Skaitomiausi šių dienų tekstai:
- Bulvių daigai gali išgydyti astmą ir vėžį
- Šakočio pyragas, kokį ne gėda ir ant Velykų stalo padėti
- V. Baublienė: apie vidinę reviziją, privedančią iki ašarų
- Kada veidrodžiai gali sukelti rimtų bėdų
- Kopūstų dieta – plokščias pilvas per 14 dienų
1964 metų liepos 14 dieną Šventojo Pranciškaus bažnyčioje Italijos mieste Grosete slapta susituokė Adriano Celentano ir Claudia Mori. Su savo būsima žmona italų aktorius ir dainininkas susipažino 1963 metų juostos „Kažkoks keistas tipas“ („Uno strano tipo“) filmavimo aikštelėje.
Šiame filme Adriano vaidino patį save, o Claudia – nedidelio miestelio gyventoją, kuri ateina pas garsų dainininką su kūdikiu ant rankų, ir pareiškia, kad jis yra blogas tėvas. Nuo tokios lengvo turinio komedijos prasidėjo jau pusę amžiaus trunkanti meilės istorija.
„Auksinių vestuvių“ proga sutuoktinių pora išleido biografinę knygą „Claudia Mori. Adriano Celentano. Du įsimylėję kovotojai“. Tai savotiškas aktorės dienoraštis, kurio puslapiuose ji atvirai prisimena visus džiaugsmingus ir liūdnus bendro gyvenimo įvykius, o savo pasakojimą iliustruoja daugybe iš šeimos archyvo paimtų nuotraukų.
Iki pažinties su Claudia Mori akimirkos Adriano Celentano jau buvo spėjęs nusifilmuoti, kad ir epizodiniame vaidmenyje, tačiau Frederico Fellini filme „Saldus gyvenimas“ („Dolce vita“), dalyvavo ir laimėjo keliuose dainų festivaliuose, išleido tris muzikos albumus ir netgi įkūrė nuosavą įrašų kompaniją „Clan Celentano“.
Kalbant apie jo būsimą žmoną, ji buvo tik pradedanti aktorė, kuri iki juostos „Kažkoks keistas tipas“ ekrane buvo pasirodžiusi tik kartą – cheminės valyklos darbininkės vaidmenyje filme „Roko ir jo broliai“ („Rocco e i suoi fratelli“), kurį režisavo Luchino Visconti. Didelių aukštumų kinematografijoje jai taip ir nebuvo lemta pasiekti – aktorės sąskaitoje tik dvylika filmų ir praktiškai visuose ji vaidina kartu su sutuoktiniu. Paaiškėjo, kad būti Adriano Celentano žmona – profesija, nesuderinama su jokiomis kitomis profesijomis.
Norėdami pasislėpti nuo paparacų, Adriano ir Claudia susituokė ankstų rytą. Tais pačiais metais ekranuose pasirodė aktoriaus ir dainininko režisūrinis debiutas – komedija „Nepaprasta vagystė Milane“ („Super rapina a Milano“). Pagrindinį po apiplėšimo sutanomis persirengusios ir vienuolyne besislepiančios gaujos vado vaidmenį atliko pats Adriano Celentano, o pagrindinį moters vaidmenį jis atidavė savo jaunajai žmonai. Tai pasikartos dar tris kartus – Claudia Mori su vyru pagrindinius vaidmenis atliko keturiuose Adriano Celentano režisuotuose filmuose, iš kurių sėkmingiausiu laikoma juosta „Yuppi Du“ (kitas pavadinimo variantas – „Paskubėk, kol negrįžo žmona“).
1975 metais pasirodžiusio filmo jau nepavadinsi lengva komedija, kaip kad jo debiutinės juostos. Režisieriaus, scenaristo ir prodiuserio vaidmenis prisiėmęs Adriano Celentano, dėl filmo užstatęs namus, abstrakčia ir net siurrealistine roko operos forma sąmprotauja apie maištaujančias septintojo ir aštuntojo praėjusio amžius dešimtmečių jaunimo kartas. Jo paties filmui sukurtas garso takelis tapo penkioliktuoju jo albumu, kurį išleido jo paties įrašų kompanija.
„Yuppi Du“ dalyvavo Kanų kino festivalio pagrindiniame konkurse ir sulaukė palankaus kritikų vertinimo, tačiau plačiai rodyti šis filmas nebuvo pradėtas. Vis dėlto, 2008 metais juosta buvo restauruota ir parodyta Venecijos kino festivalyje.
Claudia Mori ir Adriano Celentano vaidina sutuoktinius, kurių gyvenime pasirodo buvusi pagrindinio veikėjo žmona – prieš kelerius metus Silvia (ją vaidina aktorė Charlotte Rampling), siekdama skyrybų, imitavo savižudybę, o dabar pareikalauja grąžinti tėvui paliktą vaiką.
Savo meilės istoriją Adriano Celentano ir Claudia Mori vaidina beveik visuose bendruose filmuose. 1973 metų gangsterių komedijoje „Emigrantas“ („L'emigrante“) jos herojai susipažįsta į Ameriką plaukiančiame laive ir kartu slepiasi nuo banditų, persekiojančių merginą, o tuo pačiu ir jos palydovą. Filme „Meilės ir peilių istorija“ („Storia d'amore e di coltello“) žuvų prekeivį vaidinantis Adriano Celentano kovoja dėl žmonos herojės širdies su savo kolega, o autobiografiniame filme „Beprotis Džepo“ („Geppo il folle“) apskritai papasakota poros – garsaus dainininko ir gražios merginos – pažinties ir santykių istorija, kurioje meilė tampa svarbesne už šlovę.
Adriano Celentano ir Claudia Mori kartu ne tik filmavosi, bet ir dainavo. 1967 metais buvo išleistas singlas pavadinimu „Gražiausia pora pasaulyje“ („La coppia più bella del mondo“), kuris tapo savotišku jų santykių himnu. 1970 metais dainininkas pirmą kartą nugalėjo Sanremo festivalyje, kur pirmą vietą jam atnešė dar viena kartu su žmona atlikta daina – „Kas nedirba, tas nemyli“ („Chi non lavora non fa l'amore“).
1965 metais gimė pirmoji Adriano ir Claudios dukra Rosita Celentano, būsima aktorė, dainininkė ir televizijos laidų vedėja. Pirmą kartą Rosita ekrane pasirodė tėvo juostose „Yuppi Du“ ir „Beprotis Džepo“, tačiau dabar ji daugiausiai užsiima įvairiais televizijos projektais. Savo vienintelį albumą Rosita Celentano įrašė ir išleido tėvui priklausančioje studijoje dar 1994 metais.
Filme „Yuppi Du“ pasirodė ir kiti du Adriano Celentano ir Claudios Mori vaikai. Dukra Rosalinda, gimusi 1968 metais, aktorystėje pasiekė gerokai daugiau nei jos vyresnioji sesuo. Garsiausias jos vaidmuo – velnias Melo Gibsono juostoje „Kristaus kančia“ („The Passion of the Christ“). Tačiau jos santykiai su garsiaisiais tėvais nebuvo tobuli – sulaukusi aštuoniolikos išėjo iš namų, plikai nusiskuto ir pusę metų gyveno gatvėje. Rosalinda neslepia savo netradicinės lytinės orientacijos.
Pora turi ir sūnų, 1966 metais gimusį Giacomo Celentano, kuris kol kas vienintelis iš vaikų tėvams padovanojo anūką – 2004 metais jam ir jo žmonai Katiai gimė sūnus Samuele. Viename interviu Rosalinda Celentano pasakojo, kad kai senelis Adriano žaidžia su anūku, sunku suprasti, kuris iš jų mažesnis, nes pats Adriano, jos teigimu, vis dar tebėra didelis vaikas.
Ir tuo nesunku patikėti žinant tai, kad Claudia Mori atsisakė karjeros vien dėl galimybės pasirūpinti vyru. Ji išmintingai nematė trumpalaikių sutuoktinio susižavėjimų, nors jį nuolat supo susižavėjusios gerbėjos, o filmavimo aikštelėse – gražuolės aktorės. Būtent ji kartą anonimiškai pranešė žurnalistams, kad aktorius Celentano, regis, ketina nusižudyti ir guli ant geležinkelio bėgių. Sugužėję fotoreporteriai tapo tariamai realios sutuoktinių konflikto ir tolimesnio susitaikymo scenos liudininkais. Kartu su žiniasklaidos atstovais stotyje pasirodžiusi Claudia įkalbino sutuoktinį pasitraukti nuo bėgių. Kitą kartą ji paskleidė gandą, kad garsus artistas šoka miesto viduryje – akimirksniu susidarė eismo kamščiai, žiopliai susirinko į aikštę, kur Adriano Celentano repetavo šokį eiliniam savo filmui – geresnę reklamos kampaniją būtų sunku įsivaizduoti.
Šeimos gyvenime nebuvo apsieita ir be krizių. 1980 metais filmuojantis juostoje „Il bisbetico domato“ Adriano Celentano užmezgė romaną su scenos partnere Ornella Muti, kuri dėl jo netgi išsiskyrė su vyru. Atsakomojo žingsnio nebuvo, nes šiek tiek pagyvenę atskirai – Adriano liko mieste, o Claudia kartu su vaikais persikėlė į kaimą – sutuoktiniai vis dėlto neišsiskyrė.
Dabar pora gyvena nuošaliame dvare netoli Milano, kuriame užaugo jų vaikai ir kuriame Adriano Celentano ir Claudia Mori slepiasi nuo smalsių žurnalistų akių, pirmenybę teikdami ne triukšmingiems vakarėliams, o vienas kito draugijai. Claudia Mori ir toliau rūpinasi šeimos verslu – vadovauja kompanijai „Clan Celentano“, ir , žinoma, kursto šeimos židinį.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!