Populiariausi šių dienų straipsniai:
- V. Baublienė: kokios yra didžiosios prancūzių paslaptys
- Šviesiname plaukus 1-2 tonais su... cinamonu
- Pilateso pratimai rankoms - vieni populiariausių
- „Oskarų“ žvaigždžių grožio triukai, kuriais galite pasinaudoti ir jūs (FOTO)
- Paukštienos sriuba su pupelėmis
Jane pasaulį (tikrasis vardas Jeanne Beaudon) išvydo 1868 m. Paryžiuje. Kūdikis nebuvo lauktas - ją pagimdžiusi moteris tuo metu užsiiminėjo prostitucija, o mergaitės tėvas buvo užsienietis aristokratas. Dėl mamos gyvenimo būdo auginti Jane apsiėmė seneliai. 1870 m. Prancūzijoje prasidėjo neramumai, jų namus užėmė prūsų kariai. Senelių noru, mergaitė buvo atiduota į vienuolyną, tikėtasi, jog ji ten gaus gerą išsilavinimą. Nepaisant prisirišimo prie senelių, Jane su vienuolėmis jautėsi gerai, buvo gabi mokslams ir šokiams. Mergaitei buvo devyneri, kai jos mamai prabudo nesuprantamas motinystės jausmas. Tuomet Jane prievarta buvo išvežta iš vienuolyno.
Keista motinos meilė
Apsigyvenus su mama Jane buvo užkrauti visi namų ruošos darbai. Mergaitė stengėsi iš visų jėgų įtikti savo motinai, atlikti visus jai patikėtus darbus, tačiau dėl pakrikusios mamos psichikos jai teko iškęsti žiaurias patyčias, smurtą. Nors mergaitės mama Ellise tuo metu jau buvo praradusi visą moterišką žavesį, kažkokiu būdu jai pavykdavo susirasti turtingų meilužių. Dėl šios priežasties Jane buvo leista tęsti mokslus vienuolyne. Mergaitės gabumai motinos netenkino, ji vis dažniau kėlė ranką prieš savo dukrą, o galų gale Jane teko eiti dainuoti į gatves - reikėjo užsidirbti pinigų maistui.
Baigusi pagrindinius mokslus vienuolyne Jane neapsikentė ir pabėgo iš namų. Gyveno gatvėje, kęsdama skurdą ir alkį. Visa tai lėmė mergaitės ligą - ji susirgo sydanhamo chorėja ir dviems metams buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Liga pasireiškė sutrikusia psichika, kalba, nevalingais judesiais. Klinikoje ji išbandė įvairių terapijos būdų, tačiau savo biografijoje pasakojo, kad labiausiai ją paveikė šokiai, kurie vykdavo ligoninėje. Čia ji sutiko savo pirmąją meilę Julieną, su kuriuo apsigyveno pasibaigus gydymui. Julienas buvo apsiskaitęs, išsilavinęs vyras, atvėręs jai duris į intelektualų pasaulį. Tačiau jis buvo labai pavydus. Pora gyveno laimingai iki kol vieną dieną tarpuduryje pasirodė mergina, rankose laikanti Julieno kūdikį. Jane tiek išgyveno, kad nebematė prasmės gyventi, bandė nusiskandinti Senos upėje, tačiau buvo išgelbėta ponios Marcelle Le Grande.
Viešnamio pamokos
Marcelle priglaudė Jane į savo viešnamį su sąlyga, kad ji turės prižiūrėti kitas moteris, padėti joms. Mergina tapo jų numylėtine - buvo lepinama dovanomis, prabangiu maistu. Sužinoję apie Jane aistrą šokiui, pakvietė ją į Bal Bullier – pasilinksminimų vietą tiek vyrams, tiek moterims. Jane visus žavėjo savo drovumu. Po nuostabaus pasirodymo sulaukusi aplodismentų, ji tiesiog išbėgdavo į gatvę. Jane buvo be galo laiminga, pagaliau radusi savo aistrą ir galėdama laisvai ją demonstruoti.
Bal Bullier buvo vieta, kur rinkdavosi daug to meto įtakingų menininkų, poetų. Jane niekada neslėpė, kad buvo daugelio iš jų meilužė, leisdama tapti jos „globėjais“, tačiau jai patiko ir platoniška vyriška draugija.
Būdama 21 metų Jane jau buvo tapusi Lotynų kvartalo žvaigžde, tačiau tai jos netenkino. Ji užsigeidė persikelti į prabangesnes sales, kurios vėrėsi Monmartre. 1889 metais čia duris atvėrė legendinis Moulin Rouge'as. Pasirinkusi Jane Avril slapyvardį, ji traukdavo žmonių mases į šį klubą. Tai suvokdama, Jane išsireikalavo sau daug teisių, turėjo išskirtinių privilegijų lyginant su kitomis kabareto šokėjomis - savo aprangą ji pasirinkdavo pati, makiažas, pasirodymai, taip pat buvo jos valioje. Susidraugavusi su klubo vadybininku Zidleriu, skleidė savo vardą ir už Prancūzijos ribų. Jane buvo be galo iškalbinga asmenybė, vyrus pavergdavo ne tik jos šokis, bet ir nesibaigiančios istorijos. Būdama 25-erių mergina nesuko sau galvos dėl pinigų - jų pakankamai užsidirbdavo vien šokiu.
Vieną vakarą, po pasirodymo, Jane buvo supažindinta su garsiu Paryžiaus menininku Henriu de Toulouse-Lautrec'u. Mergina slėpė romantiškus jausmus šiam dailininkui. Jie dažnai leisdavo laiką Lautrec’o studijoje, kur jis tapydavo savo mūzą, piešdavo plakatus su jos atvaizdais. Jane visuomet buvo dėkinga Lautrec’ui, kuris prisidėjo prie jos žinomumo.
Netikėtas nėštumas
Jane mylėjo vyrus, tačiau dažnai juos keitė. Vienądien, susipažinusi su Jean-Pierre’u, kuris turėjo karališko lenkų kraujo, šokėja iškart jį pamilo. Ją žavėjo jo tamsios akys, rimtas veidas ir poetiškas gyvenimas. Pora apsigyveno kartu, Jane jautėsi lyg padebesiuose iki tos dienos, kai Pierre sužinojo, kad jo tėtis miršta. Jis privalėjo vykti į Lenkiją aplankyti tėvo, kuris primigtinai reikalavo pamatyti vienintelį savo palikuonį. Jane vėl lika viena, liko įskaudinta.
Nepaisant visų asmeninių problemų Jane sugebėjo ir toliau garsinti savo vardą. Ji buvo laukiama žvaigždė visoje Prancūzijoje, taip pat Londone. Bandydama pamiršti visas nuoskaudas, toliau leido laiką su savo globėjais ir kartą sužinojo esanti nėščia. Jane susikrovė visus daiktus ir išvyko į Paryžiaus priemiestį, kad galėtų slapta išnešioti kūdikį. Vos pagimdžiusi Jane atidavė savo pirmagimį įvaikinti ir iškart grįžo į Moulin Rouge'ą tęsti savo karjeros. Berniuką dažnai lankė, rėmė jo šeimą finansiškai, tačiau vengė apie jį kalbėti. Atrodė, kad kiekviena nesekmė Jane daro vis labiau uždaresne, šiurkštesne moterimi.
Paskutiniai žodžiai
Bėgant metams Jane nusprendė sceną užleisti jaunesnėms šokėjoms. Tuometiniui širdies draugui, Maurice Biais’ui pasipiršus 7-ąjį kartą, Jane pagaliau pradėjo rimtai apie tai galvoti. Vyro šeima nepritarė šiai santuokai, tad, tikėdamiesi geresnio gyvenimo ir naujos pradžios, jie išvyko į New York’ą. Surengusi keletą pasirodymų Jane ėmė gailėtis palikusi mylimą miestą, o jos vyras tuo metu įniko į naujus hobius - gėrimą ir lošimą. Jane neapsikentė ir grįžo į Paryžių, po kiek laiko atgailaudamas grįžo ir Maurice'as.
Po šio įvykio Jane Avril gyvenimas ritosi tik žemyn - vyro žalingi įpročiai augo, dingo sūnus (tuo metu Jane su juo artimai bendravo), prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, viską apvertęs aukštyn kojomis.
Karo metu Jane kentė ne tik vienatvę, bet ir skausmą dėl mylimo miesto Paryžius – jis buvo nebeatpažįstamas. Būdama 73-ejų Jane Avril gyveno nepritekliuje, šaltyje, kovojo su staigiai užpuolusia angina. Ar kas galėjo įsivaizduoti ją, sėdinčią draugių apsupty ir mezgančią vilnones kojines? Dažnai užpuolantys anginos priepuoliai galutinai „atėmė“ Jane balsą, karo vargai pasiglemžė jos gležną kūną - legendinė šokėja mirė 1943 metų sausio 16-ąją dieną, popieriaus lepelyje užrašiusi „Nekenčiu Hitlerio“.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
