioji pusė ir tokia „prabanga“, kad reikėtų tik galvoti naujienas, rinkti audinius ir būti atsakingai už kolekcijas ar individualius siuvimus. Bet visus „Nunu“ kampus laikau pati. Kartais juokiuosi, kad esu ir buhalterė, ir valytoja, ir siuvėja, ir pardavėja.
Ką Jums pačiai reiškia apranga?
Nepažįstu tokios moters, kuri nenorėtų gražiai apsirengti, pasipuošti ar įsigyti naujos suknelės, naujo drabužių derinio. Kartais naujai įsigytas geras ir kokybiškas daiktas gali praskaidrinti ne tik dieną, bet gal ir visą sezoną. Man apranga yra svarbi, bet nesu pamišusi dėl aksesuarų.
Ar rūpinatės ir vyro apranga? O gal jis pats renkasi sau drabužius?
Kaip tik visai neseniai Jonas skambino klausdamas: „Na kada gi tu man rasi laiko nueiti į parduotuves?“ Jonas šiuo klausimu savarankiškas, bet visada stovėdamas drabužių kabinoje su norimu įsigyti drabužiu atsiunčia nuotrauką, norėdamas pasitarti, ar verta jį įsigyti. Aš jam visada patariu, bet kartu manau, kad žmogus gali turėti ir savo nuomonę rinkdamasis aprangą.
Pavyzdžiui, jei mano vyras nemėgsta ir nenešioja „lakierkų“, o aš primygtinai reikalaučiau jas avėti, Jonas jau „liptų“ per save. Nemanau, kad tai gerai, tad kišuosi į jo stilių tik tiek, kiek jis pats man leidžia.
Ar dar dainuojate?
Dabar mano pagrindinis užsiėmimas „Nunu“.
Kaip manote, dar grįšite į sceną?
Nežinau, ar grįšiu. Bus matyti ateityje.
Ar tarp veiklų užtenka laiko poilsiui, miegui?
Užtenka. Moku planuoti laiką, stengiuosi grįžusi namo jau nebedirbti, o skirti laiko šeimai. Pažiūrėti filmą ar paskaityti knygą. Moku tinkamai sukoncentruoti dėmesį, kad visus suplanuotus darbus galėčiau pasidaryti taip, kaip ir buvo nuspręsta.
Vyras Jus palaiko vystant veiklas? Nesiskundžia dėmesio trūkumu?
Dabar, kai Jonas vakarais nedirba radijuje, visada manęs laukia namuose. Anksčiau būdavo priešingai. Aš laukdavau jo, o dabar jau jam tenka skambinti man kokią 20 valandą ir klausti: „Ar dar ilgai tu?“
Bet ne, Jonas mane visada palaiko ir priekaištauja tik dėl vieno dalyko, – kad pamirštu pavalgyti.
Esate vyro mūza ar savo ir jo santykius galite nusakyti apibūdindama kaip nors kitaip?
Esame visiškai paprasta šeima. Pas mus irgi būna visokių dienų: ir pykčių, ir barnių, ir nekalbadienių. Netikiu tomis šeimomis, kurios visada demonstruoja tik tobulumą. Apskritai nebesuprantu šiandieninio perdėto tobulumo demonstravimo. Pasižiūri į „Instagram‘ą“ ar „Facebook’ą“ ir atrodo, kad dauguma žmonių gyvena pasakose. Nemanau, kad taip būna, bet gal ir klystu.
Mes su vyru sutariame tikrai gerai. Esam jau beveik 12 metų kartu. Kažkam tai galbūt mažas skaičius ir tik metai, o mums jie labai svarbūs. Mūsų santykius pavadinčiau harmoningais. Vienas kitą besąlygiškai palaikome, kai gerai ir kai blogai, kai susipykę, sugebame atsiprašyti, kai galime būti geriausiais draugais, kai nenurodinėjame, neįsakinėjame ar kažko nedraudžiame, kai kuriame bendrą ateitį, turime vertybes ir jomis vadovaujamės.
Kaip bėgant laikui keitėsi judviejų santykiai? Kokių spalvų įgavo? Ar buvote patyrę krizių, jei taip, kas padėjo iš jų išeiti?
Mes kartu užaugome ir augam toliau. Krizę turėjome tik vieną, kai nusprendėme kurį laiką pabūti atskirai, negyventi kartu. Tačiau ji mums davė daug naudos. Po jos iš karto buvo sužadėtuvės ir po kurio laiko vestuvės.
Vieną kunigą esu girdėjusi sakant, kad jis netuokia porų, draugystėje neturėjusių skyrybų. Kokios naudos buvimas atskirai davė jūsų porai? Ko išmokote, ką supratote?
Pabuvimas atskirai leido suprasti ir įsitikinti, kad tai tavo žmogus. Supratome, jog šeima ir santykiai yra neįkainojamos vertybės, o norint išlaikyti darną, meilę, pagarbą, supratingumą, šeimoje reikia daug dirbti, nebijoti iššūkių, visada kalbėtis ir rasti sprendimus.
Kai suklumpate, kuriam iš judviejų vienam kitą pakelti yra lengviau?
Mes abu šiuo klausimu pakankamai gabūs (juokiasi). Jonas – labai geras žmogus. Jis visada net pačioje didžiausioje blogybėje įžvelgs kažką gero. Jeigu ne Jonas tikriausiai šiandien neturėčiau savo „Nunu“. Jis visada manimi patiki daug daugiau, nei aš pati tikiu savimi.
Ką darote, kad į judviejų santykius neįsismelktų rutina? O gal priimate ją kaip natūralią poros santykių dalį?
O pas ką jos nebūna? Mes gyvename dar ir kokioje rutinoje. Žmonės gal pasižiūri socialinius tinklus ir galvoja: „O vat jų gyvenimas tai vau!” Bet mes patiriam tokią pat rutiną kaip visi. Einame į darbą, po darbo grįžtame namo, gaminame vakarienę, ryte keliamės, ir vėl tas pats. Tik tiek, kad galbūt mūsų darbai kitokie. Juose pasitaiko ir fotosesijų, ir renginių ar filmavimų.
Dabar, kol dar neturite vaikų, laisvės gyvenime nemažai. Kaip manote, kas gyvenime pasikeistų jiems atsiradus?
Manau, kad viskas tik pagerėtų dar labiau negu dabar. Mano nuomone, vaikai niekada nesuvaržo mūsų laisvės. Viskas priklauso nuo požiūrio ir prioritetų.
Kam norėtumėte skirti daugiau laiko?
Knygų skaitymui ir kelionėms.
Kaip save lepinate?
Išvažiuoju atostogų. Nesvarbu, ar tai Palanga, ar užsienis, ar mano mylimi tėvų namai Marijampolėje. Esu toks žmogus, kad man visada visur gerai.
Kada jaučiatės gražiausia?
Kai esu pailsėjusi, išsimiegojusi, kai veido oda lygi ir galiu drąsiai į gatvę eiti be makiažo – pasižiūrėjus į veidrodį nesinori nuo jo bėgti. Bet būna ir tokių dienų, kai veidrodį norisi aplenkti 5 kilometrų atstumu (juokiasi).
Kas Jums yra moteriškumas ir ar jaučiatės moteriška?
Kiekviena moteris į šį klausimą tikriausiai atsakytų skirtingai. Man moteriškumas asocijuojasi su šiluma, rūpesčiu, gerumu, lašeliu pasiaukojimo, rūpinimosi savimi ir meile ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Taip, nors ir esu dar ne tokia sena, bet jaučiuosi moteriška. Tačiu niekada nebijau būti ir vėjavaikiška. Noriu būti tokia, kokia esu. Svarbiausia, kad likčiau sąžininga pati prieš save. Niekuo neapsimetinėčiau, nesistengčiau būti kažkienio kopija, būčiau asmenybe. Vieną dieną galiu būti rimtuole, o kitą be sustojimo kvatoti iš menkniekių. Tiesiog noriu būti tikra.
Ką darant pametate laiko nuovoką?
Siuvant drabužius.
Už ką jaučiatės gyvenime dėkinga ir be ko Jūsų pasaulis nebūtų toks, koks yra dabar?
Esu dėkinga labai daug kam. Tikriausiai neužtektų vietos čia viską išvardinti, o ir baisu kažką pamiršti. Tėvams, sesei, vyrui, Laimai Lapkauskaitei, draugams, kolegoms, gerbėjams... Labai daugumai žmonių ir situacijų. Nes kiekvienas žmogus ar įvykis mums suteikia kažkokią pamoką, formuoja mūsų vertybes, pasaulėžiūrą, nuomonę ir t.t.
Su kuo mieliausiai leidžiate laiką?
Su vyru, šeima ir draugais.
Kas Jums padeda atgauti jėgas, pailsėti, kai pavargstate nuo veiklų, socialinių tinklų, bendravimo?
Atostogos.
